2024 metais Lietuva vietinės elektros pasigamino daugiau nei importavo – preliminariais duomenimis pernai šalies elektrinės pagamino 62 proc. vartojimui reikalingos energijos, o 38 proc. importavo. 2023 m. nacionalinė generacija patenkino apie 48 proc. vartojimo poreikio. Esminį pokytį darė saulės ir vėjo elektrinių plėtra.
Prioritetas – žalioji energija
„Vyriausybės programos prioritetas – atsinaujinančios energijos išteklių vystymas, kuris ne tik didina mūsų energetinę nepriklausomybę ir sudaro palankesnes sąlygas stabilesnėms energijos kainoms. Šiame kelyje absoliuti pirmenybė teikiama žaliajai energijai iš saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kitų šaltinių. Tikslas – 2028 metais pasigaminti daugiau energijos ir dengti nacionalinius suvartojimo poreikius“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Praėjusiais metais vėjo elektrinės pagamino 3,29 TWh – tai daugiau elektros nei Vilniaus (2,42 TWh), Utenos (0,32 TWh) ir Alytaus (0,29 TWh) apskritys kartu sudėjus suvartojo per 2024 metų pirmus tris ketvirčius. Palyginimui, 2023 metais vėjo elektrinių metinė gamyba siekė 2,52 TWh ir būtų padengusi tik Vilniaus apskrities vartojimą tų metų pirmuosius devynis mėnesius.
Vėjo elektrinių rekordai
Lietuvos energetikos agentūros analitikai pastebi, kad keturis paskutinius metų mėnesius vėjo elektrinės buvo svarbiausia elektros energijos gamybos technologija – gruodį jos pagamino 57 proc. visos šalyje pagamintos elektros, arba 0,44 TWh – daugiausia Lietuvos istorijoje.
Vėjo elektrinių leistina generuota galia per 2024 metus, palyginti su 2023 m., išaugo 41,7 procento. Vėjo elektrinės pernai pagamino 30,6 proc. daugiau elektros nei 2023-iaisias ir 118 proc. daugiau nei 2022 metais.
Saulės elektrinės pernai pagamino 2,2 karto daugiau elektros energijos nei per 2023 metus bei 5,1 karto daugiau nei per 2022 metus.
Lyginant nacionalinę gamybą ir suvartojimą, saulės elektrinės 2024 m. pagamino 1,39 TWh elektros, arba daugiau nei Šiaulių ir Panevėžio apskritys kartu sudėjus suvartojo (1,31 TWh) per pirmuosius tris metų ketvirčius. Palyginimui, 2023 m. saulės elektrinių gamyba siekė 0,63 TWh ir būtų padengusi vienos Panevėžio apskrities vartojimą (0,59 TWh) tų metų pirmus devynis mėnesius.
Gaminančių vartotojų skaičius per 2024 metus padidėjo 34,9 tūkst., arba panašiai tiek, kiek gyventojų gyvena Marijampolėje. Gaminančių vartotojų įrenginių leistinoji generuoti galia 2024 m. gruodžio mėnesį buvo 1 420,8 MW, arba 60,6 proc., didesnė nei 2023 metais, kai buvo 884,8 MW.
2024 m. buvo 436 valandos, kai Lietuvoje vietinė generacija buvo didesnė už vartojimo poreikį. 2023 m. buvo 39 tokios valandos, 2022 m. – tokia viena valanda.
Pernai buvo 4 paros, kai per vieną parą Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei suvartota: tai kovo 11-oji, gegužės 3-ioji, rugpjūčio 11-oji, gruodžio 20-oji.
Saulės elektrinės, tai ne ta įranga Lietuvai, Lietuva, ne tas kraštas, tinkantis saulės elektrinėms. Dar galima pateisinti tas saulės elektrines, kurios įrengtos ant pastatų stogų, nes jos neužima vietos žemėje. Tačiau Lietuvoje jau matosi sulės elektrinės, įrengtos laukuose. Jų plotai didžiuliai. Gali siekti iki 10 ha.Tokios žemės turi būti naudojamos ž.ū. Tokia didžiulė saulės elektrinė įrengta netoli kelio Molėtai–Utena. Visai kita kalba apie vėjo elektrines. Jos gali suktis dieną ir naktį, žiemą, vasarą. Jos neužima didelių žemėe ūkio paskirties plotų. Vienintelis jų veiklos nepatogumas, tai jų pavojus paukščiams bei neigiamas poveikis arti jų esantiems gyventojams.Geras sprendimas statyti vėjo elektrinių parką jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse.Kalbama, kad pirma eilė bus apie 700 MW galingumo, kas prilygtų dabartinio elektros kabelio iš Švedijos į Lietuvą tiekiamam galingumui. Tačiau pasirodo, kad atsiranda kliuvinių šį parką jūroje įrengti, nes privatininkai godūs, jiems nasvarbūs valstybės interesai.Teisingas sprendimas būtų privatininkus vyti lauk, nes valstybė visiškai pajėgi tokį parką įrengti pati.
Ar ten būtent Saulės, o ne foto elementai naudojami? Prieš gal 20 m. rašė apie naujus elementus, maitinamus ne vien Saulės, bet ir dienos šviesos, kas buvo naudinga nuolat ūkanotoje Lietuvoje. Ar gal jie ne tokie našūs pasirodė, kaip tikėtasi?