Lapkričio 25 d. įvyko pirmasis naują kadenciją pradedančio UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio komiteto posėdis.
Posėdžio metu buvo peržvelgta praėjusių metų veiklos ataskaita, diskutuota dėl ateities planų. Dar vieną kadenciją komitetui pirmininkauti perrinktas prof. dr. Rimvydas Laužikas.
Posėdžio metu komitetas padėkojo kadenciją baigusiems kolegoms, susipažino su naujai atminties institucijų paskirtais atstovais, kurie komitete darbuosis 2025–2028 m.
Pirmasis UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinis komitetas įsteigtas 1996 m. 2003 m., vadovaujant tuometinei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėjai (šiuo metu Direktoriaus pavaduotojai mokslui) dr. Rimai Cicėnienei, jo veikla buvo atnaujinta.
Vėliau dvi kadencijas iš eilės komitetui vadovavo tuomet Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja (dabar Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė) Jolita Steponaitienė. Nuo 2015 m. komiteto pirmininko pareigas eina prof. dr. Rimvydas Laužikas.
Narius į nacionalinį komitetą gali siūlyti kultūros, švietimo, mokslo ir paminklosaugos srityje dirbančios valstybinės institucijos bei įstaigos, vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos.
Šiuo metu nacionaliniame komitete dirba žinovai iš Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos archyvų, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros ministerijos, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos istorijos instituto ir Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus.
Nacionalinis komitetas savo veiklą rengia dviem kryptimis
Padeda rengti tarptautines paraiškas dėl šalyje esančio dokumentinio paveldo įrašymo į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, bendradarbiaudamas su Lietuvos valstybės institucijomis bei žinovais rengia ir teikia reikalingas žinias, rūpinasi žinių apie šią programą bei Tarptautiniame registre esančius dokumentus sklaida bei formuoja Lietuvos nacionalinį registrą.
Plačiau apie UNESCO programą „Pasaulio atmintis“ čia.
UNESCO programai “Pasaulio atmintis” galėtų pasitarnauti pasakos “Eglė žalčių karalienė”, kuri ne be pagrindo laikoma baltiška (372 vienetuose lietuviams atstovauja 186 variantai, latviams – 87, finams, slavams, romanams ir tiurkams – 99 pasakos variantai), iškodavimas, žiūrint į jas pro mokslinės laboratorijos akinius.Ši pasaka, imant ilgiausią jos variantą (“Lietuviškos pasakos”, leidykla Jotema, Kaunas/2014), yra epas, atspindintis lietuvių tautos kelionę, traukiantis nuo užeinančio ledyno šalčio į pietus iki pietinių Afrikos plotų bei grįžtant tiesiai, taipogi pro Indiją ir ispaniją sausuma arba vandenimis atgal į Šiaurę vėl čia gyventi vietoje, kur ir anksčiau gyvenome. Kelionė, vis apsistojant būti ilgiau tai vienur, tai kitur yra apipinta kultūriniais mūsų bei kitų šalių gyvenimo tose vietovėse pėdsakais. Pavyzdžiui, struktūrinėmis astronomijos observatorijomis (Italija, Rumunija), lietuviškais vandenvardžiais arba vietovardžiais, buvusių gyventų teritorijų “a lia “voratinklis” planavimo pavyzdžiais. Visa tai su žiniomis apie kitas tautas, yra aprašyta dviejų dalių (ofsetas + e-formatas, 283 p.) knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis). Ją, išvertus knygą į anglų, prancūzų, italų, rusų, graikų, ispanų, ukrainiečių, baltrusių, indų, latvių, lenkų, Skandinavijos ir kitų tautų kalbas galėtų elegantiškai papildyti UNESCO “Pasaulio tautų” programos repertuarą. Dėkoju.