Vis dažniau internete galima pamatyti siūlymus vartoti elektrolitus ne tik po virškinamojo trakto sutrikimų, bet ir prevenciškai – sportuojant ar netgi prieš skrydį lėktuvu. Nors elektrolitų tirpalų nauda po įvairių sveikatos sutrikimų yra neginčijama, kyla klausimas: ar tikrai verta juos vartoti ir kasdieninėse situacijose? „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė pasidalijo įžvalgomis, kaip vartoti elektrolitus, kokia rizika kyla perdozavus ir apie populiarių gėrimų su vitaminais vartojimą.
Elektrolitai – tai elektros krūvį pernešantys mineralai, tokie kaip natris, kalis, chloras ir magnis, kurie randami kūno skysčiuose, pavyzdžiui, kraujyje ir šlapime. S. Korbutaitės teigimu, šie mineralai, atlieka esminį vaidmenį subalansuojant vandens kiekį kūne ir užtikrinant tinkamą nervų, raumenų, smegenų bei širdies funkcionavimą.
„Šios medžiagos taip pat atlieka perkėlimo funkciją – perneša įvairias medžiagas, tarp jų ir maisto, į įvairias kūno vietas. Be to, elektrolitų dėka ląstelių membranos išlaikomos stiprios, pro jas sunkiau patenka virusai ar bakterijos“, – pažymi vaistininkė.
Trūkumą išduoda požymiai
S.Korbutaitė pabrėžia, kad elektrolitus galima vartoti ir profilaktiškai, nes žmogus juos praranda net nesportuodamas – vien prakaituojant ir kvėpuojant netenkama nuo 1,5 iki 2 litrų skysčių, o kartu su jais – ir mineralų.
„Suaugusieji turėtų suvartoti ne daugiau kaip 1,5 g natrio, 4,7 g kalio, 1 g kalcio, 0,375 g magnio bei 2,3 g chlorido per parą. Tačiau šias druskas gauname ir su maistu, todėl elektrolitų vartojimą reikia derinti atsižvelgiant į gamintojų nurodytus siūlymus ant tirpalų pakuočių, kad būtų išvengta perdozavimo“, – pataria S. Korbutaitė.
Lengvos formos elektrolitų trūkumas simptomų gali ir nesukelti, tačiau sunkesniais atvejais, pasak vaistininkės, gali būti jaučiamas nuovargis, galvos skausmas, kamuoti raumenų silpnumas ir skausmai, sutrikti širdies veikla, patamsėti šlapimo spalva.
„Be to, gali pasireikšti letargija, traukuliai, žarnyno sutrikimai (viduriavimas ir vidurių užkietėjimas), pilvo spazmai, pykinimas ir vėmimas, bei nuotaikų pokyčiai. Tokiu atveju elektrolitų tirpalo kiekis turėtų būti dozuojamas pagal svorį – per 4 valandas reikėtų suvartoti 50-100 ml/kg kūno svorio tirpalo“, – sako vaistininkė.
Vitaminizuoti gėrimai – rinkodaros triukas?
Atstatyti organizmo elektrolitų balansą neretai bandoma geriant įvairius funkcinius, vitaminais ir mineralais papildytus gėrimus, ypač mėgstamus sportuojančiųjų. Tačiau, anot S. Korbutaitės, jie nėra būtini, o dažnas jų vartojimas gali būti žalingas dėl juose įprastai esančio didelio cukraus kiekio ir kitų sintetinių maisto priedų.
„Vitaminų dozės šiuose gėrimuose nebūna didelės. Kaip kartą girdėjau vieno gydytojo atsiliepimą apie tokius preparatus – gaunamas tik brangus šlapimas. Tai daugiau rinkodaros triukai, nei pamatuota nauda“, – teigia ji.
Vaistininkė taip pat paneigia klaidingą įsitikinimą, kad saldžios arbatos vartojimas gali padėti palaikyti elektrolitų balansą. Nors saldi arbata gali subalansuoti skysčių kiekį ir dėl didelio cukraus kiekio greitai suteikti energijos, ji neatstato pagrindinių elektrolitų, tokių kaip natris, kalis ir magnis, trūkumo.
„Iš tokios arbatos kūnas gauna tik gliukozę, bet ne elektrolitus. Tai nėra tinkamas būdas atstatyti skysčių ir mineralų balansą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė S. Korbutaitė.
Kalbėdama apie elektrolitų šaltinius, vaistininkė pažymi, kad kasdieniniam vartojimui geriamasis vanduo yra geresnis pasirinkimas nei įvairūs vitaminais praturtinti gėrimai.
„Geriamasis vanduo iš krano ar mineralinis vanduo turi nedidelius kiekius mums būtinų mineralų, kurie yra pakankami kasdieniam organizmo poreikiui. Todėl svarbu užtikrinti, kad kasdien būtų suvartojamas pakankamas kiekis vandens – pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) tai yra 30 ml/kg kūno svorio“, – pataria vaistininkė.
Pasekmės gali būti negrįžtamos
Dažnai kalbant apie elektrolitų disbalansą, galvojama tik apie vieną nuokrypį – jų trūkumą. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, jog elektrolitų perdozavimas ar padidėjimas taip pat gali sukelti organizmo sutrikimus.
„Per didelis natrio kiekis gali sukelti hipernatremiją, kuri pasireiškia bendru organizmo silpnumu, o rimtesniais atvejais gali išsivystyti į paralyžių, širdies smūgį ar net komą. Per didelė kalio koncentracija taip pat pavojinga – išsivysto hiperkalemija – silpnumas, negalėjimas judinti raumenų, nereguliarus širdies ritmas (aritmijos). Esant didesnei kalcio koncentracijai kraujyje kamuoja apetito stoka, galimas vėmimas“, – aiškina vaistininkė.
