Kultūros, mokslo, visuomeninės įstaigos ir organizacijos pasiūlė kandidatus, iš kurių bus išrinktas 2023 metų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laimėtojas. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Kandidatais įregistruoti (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka):
prof. dr. Rimantas Balsys (pateikė Klaipėdos universitetas);
Kūrybinė grupė, sukūrusi muzikinę dramą „Sakmė apie dovanotą širdį“ (pateikė Lietuvos karaimų kultūros bendrija);
dr. Daiva Šeškauskaitė (Skalsa) (pateikė Kauno rajono Babtų kultūros centras);
Švedijos lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Baltija“ (vadovė Jurga Laurenčikienė) (pateikė Pasaulio lietuvių bendruomenė);
Linas Rimša (pateikė Koncertinė įstaiga valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“);
dr. Daiva Vaitkevičienė (pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).
Pagal premijos nuostatus iš pradžių Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija iš šio sąrašo atrinks kandidatus, dėl kurių bus balsuojama baigiamajame posėdyje. Jame slaptu visų komisijos narių balsavimu bus priimtas sprendimas dėl premijos skyrimo išrinktam laureatui – asmeniui ar grupei.
Komisija vertindama kandidatų veiklą vadovaujasi šiais kriterijais: kūrybinės ir (ar) mokslinės veiklos reikšmingumas lietuvių etninės kultūros plėtrai ir sklaidai; veiklos, susijusios su lietuvių etninės kultūros tradicijų išsaugojimu ir plėtojimu, aktualumas, meninė, mokslinė, edukacinė ir išliekamoji vertė; veiklos reikšmingumas tautinės savimonės puoselėjimui ir etnokultūriniam ugdymui; kandidato aktyvi visuomeninė veikla lietuvių etninės kultūros srityje.
Šį garbingą apdovanojimą nuo 1992 metų yra gavę:
- 1992 m. Veronika Povilionienė
- 1993 m. Vaclovas Milius, Česlovas Kudaba, Rimvydas Kunskas, Norbertas Vėlius, Aloyzas Vidugiris ir Antanas Tyla
- 1994 m. Jurgis Dovydaitis
- 1995 m. Zita Kelmickaitė
- 1996 m. Jonas Balys
- 1997 m. Venantas Mačiekus ir Jonas Trinkūnas
- 1998 m. Angelė Vyšniauskaitė
- 1999 m. Juozas Kudirka ir Juozas Vaina
- 2000 m. Antanas Stravinskas
- 2001 m. Leonardas Sauka
- 2002 m. Daiva Vyčinienė ir Evaldas Vyčinas
- 2003 m. Vytenis Rimkus
- 2004 m. Irena Seliukaitė
- 2005 m. Libertas Klimka
- 2006 m. Konstantas Algirdas Aleksynas
- 2007 m. Danutė Krištopaitė
- 2008 m. Stasys Skrodenis
- 2009 m. Birutė Kulnytė
- 2010 m. Irena Aušrelė Čepienė ir Marija Remienė
- 2011 m. Vykintas Vaitkevičius
- 2012 m. Vitalius Stepulis ir Živilė Antanina Mačionienė
- 2013 m. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė
- 2014 m. Vaclovas Bagdonavičius
- 2015 m. Dalia Urbanavičienė
- 2016 m. Dainius Razauskas
- 2017 m. Elvyda Lazauskaitė
- 2018 m. Henrikas Gudavičius ir Algimantas Černiauskas
- 2019 m. Nijolė Laurinkienė
- 2020 m. Jonas Rudzinskas
- 2021 m. Eligijus Juvencijus Morkūnas
- 2022 m. Jonas Vaiškūnas
Pretendentai yra verti vienas kito, tačiau, manyčiau, vienas jų yra ypatingas tuo, kad iškelia prūsų ir Mažosios Lietuvos mūsų valstybės susidarymo eigoje procesinį vaidmenį. Ir tai – priežastis, dėl kurios, svarstant pirmenybę premijai, žalią gatvę derėtų suteikti prof. hab. dr. Rimantui Balsiui.