Lapkričio 13 d. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ bei politinė partija Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti Tautinių mažumų įstatymą Nr. XIV–3917, kurį Seimas priėmė lapkričio 7 d.
Abi organizacijos pabrėžia, kad šis įstatymas kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui, visuomenės integracijai bei Konstitucijoje įtvirtintiems lygybės principams.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ teigimu, šis įstatymas priimtas paskutinėmis Seimo darbo dienomis, kai Seimo narių skaičius vos viršijo reikiamą kvorumą. Asociacijos pirmininkas Mindaugas Karalius pabrėžė, kad priimtos įstatymo nuostatos privilegijuoja vieną tautinę mažumą – lenkų bendruomenę, suteikiant jai valstybės remiamą švietimą gimtąja kalba, o tai pažeidžia Konstitucijos 29 ir 45 straipsnius, draudžiančius diskriminaciją bei privilegijų suteikimą dėl tautybės ar kalbos.
Nacionalinis susivienijimas taip pat teigia, kad šio įstatymo nuostatos prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, įskaitant UNESCO ir ES teisių chartijų reikalavimus, kurie skatina tautinių mažumų teises užtikrinti vienodai, be diskriminacijos. Partijos pirmininko prof. Vytauto Radžvilo teigimu, išskirtinių privilegijų suteikimas vienai tautinei grupei gali paskatinti ne tik kitų tautinių bendruomenių nepasitenkinimą, bet ir padidinti socialinę atskirtį.
„Tokios privilegijos griauna visuomenės solidarumą ir kelia grėsmę valstybės ilgalaikiam stabilumui bei saugumui, nes lenkų bendruomenės išskirtinis rėmimas gali paskatinti jų gyvenimo siekius sieti ne su Lietuva, o su kitomis valstybėmis“, – sako prof. V. Radžvilas.
Abi organizacijos sutaria, kad šis įstatymas gali sukelti atskirties ir integracijos problemas, ypač švietimo srityje. Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ teigimu, įstatymas atveria kelią situacijoms, kai, prisidengiant tautinės tapatybės puoselėjimu, siekiama kultūrinės ar administracinės autonomijos.
Nacionalinis susivienijimas priduria, kad Europos šalyse taikoma praktika remiasi bendru ugdymu valstybine kalba, o tautinės mažumos savo kalbą ir kultūrą išlaiko per papildomas programas.
„Šis modelis Lietuvoje užtikrintų visų tautinių bendruomenių vienodą svarbą ir padėtų išvengti pavojingų privilegijų ar atskirties kūrimo“ – teigia Radžvilaas.
Be to, abi organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl galimos užsienio valstybių įtakos, jei įstatymas paliks terpę politiniams reikalavimams, pavyzdžiui, dėl kalbos statuso ar kultūrinės autonomijos. Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja vienodai gerbti visų tautinių mažumų teises ir nediskriminuoti nė vienos grupės – tai būtina siekiant užtikrinti valstybės vientisumą ir stabilumą.
„Talka kalbai ir tautai“ ir Nacionalinis susivienijimas prašo Prezidento, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsniu, vetuoti šį įstatymą ir grąžinti jį Seimui svarstyti iš naujo, kad būtų išvengta privilegijų vienai tautinei grupei ir užtikrintas visų tautinių bendrijų lygiateisiškumas.
Talkos kalbai ir tautai kreipimasis [pdf]
Nacionalinio susivienijimo kreipimasis [pdf]
Tai, atsipeikės Jo Ekscelencija, ar ne?
Pasidomėkite Socialdemokratų Seimo narių 2018 m. parengtu įstatymo variantu, jis beveik nesiskiria nuo Tomaševskio partijos šią vasarą siūlyto varianto- vietovių ir gatvių pavadinimai ir nevalstybinėmis kalbomis, ir nevalstybių kalbų vartojimas valstybinėse įstaigose ir dar visokių privilegijų, ar net galimai faktinė autonomija ? O kad kai kuriose savivaldybėse vietinė valdžia ir toliau galimai nesteigia pakankamai mokyklų ir darželių.kuriuose mokoma ir ugdoma valstybine kalba, niekam neįdomu- nei Seimui, nei Vyriausybei, gal bus įdomu prezidentui?
Nėra vilties,šis veršis neišdrys…
O ką sako to įstatymo siūlytojai ir priėmėjai? Ar šitas įstatymas sukuria dar ką nors konkrečiai naujo, išskyrus šalia Konstitucijoje minimų tautinių bendrijų įteisindamas ir tautines mažumas, kas reiškia, kad Lietuvos supratimu nuo šiol Lietuvą sudaro ne vien lietuvių tauta su savo istorine teritorija, bet ir dar kažkokios kitos tautos su savo teritorijomis patenkančios į Lietuvos valstybės sudėtį?
Duok Dieve , kad naujasis Seimas nepasiūlytų ką nors naujo- pavyzdžiui dvikalbius vietovių ir gatvių pavadinimus, valstybinėse įstaigose vartoti ne tik lietuvių kalbą ir pan.
Sunku suvokti, kai tokios organizacijos kaip „Talka kalbai ir tautai“ bei politinė partija Nacionalinis susivienijimas, kreipdamosi į Prezidentą dėl Tautinių mažumų įstatymo vetavimo, nenurodo svarbiausio dalyko, t.y. kad tautinė mažuma yra teisinė sąvoka, reiškianti teritorinį valstybinį darinį arba subjektą, turintį teisę į valstybinio statuso teritorinio darinio kūrimą. Nepabrėžiama, kad šitai yra daroma, nors Konstitucija nustato (10 str.), jog Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius. Kas reiškia, kad pagal Konstituciją tautinės mažumos teisės subjekto valstybėje nėra, taigi įstatymas, nustatant jam teises ir pareigas, nėra reikalingas. Vadinasi, Seimas priimtu Tautinių mažumų įstatymu tokį teisės subjektą įkuria, taigi jis prieštarauja Konstitucijai ir tokiu atveju Prezidento konstitucinė pareiga jį vetuoti.
Šis prieštaravimas Konstitucijai yra akivaizdus ir juo trumpai drūtai argumentuojant priimtas įstatymas vetuotinas.
Tad organizacijoms savo kreipimąsi į Prezidentą yra būtina papildyti šiuo išdėstytu akivaizdžiu argumentu.
Priežastis paprasta: visi jie ,,kalba per radiją”. Nėra atgalinio ryšio. Nėra viešų forumų.
Taip, nuosmukis, lyginant su Sąjūdžio laikais LRT veikloje, – demokratijos, programų turinio, atgalinio ryšio, žurnalistų (darbuotojų) kaip asmenybių prasme milžiniškas. Bet keisčiausia, kad demokratinės Europos institucijos šito “nemato”… Lrt. lt reiškiamas – asmenų išsakomas – nuomones komentuoti techninių galimybių auditorijai nesuteikta. Antai, toks A. Bumblauskas, A. Kasparavičius, kiti – vis tie patys – pasako per radiją, parašo portale Lrt.lt lyg bažnyčioje kunigas pamokslą ir eik namo… Cinizmas žmogui neišpasakytas. Rinkimų vajai praėjo, bet kad būtų visu aštrumu kelti šie klausimai nesigirdėjo, taigi į valdžias susėdo tokie patys kaip buvo…
“…į valdžias susėdo tokie patys kaip buvo…” O gal į valdžias susėdo tokie patys kaip ir mes . Daugumoje.
“Susėdo tokie patys” gal todėl, kad kitokie turi savo darbus ir jų laikydamiesi į valdžias nekandidatuoja. Jie visuomenei netampa žinomi, todėl susidaro, galbūt, klaidingas vaizdas, kad tauta neturi į valdžias tinkamesnių, iškilesnių už jose susėdančius žmonių. Suprantama, jie savo išprusimo, gebėjimų lygiu panašūs į didžiumą tautos žmonių. Tai demokratijos problema.