Lapkričio 9–10 d. Lvove vykusioje tarptautinėje poezijos šventėje „Poetų žemė“ dalyvavo ir trys lietuvių poetai – Marius Burokas, Laurynas Katkus ir Rimas Užgiris.
Šventėje vyko poezijos skaitymai, knygų pristatymai, pokalbiai, diskusijos, pasirodymai, poezijos stand-up ir labai įvairi muzikinė programa.
Lietuvių poetai dalyvavo diskusijose
„Poezija ir žmogiškumas karo kontekste“, „Nuo Baltijos iki Viduržiemio jūros. Poezijos festivaliai“, „Supratimo linijos: skaitymas ir pokalbis su Lietuvos poetais“, „Kodėl tai (vis dar) poezija? Kodėl tai daugiau nei poezija?“.
„Pavydžiu tokios šventės Ukrainai“, – sakė Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Tomas Ivanauskas. – Nors jis vyko pirmą kartą, bet jau iš karto sutraukė tūkstančius žiūrovų.
Renginiai vyko penkiose salėse, kurios buvo pavadintos žymiausių Ukrainos poetų vardais – „Ševčenko“, „Franko“, „Lesia“, „Stus“, „Antonič“.
Buvo nuostabu matyti, kad žmonės į kai kurias diskusijas ar susitikimus su poetais tiesiog netilpdavo.
Jau nekalbant apie koncertines programas, kur grojo garsios ukrainiečių grupės, ir jausmas buvo kaip kokiam roko koncerte, o ne poezijos šventėje.
Matyti, kad žmonės myli poeziją, jiems ji yra reikalinga, ypač karo metu.
Žinoma, pagrindinė visų diskusijų ir pokalbių tema buvo karas, nes daug poetų kariauja, nemažai yra žuvusių, ir karo poezija yra vyraujanti šiuo metu.
Šventės metu kalbėjomės su rengėja, leidyklos „Stary Lev“ vadove Mariana Savka, kad kitais metais norėtųsi išplėsti lietuvišką programą.
Galbūt atsivežti kokią muzikos grupę, pristatyti ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
Gaila, kad mes nieko panašaus neturime Lietuvoje, o tikrai vertėtų“.
„Kvietimą į šventę – naują, mums nežinomą, gavom prieš kelis mėnesius ir kadangi mes tuščiomis nevažiuojam, pradėjom ruoštis“, – kalbėjo vienas iš dalyvavusių lietuvių poetų Marius Burokas.
– Stengėmės ištaikyti taip, kad į priekį nuvažiuotume automobiliu ar automobiliais, prikrautais visokio gero.
Šventės rengėjai norėjo pakviesti būtent tuos autorius, kurie turi ryšių su Ukraina, padeda jai, verčia jos poetus, patys rašo apie šalį ir karą.
Iš pradžių buvome kviesti keturi – Donatas Petrošius, aš, Laurynas Katkus ir Jurgita Jasponytė, bet laikas pakeitė planus.
Visų mūsų eilėraščius vertė poetė ir vertėja Kateryna Michalicyna.
Dalyvavom keturiuose renginiuose – bendruose skaitymuose ir kiekvienas sudalyvavom pokalbyje ar diskusijoje su ukrainiečiais.
Beje, labai gerai sugalvota, ne tik paskaitai žiūrovams, bet ir esi įtraukiamas į pokalbius su kolegomis. Šventė nauja, bet didelio masto.
Mane pribloškė organizacijos lygis, dalyvių gausa, tai, kaip ukrainiečiai moka derinti poeziją ir muziką.
Viskas labai patogiai surengta, aprėptas labai platus spektras temų – ne tik knygų pristatymai, bet ir diskusijos, pokalbiai, žuvusių autorių pagerbimas.
Ir visa tai – karo metu! Trumpai tariant, esu sužavėtas (nesakau – nustebęs, nes iš ukrainiečių galima tokio lygio tikėtis) ir dėkingas rengėjams, ypač Marianai Savkai už kvietimą.“
