Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį skaitydamas pagrindinį pranešimą 10-ojoje Vilniaus užsienio ir saugumo politikos konferencijoje Valdovų rūmuose pabrėžė Lietuvos saugumo ir atsparumo stiprinimą bei Rusijos atgrasymą kaip svarbiausius valstybės tikslus, kurių galima pasiekti tik vertybiškai tvirta vidaus bei užsienio politika.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) organizuotame renginyje apžvelgdamas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės užsienio politiką, šalies vadovas pabrėžė, kad jos sėkmę didele dalimi lėmė tinkamai parinkta doktrina, apėmusi narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO bei gerų kaimyninių santykių siekį. Lietuvai tapus ES ir NATO nare, pereita prie naujos, platesnės vizijos, kurioje šalis buvo matoma kaip regiono lyderė. Šiandien aktyvią užsienio politiką turi paremti Lietuvos ekonomikos ir gynybos pajėgumų augimas, taip pat vidinio atsparumo didinimas.
„Prieš du dešimtmečius brėždami naujosios Lietuvos užsienio politikos gaires, akcentavome, kad saugumas ir piliečių gerovė yra du principiniai valstybės tikslai, kurie taip glaudžiai susiję, kad neįmanoma atskirti, kur prasideda ir kur baigiasi valstybės vidaus ir užsienio politika“, – sakė šalies vadovas, nurodęs atskirties mažinimą kaip tiesiausią kelią stiprinti savo valstybę.
Prezidentas pabrėžė, kad gerovės ir ekonominio klestėjimo siekis negali prieštarauti pagrindinėms vertybinėms užsienio politikos nuostatoms. Pripažindama, kad Rusija vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje kels didžiausią grėsmę, Lietuva privalo aktyviai veikti Europos Sąjungoje ir NATO, rodyti pavyzdį didindama gynybos išlaidas, telkti sąjungininkų ryžtą ir pastangas padėti Ukrainai.
Užsienio politikos reikšmė
Pasak šalies vadovo, būtent vertybinis užsienio politikos pamatas padeda nepaklysti ir išlaikyti stabilų kursą, nepaisant visų pasitaikančių iššūkių.
„Šiandien matome, kad tvirta vertybinė politika yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Daugėja ženklų, kad ant plauko pakibo ne tik Vakarų civilizacijos klestėjimas, bet ir jos išlikimas. Augantį spaudimą mūsų demokratinėms vertybėms galime atremti tik išlaikydami paramą demokratijos plėtrai už mūsų sienų“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, Lietuva turi visomis išgalėmis padėti Ukrainai, kurios kova už laisvę leidžia Europai laimėti laiko sustiprinti savo saugumui. Prezidentas dar kartą išreiškė paramą Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtam Pergalės planui ir Ukrainos siekiui tapti NATO nare.
Kalbėdamas apie visos Europos saugumą, šalies vadovas išskyrė sparčios saugumo pajėgumų plėtros ir gynybos pramonės vystymo, bendradarbiaujant su JAV, taip pat geresnės sienų apsaugos būtinybę. Pasak Prezidento, Europos Sąjunga nebus stipri be stipraus NATO ir tvirto transatlantinio ryšio, pagrindžiančio bendrą saugumą. Todėl aukščiausios strateginės svarbos prioritetas Lietuvai visuomet buvo ir bus ryšiai su JAV.
Šalies vadovas išskyrė kelis svarbiausius uždavinius, kurie Lietuvos laukia dirbant su naująja JAV administracija, tarp jų transatlantinio ryšio užtikrinimą, vietinių Europos karinių pajėgumų telkimą ir paramą JAV pasaulinei darbotvarkei, tokiu būdu reaguojant į ryškėjančios naujos autoritarinių režimų ašies – Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano – keliamą grėsmę. Norint įgyvendinti šiuos uždavinius, būtina kartu su kitomis Europos šalimis sąžiningai dalintis gynybos išlaidų naštą, išlaikyti karinių pirkimų lankstumą, gerinti ES ir NATO veiksmų koordinavimą, taip pat siekti vienodos pozicijos dėl Kinijos.
Prezidentas pasidžiaugė kaip niekada gerais santykiais su Lenkija, su kuria Lietuva kartu dirba Trijų jūrų iniciatyvoje, plėtodama gynybos bendradarbiavimą ir stiprindama NATO rytinį flangą, taip pat tvirtais santykiais su kitomis Baltijos šalimis bei Švedijos ir Suomijos prisijungimu prie NATO. Pasak Prezidento, atskiro dėmesio nusipelno ir Lietuvos bei Vokietijos strateginė partnerystė, kurią dar kartą pademonstravo Vokietijos sprendimas Lietuvoje dislokuoti brigadą.
