Kultūros, mokslo, visuomeninės įstaigos ir organizacijos bei jų atstovai pasiūlė 9 etnokultūrininkus, iš kurių bus išrinktas 2024 metų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laimėtojas.
Šia premija įvertinami asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtiniai nuopelnai etninės kultūros srityje, reikšminga visuomeninė, kūrybinė, mokslinė veikla ir kiti darbai, susiję su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
2024-ųjų metų Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai pasiūlyti:
prof. dr. Rimantas Balsys (pateikė Klaipėdos universitetas);
Dalia Bernotaitė-Beliauskienė (pateikė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus);
prof. dr. Eugenijus Jovaiša (pateikė Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos archeologijos draugija, Lietuvos nacionalinis muziejus);
dr. Algimantas Katilius (pateikė Lietuvos istorijos institutas);
Ugnius Liogė (pateikė Prigimtinės kultūros institutas ir Asociacija „Mėnuo Juodaragis“);
Marija Liugienė (pateikė Lietuvių etninės kultūros draugija);
Raimonda ir Vytautas Ramanauskai (pateikė Mažeikių muziejus);
Arūnas ir Vida Sniečkai (pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas);
dr. Daiva Šeškauskaitė (Skalsa) (pateikė Raseinių r. savivaldybės Pagojukų seniūnija).
Pagal premijos nuostatus iš pradžių Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija iš šio sąrašo atrinks nusipelniusius asmenis, dėl kurių bus balsuojama baigiamajame posėdyje. Jame slaptu visų komisijos narių balsavimu bus priimtas sprendimas dėl premijos skyrimo išrinktam laimėtojui – asmeniui ar grupei.
Komisija, vertindama pasiūlytų asmenų veiklą, vadovaujasi šiais kriterijais: kūrybinės ir (ar) mokslinės veiklos reikšmingumas lietuvių etninės kultūros plėtrai ir sklaidai; veiklos, susijusios su lietuvių etninės kultūros tradicijų išsaugojimu ir plėtojimu, aktualumas, meninė, mokslinė, edukacinė ir išliekamoji vertė; veiklos reikšmingumas tautinės savimonės puoselėjimui ir etnokultūriniam ugdymui; kandidato aktyvi visuomeninė veikla lietuvių etninės kultūros srityje.
Jono Basanavičiaus premija – aukščiausias etninės kultūros tyrinėtojų ir puoselėtojų įvertinimas. 1992 m. LR kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija 12017 m. Etninės kultūros globos tarybos pastangomis įgijo nacionalinės premijos statusą.
(Nuo 1992 m. šią premiją gavo 44 asmenys. Premija įteikta 31 kartą)
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laimėtojai:
2023 m. premija skirta mitologei, tautosakininkei dr. Daivai Vaitkevičienei už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą.
2022 m. premija skirta muziejininkui, etnoastronomui Jonui Vaiškūnui už išskirtinį indėlį tyrinėjant ir puoselėjant etnoastronomijos žiniją, už įvairiapusį ir patrauklų etninės kultūros aiškinimą, viešinimą, tradicinių kalendorinių švenčių rengimą.
2021 m. premija skirta muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui humanitarinių mokslų daktarui Eligijui Juvencijui Morkūnui už reikšmingą indėlį į Lietuvos tradicinės architektūros ir amatų tyrimus, išsaugojimą, populiarinimą ir kūrybingą muziejinę veiklą puoselėjant etninės kultūros gyvybingumą.
2020 m. premija skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkui Jonui Rudzinskui už ilgametę tautodailės puoselėjimo, sklaidos, tyrinėjimo ir jos kūrėjų ugdymo veiklą, tautodailės prestižo visuomenėje stiprinimą.
2019 m. premija įteikta mitologei ir tautosakininkei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.
2018 m. premija įgijo nacionalinės premijos statusą ir buvo paskirta dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įsteigta 1992 m. Jos iniciatorius – visuomeninė organizacija Tautos namų santara (vadovas A. Gudelis).
Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laimėtojai:
2017 m. premija įteikta Elvydai Lazauskaitei už reikšmingus tradicinės kultūros tyrinėjimo ir sisteminimo, sklaidos ir aktualizavimo darbus, aktyvią ir rezultatyvią visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje.
2016 m. premijos laureatas Dainius Razauskas, pagerbtas už reikšmingus mokslinius baltų pasaulėvaizdžio tyrinėjimus, įtaigią ir telkiančią tautos vertybių sklaidą.
2015 m. premiją gavo Dalia Urbanavičienė už reikšmingą visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, tradicinių šokių tyrinėjimą, puoselėjimą ir sklaidą.
2014 m. premijos laureatas Vaclovas Bagdonavičius už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą.
2013 m. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skirta Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą.
2012 m. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija paskirta Vitaliui Pranciškui Stepuliui ir Živilei Antaninai Mačionienei už ilgalaikę visuomeninę etnokultūrinę veiklą, kuriant unikalų kultūros ir gamtos paminklą – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną J.Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.), įgyvendinant ir plėtojant reikšmingą visuomeninę, pilietinę idėją.
2011 m. premijos laureatas – archeologas Vykintas Vaitkevičius, pagerbtas už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą.
2010 m. garbingą apdovanojimą pasidalijo dvi laureatės – etnologė Irena Aušrelė Čepienė ir kultūros veikėja Marija Remienė. Etnologė Irena Aušrelė Čepienė apdovanota už etninės kultūros tyrinėjimą, puoselėjimą ir švietėjišką veiklą. Kultūros veikėja Marija Remienė apdovanota Valstybine Jono Basanavičiaus premija už tautinės tapatybės puoselėjimą Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenėje ir pastangas grąžinti kultūros vertybes į Lietuvą.
2009 m. laureatė Birutė Kulnytė išplėtojo dr. Jono Basanavičiaus skelbtą Tautos muziejaus idėją ir įgyvendino struktūrinimu pagrįstą muziejininkystės sampratą, atsispindinčią atskirose Archeologijos, Etnografijos, Istorijos ekspozicijose. Įgyvendinta atvirų saugyklų koncepcija. Išsiplėtė muziejaus edukacinė veikla – sudarytos puikios sąlygos mokiniams susipažinti ne tik su tautiniu paveldu, bet ir su Lietuvos istorija. Nuosekliai grąžinamos kultūros vertybės, atsidūrę užsienio šalių saugyklose.
2008 m. laureato profesoriaus S. Skrodenio mokslinės veiklos baras yra platus ir sudėtingas – tai lietuvių kalendorinių apeigų tautosaka ir papročiai, lietuvių folkloristikos istoriografija, lyginamieji lietuvių ir suomių liaudies dainų tyrinėjimai. Profesorius išvertė ir paskelbė suomių folkloristo A. R. Niemio darbus, rašytojos Maila Talvio raštus, kuriuose yra svarbių lituanistinių motyvų. Per pastaruosius 5 metus sudarė ir išleido žymių lietuvių folkloristų A. Mockaus, J. Baldžiaus, Z. Slaviūno rinktinius raštus, vadovavo daugeliui doktorantų, kurie sėkmingai apgynė disertacijas apie lietuvių liaudies folklorą, tradicijas ir papročius, etnosą.
2007 m. laureate tapo filologė Danutė Krištopaitė už profesionalų 10 tūkstančių tautosakos vienetų surinkimą ir pateikimą, pirmųjų J. Basanavičiaus raštų tomų sudarymą ir redagavimą, sovietmečiu sudaryto ir išleisto trijų dalių pasakojimo apie liaudies dainininkus ir muzikantus „Aš išdainavau visas daineles“ bei daugybės kraštotyrinės medžiagos parengimą leidybai.
2006 m. premiją gavo Konstantas Aleksynas – neeilinis tautosakos specialistas, parengęs net 8 J. Basanavičiaus tautosakinio palikimo tomus, dirbęs prie visų 18 „Lietuvių liaudies dainyno“ tomų.
2005 m. laureatu tapo Libertas Klimka, sunkiai pakeičiamas etninės kultūros populiarintojas (7 metus Lietuvos radijas kas savaitę transliuoja L. Klimkos parengtą etninės kultūros laidą), pedagogas, skleidžiantis etninę kultūrą studentams, mokytojams, kultūros darbuotojams.
2004 m. šia premija įvertinta kraštotyrininkė Irena Seliukaitė už kraštotyros judėjimo vystymą, kaimų istorijų rašymo organizavimą, etninės kultūros skleidimą ir populiarinimą.
2003 m. premiją gavo menotyrininkas Vytenis Rimkus – už tautodailės tyrinėjimą, aktyvią visuomeninę veiklą skleidžiant tautos kultūrą tarp akademinio jaunimo, dalyvavimą kraštotyros veikloje.
2002 m. laureatai – Daiva ir Evaldas Vyčinai. Apdovanoti už didelę veiklą puoselėjant etninę kultūrą tarp jaunimo (įkūrė ne vieną folkloro ansamblį), nuolatinį darbą konsultuojant, ekspertuojant, koncertuojant. Daivos Vyčinienės sutartinių tyrinėjimai svariai papildė etnomuzikologijos mokslą.
2001 m. laureatu tapo tautosakos tyrinėtojas Leonardas Sauka. Plačiai žinoma jo mokslinė veikla, ypač pažymėti nuopelnai atgaivinant J. Basanavičiaus raštų leidimą, tautosakos archyvo puoselėjimą.
2000 m. premiją gavo kraštotyrininkas Antanas Stravinskas. Taip įvertinta jo organizacinė veikla sovietmečiu puoselėjant kraštotyros draugijos veiklą bei Lietuvos kalvystės tyrinėjimai. Per visą gyvenimą nuosekliausiai rinko šios temos medžiagą, kuri 2005 m. apibendrinta knygoje „Kalvystė Lietuvoje“.
1999 m. premiją gavo Juozas Kudirka ir Juozas Vaina už paribių etninės kultūros tyrinėjimus. Reikšminga J. Kudirkos surinkta medžiaga apie tradicinę kultūrą etninėse lietuvių žemėse Baltarusijoje, dalis jos panaudota leidiniuose apie kalendorines šventes. J. Vainos kraštotyrinės veiklos rezultatas – Punske (Lenkija) įkurtas kraštotyros muziejus, tyrinėjimų medžiaga sudėta į dvi knygas „Nuo Punsko iki Seinų“ (redaktorė D. Krištopaitė).
1998 m. premija apvainikavo etnologės Angelės Vyšniauskaitės mokslinę ir visuomeninę veiklą. Išleidusi (kartu su bendraautoriais) „Šeimos papročius“, „Lietuvos namus“ ir kt. tyrinėjimus aktyviai skleidžia etninę kultūrą visoje Lietuvoje, aktyviai dalyvaudama „Lietuvai pagražinti“, Etninės kultūros draugijų veikloje, konsultuodama muziejininkus, kultūros ir švietimo darbuotojus.
1997 m. garbingas apdovanojimas paskirtas Venantui Mačiekui ir Jonui Trinkūnui – už kraštotyros, romuvietiško judėjimo puoselėjimą, rezultatyvią Vilniaus universiteto kraštotyros klubo „Romuva“ veiklą. Kompleksinėse ekspedicijose surinkta gausi medžiaga, jos pagrindu „Versmės“ leidykla pradėjo „Valsčių“ seriją ir sėkmingai tęsia darbą.
1996 m. premija paskirta Jonui Baliui – už didelį darbą, atliktą toli nuo Lietuvos, Amerikoje išleistus tautosakos rinkinius, tyrinėjimo darbus.
1995 m. premijos laureate tapo muzikologė Zita Kelmickaitė. Taip įvertinta jos vadovavimas folkloro ansambliui „Ratilio“, etninės kultūros skleidimas ir propagavimas jaunimo tarpe.
1994 m. premiją gavo Jurgis Dovydaitis – legendinis tautosakos rinkėjas. Per visą gyvenimą surinko per 150 tūkstančių vienetų įvairių žanrų liaudies kūrybos. Šios vertybės saugomos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve. Per pasaulį keliauja J. Dovydaičio 1953 m. Salake ir J. Skurkos užrašyta pasaka „saulės vaduotojas“ (išversta į 29 pasaulio kalbas).
1993 m. premijos laimėtojais tapo kraštotyros lokalinių monografijų organizatoriai ir rengėjai: Česlovas Kudaba (po mirties), Rimvydas Kunskas, Vacys Milius, Antanas Tyla, Norbertas Vėlius, Aloyzas Vidugiris.
Pirmoji premija 1992 m. paskirta liaudies dainų dainininkei Veronikai Pavilionienei už etninės kultūros skleidimą. Laureatė sėkmingai tęsia savo veiklą.
Ne “į premiją pasiūlyti”, bet turi būti “premijai pasiūlyti” (premijai gauti psiūlyti).
Manau, kad šios premijos nusipelnė ir Kazimieras Garšva, Vilnijos draugijos pirmininkas, aprašęs dabartinėje Baltarusioje ir Lenkijoje gyvenančių lietuvių šnektas.
Atlikėjos Pavilionienės tarp laureatų lyg ir nėra?
Gal Alko redaktorių minty turėta liaudies dainų dainininkė Veronika Povilionienė?
Visiškai teisingai. Aš irgi atlikėjas – atlieku savo pareigas šeimoje.