Lietuvoje daugiau kaip 500 medžių bei keletas jų grupių yra paskelbti valstybės ir savivaldybių saugomais. Tačiau saugomas egles galima būtų ant pirštų suskaičiuoti.
Kiekviena saugomu gamtos paveldo vertybe paskelbta eglė išsiskiria savo aukščiu, storiu, įdomia kamieno ar lajos struktūra. Jos yra vertingos ne tik dėl savo dydžio ar amžiaus, bet ir kaip išskirtinis gamtos kūrinys, turintis didelę ekologinę ir kultūrinę vertę.
Visos valstybės saugomos eglės priklauso paprastosios eglės (picea abies – lot.) rūšiai, tačiau dirvožemio struktūra, kitos gamtinės sąlygos išskyrė jas iš kitų tarpo.
Artėjant Kalėdoms, kviečiama išrinkti įdomiausią saugomą eglę iš penkių žaliaskarių
Noriūnų miško eglė – aukščiausia Lietuvos eglė, auganti Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus raj. Noriūnų miške). Jos aukštis – apie 44 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,05 m.
Renavo eglė – storiausia Lietuvos žaliaskarė, auganti Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje (Mažeikių rajone Renavo kaime). Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,89 m, aukštis – 36,8 m.
Eglės Sesės – įdomios savo forma, augančios Gražutės regioniniame parke (Zarasų rajone). Eglių kamienai suaugę ties kamieno viduriu.
Eglė Boba – įdomi savo kamieno forma, auganti Žemaitijos nacionaliniame parke (Plungės rajone). Ši eglė išsiskiria ypatingos formos gumbais, išaugomis ant kamieno.
Peršokšnos piramidinė eglė – įspūdingos lajos, auganti Labanoro regioninio parko (Švenčionių rajone). Piramidinė eglė – gana dažnai pasitaikanti eglių forma, tačiau nedaug kur pamatysi tokią taisyklingą piramidinę lają.
Rinkti ir balsuoti galite – čia bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos FB paskyroje. Balsavimas vyks iki gruodžio 20 d.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės dr. Agnės Jasinavičiūtės, visos valstybės saugomos eglės yra įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Jų, kaip ir kitų valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo vertybių, būklę nuolatos stebi saugomų teritorijų direkcijos.
Gal ir nelinksma žinia, tačiau neseniai Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija pranešė, kad įspūdingiausia Raganų eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, pradėjo nykti.
To priežastis – Raganų eglę užpuolė kenkėjas žievėgraužis tipografas. Stengiamasi prailginti šios senos eglės amžių: taikyti biologines kovos priemones prieš kenkėjus, stipriau riboti žmonių patekimą šaknyno vietoje prie medžio, drėkinti sausros laikotarpiu…
Tačiau mokslininkai pritaria, kad dėl klimato kaitos biologinis eglių amžius Lietuvoje trumpėja. Tad neaišku, ar Raganų eglę pavyks išgelbėti.
Eglės nuo seno Lietuvoje buvo mėgstamas medis, nes žaliuoja visais metų laikais. Sukurta daug pasakų, padavimų, kuriuose veikia ir žaliaskarė eglė. Su krikščioniškuoju papročiu eglė tapo Kalėdų simboliu.
