Sunegalavę ar norėdami užkirsti kelią ligoms, dažnai pradedame vartoti vitaminus ar maisto papildus: vitaminą C – stipresniam imunitetui, magnį – norėdami išvengti mėšlungio, seleną – plaukų būklei pagerinti. Vaistininkai pastebi, kad daugelis gyventojų maisto papildus renkasi atsakingai ir tikslingai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie neteisingai supranta maisto papildų paskirtį, nepasidomi jų vartojimo ypatumais arba griežtai atsisako vartoti net tada, kai juos paskiria gydytojai.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, maisto papildais laikomi vitaminai, mineralai, tokie kaip kalcis, magnis ir kiti, mikroelementai, pavyzdžiui, cinkas ar selenas, įvairių vaistinių augalų, grybų ekstraktai, kitos biologiškai aktyvios medžiagos – fermentai, hormonai, taip pat įvairūs šių medžiagų deriniai.
„Žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata, natūraliai kyla klausimas, ar maisto papildai gali padėti ir kuriuos rinktis. Pacientai į vaistinę dažniausiai arba ateina jau turėdami gydytojo patarimus dėl papildų, arba tariasi, kas jiems galėtų padėti ir ar apskritai papildus vartoti. Pasitarti šiuo klausimu gyventojai skambina ir visą parą veikiančiu vaistinės konsultacijų sveikatos klausimais telefonu. Labai gerai, kad žmonės rūpinasi atsakingu ir protingu maisto papildų vartojimu, nes klaidingi pasirinkimai gali pakenkti sveikatai“, – komentuoja K. Šnirpūnienė.
Maisto papildas – ne vaistas
Pasak vaistininkės, viena dažnų klaidų yra įsivaizdavimas, kad maisto papildai gali būti tolygus pakaitalas vaistams. Iš tiesų maisto papildai skirti profilaktikai, kūno atstatymui po persirgtų ligų, ir net jeigu kai kurie iš jų gali sustiprinti vaistų veikimą, tačiau tikrai nėra skirti ligų gydymui.
„Sykį į vaistinę atėjusi pagyvenusi moteris paprašė papildų sąnariams. Pasikalbėjus paaiškėjo, kad jai nustatyta jau pažengusi kelio sąnario artrozė, sąnarys beveik sudilęs, gydytojai siūlo jį keisti, bet moteris labai bijo, todėl tikisi, kad geriant maisto papildus pavyks išgyti be operacijos. Deja, maisto papildas šiuo atveju nepadės, o operacijos nukėlimas tik pablogins savijautą“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Jos teigimu, neįmanoma maisto papildais išgydyti mėšlungio, kurį sukelia stuburo išvarža, ar bakterinio šlapimo pūslės uždegimo, kurį reikia gydyti antibiotiku. Dar blogiau, kai žmonės atsisako vaistais gydytis onkologines ligas ir imasi savigydos maisto papildais.
Kai kada vitamininį maisto papildą galima vartoti vietoj vaisto, tačiau tada būtina atitinkamai parinkti jo dozę.
„Pavyzdžiui, žmogui yra nustatytas vitamino D trūkumas ir gydytojas paskyrė jam kartą per savaitę gerti vieną dozę 25000 TV receptinio vitamino D. Tačiau lygiai taip pat galima ir kasdien gerti po 3500 TV vitamino D, kuris registruotas kaip maisto papildas. Abiem atvejais organizmas bus papildytas reikiamu vitamino kiekiu“, – sako pašnekovė.
Maisto papildas lygu apgaulė?
Maisto papildų priešininkai teigia, kad juose esančios medžiagos nedaro savijautai jokio poveikio, tad tėra apgaulė.
Vaistininkė sako, kad vertėtų pasidomėti mokslininkų visame pasaulyje nuolatos atliekamais įvairiais tyrimais su vaistiniais augalais, biologiškai aktyviomis medžiagomis, siekiant nustatyti teigiamą jų poveikį žmogaus organizmui. Mokslinių tyrimų pagrindu yra gaminami ne tik maisto papildai, bet ir vaistai.
„Vienas iš atvejų, kuomet didelės apimties mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad rausvažiedės ežiuolės sudėtyje esantys polisacharidai ir alkaloidai aktyvina žmogaus kūne neutrofilus, makrofagus, leukocitus ir per tai pasireiškia šios vaistažolės imunostimuliacinis veikimas. Taip pat kai po persirgtos slogos lieka kosulys, geriame sirupus su čiobrelio ekstraktu, nes žinome, kad čiobrelyje esančios veikliosios medžiagos padės greičiau išsivalyti kvėpavimo takams, kosulys greičiau praeis. O juk tai irgi maisto papildas“, – teigia ji.
Be abejo, negalima iš maisto papildo tikėtis stebuklo, itin greito ar kone stebuklingo poveikio sveikatai. Dažnai labai svarbų vaidmenį vaidina ir gyvenimo būdo korekcija, subalansuotas maistas, lėtinių ligų kontrolė – tik viskas kartu duoda geriausius rezultatus.
Vartoja daug ir bet kada
Vaistininkė sako, jog kartais tenka susidurti su žmonėmis, kurie maisto papildus tiesiogine prasme geria saujomis, sakydami, kad turi daug ligų, todėl ir vartoja daug maisto papildų.
„Kaip ir vaistai, taip ir maisto papildai veikia mūsų virškinimo traktą, kepenis, inkstus. Dideli įvairių maisto papildų kiekiai gali sutrikdyti tiek virškinimo, tiek šalinimo sistemos veiklą. Be to, iškyla neigiamos jų tarpusavio sąveikos rizika, o vartojant ir vaistus, maisto papildai gali silpninti ar stiprinti jų poveikį arba kartais būti visiškai nesuderinami. Dėl to visada rekomenduoju vienu metu vartoti ne daugiau kaip du maisto papildus ir tai daryti tokia tvarka, kaip pasako gydytojas, arba pasikonsultuoti su vaistininku“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Daug žmonių tiki, kad maisto papildus galima vartoti su kokiu tik nori maistu ar gėrimais ir kada tik nori. Iš tiesų maisto papildai gali netinkamai sąveikauti ne tik tarpusavyje, bet ir su maistu, pavyzdžiui, jų negalima užsigerti kava ar citrusinių vaisių sultimis. Labai svarbus laikas, kada reikia gerti maisto papildą: maisto papildus su kalciu geriau gerti vakare, o maisto papildai, gerinantys kepenų veiklą, geriami valgio metu.
„Maisto papildai kartu su kitomis sveikatinimo priemonėmis tikrai gali sustiprinti sveikatą, tačiau jų pasirinkimas turi būti tikslingas, apgalvotas, dozės, vartojimo trukmė ir vartojimo būdas parinkti atsižvelgiant į kartu vartojamus vaistus, alergijas bei esamas ligas“, – reziumuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
