Lapkričio 13 d. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ bei politinė partija Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti Tautinių mažumų įstatymą Nr. XIV–3917, kurį Seimas priėmė lapkričio 7 d.
Abi organizacijos pabrėžia, kad šis įstatymas kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui, visuomenės integracijai bei Konstitucijoje įtvirtintiems lygybės principams.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ teigimu, šis įstatymas priimtas paskutinėmis Seimo darbo dienomis, kai Seimo narių skaičius vos viršijo reikiamą kvorumą. Asociacijos pirmininkas Mindaugas Karalius pabrėžė, kad priimtos įstatymo nuostatos privilegijuoja vieną tautinę mažumą – lenkų bendruomenę, suteikiant jai valstybės remiamą švietimą gimtąja kalba, o tai pažeidžia Konstitucijos 29 ir 45 straipsnius, draudžiančius diskriminaciją bei privilegijų suteikimą dėl tautybės ar kalbos.
Nacionalinis susivienijimas taip pat teigia, kad šio įstatymo nuostatos prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, įskaitant UNESCO ir ES teisių chartijų reikalavimus, kurie skatina tautinių mažumų teises užtikrinti vienodai, be diskriminacijos. Partijos pirmininko prof. Vytauto Radžvilo teigimu, išskirtinių privilegijų suteikimas vienai tautinei grupei gali paskatinti ne tik kitų tautinių bendruomenių nepasitenkinimą, bet ir padidinti socialinę atskirtį.
„Tokios privilegijos griauna visuomenės solidarumą ir kelia grėsmę valstybės ilgalaikiam stabilumui bei saugumui, nes lenkų bendruomenės išskirtinis rėmimas gali paskatinti jų gyvenimo siekius sieti ne su Lietuva, o su kitomis valstybėmis“, – sako prof. V. Radžvilas.
Abi organizacijos sutaria, kad šis įstatymas gali sukelti atskirties ir integracijos problemas, ypač švietimo srityje. Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ teigimu, įstatymas atveria kelią situacijoms, kai, prisidengiant tautinės tapatybės puoselėjimu, siekiama kultūrinės ar administracinės autonomijos.
Nacionalinis susivienijimas priduria, kad Europos šalyse taikoma praktika remiasi bendru ugdymu valstybine kalba, o tautinės mažumos savo kalbą ir kultūrą išlaiko per papildomas programas.
„Šis modelis Lietuvoje užtikrintų visų tautinių bendruomenių vienodą svarbą ir padėtų išvengti pavojingų privilegijų ar atskirties kūrimo“ – teigia Radžvilaas.
Be to, abi organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl galimos užsienio valstybių įtakos, jei įstatymas paliks terpę politiniams reikalavimams, pavyzdžiui, dėl kalbos statuso ar kultūrinės autonomijos. Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja vienodai gerbti visų tautinių mažumų teises ir nediskriminuoti nė vienos grupės – tai būtina siekiant užtikrinti valstybės vientisumą ir stabilumą.
„Talka kalbai ir tautai“ ir Nacionalinis susivienijimas prašo Prezidento, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsniu, vetuoti šį įstatymą ir grąžinti jį Seimui svarstyti iš naujo, kad būtų išvengta privilegijų vienai tautinei grupei ir užtikrintas visų tautinių bendrijų lygiateisiškumas.
Talkos kalbai ir tautai kreipimasis [pdf]
Nacionalinio susivienijimo kreipimasis [pdf]
