Didžioji dalis šalies įmonių pajuto pernai pradėjusių smarkiai brangti energetikos išteklių įtaką. Elektros, gamtinių dujų kainų kilimas daugiau ar mažiau paveikė net 84 proc. Lietuvos įmonių konkurencingumą, rodo reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys.
Energetikos išteklių kainų cunamis pernai nepaveikė vos 14 proc. įmonių konkurencingumo. Apklausą inicijavusios nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas sako, kad 2021-aisiais kai kurių įmonių elektros sąskaitos išaugo kartais ir tai iš tiesų buvo nemažas šokas.
„Galima sakyti, kad 2020-ieji užmigdė budrumą: elektros kainos judėjo žemame lygyje ir kėlė pagundą žaisti jomis biržoje. Iš tiesų, negalėjai žinoti, ar kitą dieną elektros kaina nebus mažesnė negu šiandien. Žinoma, apie ilgesnį elektros kainos užfiksavimą, kurį kaip vieną iš pagrindinių pasirinkimų vartotojas turi visada, neskubėta galvoti. Tačiau 2021-aisiais situacija pasikeitė iš esmės ir galiu pasakyti, kad nemaža dalis verslų to nesitikėjo ir pokyčiams nebuvo pasiruošę“, – sako A. Zatulinas.
Didžiausią kainų šoką pernai patyrė Lietuvos gamybos sektorius, kuriame 47 proc. bendrovių pripažino, kad energetinių išteklių brangimas kelia rimtą grėsmę įmonių konkurencingumui. Anot „Elektrum Lietuva“ atstovo, tai nestebina, nes priklausomai nuo poreikių specifikos gamybos sektorius naudoja ypač daug elektros, gamtinių dujų ar kitų energetinių išteklių, atitinkamai didelis jų brangimas išpučia verslų sąskaitas.
Iš kitos pusės, daugiausiai, arba 15 proc. įmonių paslaugų sektoriuje nejaučia energetikos išteklių brangimo įtakos savo konkurencingumui.
„Neužmirškime, kad esame elektrą importuojanti šalis, todėl esame priklausomi nuo elektros kainų regione ir jau praėjusiais metais tai pajutome finansiškai skaudžiai. Neabejoju tuo, kad investuodamos arba prisidėdamos prie vietinių, švarių elektros gamybos pajėgumų diegimo įmonės sugebėtų bent iš dalies suvaldyti ir savo išlaidas elektrai. Pavyzdžiui saulės energija yra realus priešnuodis augančioms elektros kainoms. Be to, o tai yra ne mažiau svarbu, vietos elektros gamybos plėtra didina ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę“, – A. Zatulinas.
Jo žodžiais tariant, elektros kainų stabilumas verslui prieinamas ir pasirenkant fiksuoti elektros kainą. Anot eksperto, kainoms kylant imama dvejoti, ar tikrai protinga prisirišti prie konkrečios kainos ilgesniam laikui.
„Šiais metais prisidėjo dar vienas geopolitinis faktorius, įnešantis sumaišties rinkoje – tai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Pigios elektros metai 2020-aisiais kurį laiką tarsi teikė vartotojams vilčių, kad palankios tendencijos sugrįš, skatino laukti. Vis dėlto, susiklosčiusi geopolitinė padėtis ir jos rimtumas greitų pokyčių nežada, todėl svarbu nesuklysti priimant sprendimus dėl to, kokia kaina teks pirkti elektrą, be kurios neįmanoma gamyba, prekyba, paslaugų teikimas ir visos kitos veiklos“, – pastebi pašnekovas.
Šiemet vien kovo mėnesį Lietuvoje vidutinė mėnesio elektros kaina buvo 62 proc. didesnė nei vasarį ir siekė 170,16 eurų už megavatvalandę (MWh). Kitos Baltijos šalys taip pat nebuvo išimtis, elektra kovą smarkiai brango ir Latvijoje, ir Estijoje.
