Rugsėjo 19–23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos rengiama „UNESCO savaitė“ – renginių ciklas, kurio tikslas – suburti skirtingų sektorių ir organizacijų atstovus, Lietuvos ir užsienio šalių ekspertus bendroje susitikimų, pokalbių ir diskusijų platformoje bei aptarti aktualias UNESCO temas ir veiksmus švietimo, mokslo, kultūros, žinių ir komunikacijos srityse.
Pirmą kartą rengiamoje „UNESCO savaitėje“ numatytos šešios diskusijos, šešiolika tarpdisciplininių ir sritinių pranešimų bei kūrybiniai užsiėmimai.
Programa sutelkta į globalius iššūkius, susijusius su klimato kaitos poveikiu paveldui, klimato kaitos švietimu, žaliosiomis technologijomis, dirbtinio proto etika, visuomenės įtraukumu, melagingomis žiniomis ir istorinės atminties svarba.
Įvadinė „UNESCO savaitės“ atidarymo diskusija pirmadienį „Lietuva ir UNESCO: kaip išnaudojame narystės galimybes?“ skirta UNESCO, globalios daugiašalės organizacijos ir intelektinio forumo, veiklos požiūriams, strategijoms, tikslams, Lietuvos dalyvavimo šioje organizacijoje vertei bei narystės iššūkiams nūdienos kontekstuose aptarti.
Po jos Vytauto Didžiojo universiteto UNESCO katedra ir Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES pakvies į diskusiją „Kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą?“, kurios dalyviai aptars melagingų žinių tyrimų, medijų ir informacinio raštingumo temas.
Technologijų pažangos ir žmogaus teisių klausimai bus gvildenami diskusijoje „Kodėl pasauliui reikia dirbtinio proto etikos?“.
Verslo, mokslo ir valdžios sektorių atstovai svarstys, ar 2021 m. priimtas UNESCO patarimas dėl dirbtinio proto etikos atliepia šio dokumento kūrėjų keliamus tikslus:
apsaugoti žmogaus teises ir skatinti teigiamą bei lygybės ir įtraukties principais grindžiamą dirbtinio proto technologijų plėtrą visame pasaulyje, taip pat aptars kitus dirbtinio proto poveikio keliamus iššūkius ir ateities vizijas.
Antradienio renginiai – dr. Mairos H. Deivės Mairi H. Davies paskaita „Priemonės paveldui išsaugoti kovoje su klimato kaita“ ir atvejo studija „Kuršių nerija – klimato kaitos iššūkiai“ (lektorė Lina Dikšaitė) – skirti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 50-ties metų sukakčiai.
Lektorės pristatys globaliai ir nacionaliniu mastu taikomus klimato kaitos keliamų grėsmių ir neigiamo poveikio mažinimo metodus ir priemones bei aktualius šios srities iššūkius ir problematiką.
Diskusijos „Ieškant harmonijos tarp žaliosios energijos ir saugomų teritorijų“ dalyviai kvies ieškoti konsensuso tarp UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tikslų bei saugomų teritorijų apsaugos požiūrių ir atsinaujinančios energetikos keliamų iššūkių, kels klausimus:
ar galima harmonija, derinant plėtros ir apsaugos siekius; būti ar nebūti alternatyvios energijos šaltiniams saugomose teritorijose ar jų paribiuose;
kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp vėjo ir saulės elektrinių statybų ir saugomų gamtos bei kultūros vertybių ir kada žalioji energija tampa nebe tokia žalia?
Trečiadienio popietė bus skirta klimato kaitos švietimo integravimo į bendrąjį ugdymą klausimams.
Diskusijos klimato kaitos švietimo tema dažniausiai apsiriboja neformaliojo švietimo sumanymais, o šiame renginyje bus orientuojamasi į formalųjį švietimą mokyklose.
Kartu su pranešėjais iš Lietuvos, Italijos ir Prancūzijos bus siekiama kompleksiškai panagrinėti dabartinę padėtį bei reikalingus pokyčius, atsižvelgiant į UNESCO tyrimus ir patarimus, užsienio praktiką, Lietuvos moksleivių lūkesčius bei aptariant atnaujintas bendrojo ugdymo programas ir mokytojų rengimo klausimus.
Siekiant pristatyti nematerialaus kultūros paveldo įtraukumo galimybes, dalyvaujant Vilniaus neįgaliųjų dienos centro nariams, ketvirtadienį bus surengtos praktinės kūrybinės dirbtuvės asociacijos „Dangaus sodai“ rišėjams, kurių metu patyrusi šiaudinių sodų meistrė Vida Sniečkuvienė pristatys darbo su turinčiais įvairių negalių žmonėmis patirtis bei būdus.
Diskusijoje šiaudinių sodų tradicijos praktikai ir nematerialaus kultūros paveldo žinovai aptars šiaudinių sodų ir bendrai nematerialaus kultūros paveldo gyvybingumo, tęstinumo iššūkius bei galimybes šiuolaikinėje visuomenėje, vertybių įrašymo į UNESCO sąrašus reikšmę ir galimą poveikį papročio praktikams.
Minint UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ 30-metį, penktadienį bus pristatytas naujas elektroninis leidinys „Fiksuoti istoriją. Lietuvos dokumentinis paveldas, įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį ir nacionalinį registrus“ bei trys išskirtinės vertės dokumentinio paveldo vertybės:
XX a. pradžios lietuviškų šelako plokštelių kolekcija, Vilijos-Neries aukštupio žemėlapis, sudarytas 1857 m. grafo Konstantino Tiškevičiaus surengtos ekspedicijos metu, ir Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija Vilniaus katedrai.
„UNESCO savaitės“ uždarymo renginys pristatys L‘Oreal-UNESCO programos „Moterims moksle“ Lietuvos laureates: dr. Ievą Plikusienę, Gretą Jarockytę ir Joaną Smirnovienę.
Pranešimuose – naujoviški ir tarptautiniu mastu pripažinti koronaviruso baltymų ir specifinių antikūnų sąveikų tyrimai, nanovaistų vėžio diagnostikai ir gydymui tyrimai bei veiksmingų ir mažiau toksiškų vaistų kūrimo žingsniai.
Daugiau apie „UNESCO savaitės“ renginius, diskusijų ir susitikimų dalyvius bei pranešėjus rasite www.unesco.lt ir čia.
„UNESCO savaitę“ rengia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija
Partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, LR užsienio reikalų ministerija, LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas.
