Jau ne pirmą kartą girdžiu viešai svarstant šį klausimą. Šįryt (2023.09.08) per LRT radiją atsitiktinai išgirdau laidą, kurioje bandyta aiškintis, ar gerai, kad kai kurios pavežėjų įmonės už pavežimą, vairuotojui nekalbant lietuviškai, nustatė mažesnį tarifą.
Kitaip tariant, jei tave pavežė lietuviškai nekalbantis vairuotojas, tu galėsi mokėti mažiau.
Arba atvirkščiai: jeigu tave pavežė lietuviškai kalbantis vairuotojas, tu turėsi mokėti daugiau.
O tai reiškia, kad lietuvių kalba kainuoja, kad be lietuvių kalbos gyventi pigiau.
Toks klausimo sprendimo būdas man atrodo labai perspektyvus, tik aš jį pratęsčiau ligi galo ir patarčiau, jeigu pavežė lietuviškai nekalbantis vairuotojas, nemokėti išvis. Atvežtam į vietą tiesiog išlipti ir nueiti.
Tegul jis tada, nekalbėdamas lietuviškai, galvoja, ką jam daryti.
O jeigu vis dėlto prisistatytų policija, reikia paprasčiausiai sakyti tiesą: vairuotojas nekalbėjo lietuviškai, todėl nesugebėjo pranešti, jog reikia užmokėti.
Nes klausimas, „ką daryti, jeigu pavežėjas nekalba lietuviškai“, – klausimas ne man. Tai klausimas pavežėjui. Tai jo rūpestis.
***
Ar aš tikrai noriu Lietuvoje kalbėti lietuviškai?
Galima būtų tęsti 30 metų trunkančius plepalus apie „valstybinį lietuvių kalbos statusą“ ir kitus „bla bla bla“ (tiksliau, „blia blia blia“). Tačiau visų teisių pagrindas yra noras – ar aš tikrai noriu Lietuvoje kalbėti lietuviškai. Ar mes tikrai to dar norime?
Jeigu tikrai norime savo namie kalbėti lietuviškai ir būti lietuviais, tai niekas negali mums sutrukdyti, nei rusakalbiai pavežėjai, nei valdžią užsėdusi Tevynės išdavikų sąjunga su visais savo sąjungininkais. Užtenka tiesiog kalbėti lietuviškai ir nekalbėti kitaip. Nepasiduodant jokiam spaudimui, nei švelniam, nei nešvelniam. Nė už ką.
Iš tikrųjų jie, tie lietuviškai nekalbantys pavežėjai ir visi kiti į juos panašūs yra „ruskimiro“ kanalizacija – hibridinio karo dalis. Todėl su jais reikėtų elgtis taip, kaip elgiasi ukrainiečiai.
Bet mes juk turime dar ir kitų ne mažiau karštų norų bei aistrų! Netgi savitą lietuvišką lytinę orientaciją – laižyti užpakalius užsieniečiams.
Dėl to irgi turėčiau patarimą: pasistatykite namie guminį prototipinį Užsienietį ir, geismui užėjus, slapta numaukite jam kelnes ir palaižykite. Taip ši aistra gal bent kiek atlyžtų, nebetrukdytų viešai kalbėti lietuviškai ir būti lietuviu – šeimininku savo namuose. Jei tik, žinoma, beliko noro.
Mano nuomone, vyksta nuožmi rusifikacija, ir galimai pavežėjai yra viena iš priemonių tam tikslui įgyvendinti. Nejaugi neliko įprastinių taksi? Dar ir anglų k. visur… Bet ar krikščionybė nėra globali religija?
Įdomu:
– „privalo mokėti lietuviškai ARBA angliškai”… O ką daryti angliškai nemokančiam keleiviui? Juk paslaugos prireikia ne tik tiems, kas dabar kone nuo 1-os klasės kruopščiai anglų k. mokomi*! Anksčiau vidurinėje galima buvo vokiečių, prancūzų, ispanų k., o gal ir italų k. mokytis. Tačiau būna aplinkybių, kai net ir poliglotui reikia, kad su juo JO valstybės kalba kalbėtų, o ne kokią nurodo toks „paslaugos teikėjas”. Lietuvoje jau klientui daug kas nurodoma. – Net ir kalba, kokia jis gaus paslaugą.
– Neseniai teko skambinėti, domėtis, kiek kainuotų nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Viena iš tų apskambintų įmonių** nurodė ~3 kart mažesnę kainą. Kodėl? Sakykim, nuvilios visus klientus. Bet ar tik todėl?
………………………………..
* O lietuvių kalbos kruopštus mokymas, pasak vienos per LRT pasisakančios ponios, netgi kenkia? – Mat, per kruopštus lietuvių kalbos mokymasis, mokėjimas „žudo kūrybingumą”… (To įrodymas – Donelaitis, Maironis, Marcinkevičius, S. Nėris ir t.t. 🙂 ?)
** Kai Guglo paprašai rasti tau reikalingų įmonių sąrašą, virš dalies rodomų įmonių kabo riebus užrašas „Remiama”. Gal kas žinote, ką jis reiškia, kas ką čia remia?
Jei neklystu, Prancūzijoje negausi leidimo dirbti, jei tinkamu lygiu nemoki valstybinės prancūzų kalbos.
Pasak ten gyvenančios, ir eiliniai prancūzai skiria, kada dera būti atlaidžiam, o kada – principingam.
“Galima būtų tęsti 30 metų trunkančius plepalus apie „valstybinį lietuvių kalbos statusą“ ir kitus „bla bla bla“ (tiksliau, „blia blia blia“).”
—
Lietuviškai yra “plia-plia-plia”, o ne “blia blia blia“.
Keista taisyti tokį lietuvybės puoselėjimo grandą…
Jei jau taip, tai kas gi tas „grandas“?
ir vėl tikrina.
Dainius ir siūlo paprastą sprendimą, kiekvienam pačiam įmanomą: nekalbėti, neklausyti nelietuviškai. Bus tokių bent keli šimtai, sklis gandas apie tų lietuvių bjaurumą.
Paprastumas irgi kainuoja – dvasinius pinigus. Labai nedaug kur tebemoko kaip juos užsidirbti… bet tai yra pagrindinė valiuta kuria dar galima išsaugoti gamtą ir susikalbėjimą kaip po tokį apskritai. Dvasinei kalbai visiškai tas pats kokia kalba kalbėtis…
Deja, prisigyvenome iki to, kad valdžia negina Lietuvos interesų ir konstitucijos, yra priešiška valstybinei kalbai, valdžia skatina migrantus nesimokyti lietuviškai. Todėl tauta turi gintis pati. Pritariu autoriui, kviečiu visus lietuvius kur tik galite nekalbėti užsienietiškai su Lietuvoje gyvenančiais ir dirbančiais migrantais. Negalima mąstyti kaip vatnikai: „koks skirtumas, kokia kalba“, tipiška vatnikų frazė tokais atvejais būna „kakaja raznica“. Neapsileiskime, nebūkime per jautrūs ir nebijokime, kad migrantai tada gali patirti nepatogumų ar sunkumų. Tegul patiria, jei nesimoko lietuviškai.
Dvasinei kalbai visiškai tas pats kokia kalba kalbėtis…
O dvasingąjam irgi visai pas pats, kad tauta sparčiai nyksta ir joje per migrantus (rusus, baltarusus, ukrainiečius) tautos kalba bus nuspirta į šoną. Bujos rusų k. Jie gyvena mūsų žemėje, bet nei menkiausios asimiliacijos. Tas didelis dvasingumas, berods remia “dvasingą” okupaciją.
Manau, gali būti negerai, kad nekalbantis lietuviškai (arba angliškai!?) pavežėjas kainuos pigiau. Taip gali įgyti netgi konkurencinį pranašumą, bus skatinama kalbėti rusiškai. Logiška būtų, kad tokių pavežėjimas klientui kainuotų brangiau, nei lietuviškai kalbančio pavežėjo, bet nuo jo turi būti atskaitomas papildomas mokestis lietuvių kalbos mokymams ir gynimui finansuoti, ir tas pavežėjas uždirbtų mažiau.
Ir, aišku, anglų kalbos prilyginimas valstybinei yra absurdas. Angliškai kalbantieji turi būti toje pat kategorijoje, kur klientui kainuotų brangiau, o uždirbtų mažiau.
Dėl anglų k. – Žiūrint, kas tie keleiviai.
Jei tai dar jauni užsieniečiai – gal ir nieko. Tačiau kai vienišą nepaeinantį ligonį ar neįgalųjį veža į gydymo įstaigą atlikti kažkokių procedūrų, – pvz., į dienos chirurgijos centrą atlikti kokiai operacijai, arba po jos namo veža, įsivaizduokite, kad taksi įmonė atsiunčia (senam) žmogui anglakalbį vairuotoją (mat, iš angliškai kalbančio įstatymas lietuvių k. nereikalauja – arba tą, arba aną moki, tai ir gerai.). Ar keleivis turi už tokią, atsiprašant, paslaugą dar ir brangiau susimokėti?
O keleiviui pakeliui gal dar reikia ko nors vaistinėje, kitoje parduotuvėje, kad įsigytų, ką chirurgas liepė. Na, ir kas, kad prieš pusę amžiaus tas keleivis (aukšt.) mokykloje anglų kalbos buvo pramokęs? – Tiek metų jos nenaudojęs, jau nelabai susikalbės. Juolab, kad ir vairuotojas kažin, ar tobulai ją moka, ar jo tartis lyg grynakraujo anglo, tad nesunku suprasti, ką jis šneka…
Taip žmogus savo Tėvynėje, savo šalyje, savo gimtinėje tampa nelaukiamu svečiu, o ateivis – šeimininku. Baisu.
Taip.
Autobuso sustojime buvau paklausta kaip nuvažiuoti iki Mados. Atsakiau, kad rusiškai nekalbu. Moteris nusišypsojo ir matyt reikalaudama rusiško atsakymo dėstė man, kad to negali būti, nes mes juk tiek ukrsiniečių priėmėm. Atsakiau, jog tai nereiškia, kad aš turiu kalbėti rusiškai ir, kad Lietuvoje valstybinė kalba – lietuvių. Suvokusi ką pasakiau, ji pamokančiai išdėstė, KAD MUMS NIEKO NEIŠEIS, NES ČIA GYVENA LENKAI. Nerašysiu, kokį riebų posakį staiga prisiminiau iš jaunystės laikų. Tai išgirdus ji atsitraukė dideliu atstumu ir pasakė “ui kakaja”. Manau tai privertė ją mąstyti.
eilinis įrodymas, koks russkij mir agresyvus
Norim to ar nenorim, o pasaulis globa lėja ir nebūtinai tik blogąja prasme, migracijos vis daugiau. Mes esame maža tauta, dėl ko ištirpti didesnių tautų mišrainėje, būti surusintiems, suanglintiems ar sulenkintiems tikimybė vis didesnė…
Taip, galime būti užsispyrę, kieti, kalbėti tik lietuviškai – su taksistu, su bet kuo. Tik ar daug tokių atsiras, ar tai išgelbės? Ar migrantai puls mokytis mažos tautelės kalbos? Kokia jiems motyvacija taip elgtis?
Kas kita neutrali tarptautinė kalba. Kuri niekams negrasina nutautinimu. Priešingai, pajėgi kurti lygiateisius santykius tarp visų tautų. Tai tas “bendras vardiklis”, kuris amžiną konkurenciją, konfliktus ir karus pajėgus keisti į taiką ir bendradarbiavimą.
Pritariu tamstos (be tautinės savimonės) pasiūlymui: tegu būna „neutrali“ kalba, mišrainė iš dviejų kalbų – spyklisnporussky.
Net su braliukais latviais mes susikalbame tik rusiškai arba angliškai. Nei mes mokysimės latviškai, nei jie lietuviškai. O ką jau kalbėti apie kitus…
Tikėtis, kad visas pasaulis su mumis kalbės lietuviškai yra ne savimonė, o iliuzija.
Kalbės tie, kurie nori čia, Lietuvoje, gyventi ir dirbti. Su manimi kalbės, arba išvis nekalbės. „Visas pasaulis“ yra temos nukreipimas.
Jeigu Lietuvoje kur nors kas nors užkalbina rusiškai, tai siūlyčiau naudoti tokį pokalbių žodynėlį:
1) privet, ruski;
2) beri šinel, idi domoj;
3) čemodan, vokzal, tambov;
4) Putin – ch.jlo;
5) ruskij vojenny korabl, idi na…
Manau, kad šių frazių ar jų dalių visai pakanka. Ir nebijokime, kad jiems neįtiksime ar nepatiksime.
Matai, moderatorius nuo komentarų, atseit, ir Razauską gina, nepraleidžia nors tu ką…
nemanau, kad tai moderatorius (vedėjas, valdytojas, tvarkytojas)
mano nuomone, tai cenzorius
Bet gali būti, kad čia kažkuriai partijai ar jų grupei teikiama paslauga, aišku ne už dyką, tą paslaugą gali teikti ir serveris aptarnaujantis Alkas.lt..
negalim gi norėt, kad prieglobsčio atvykę darbininkai išmoktų Lietuvių kalbą, nuleiskite gi jiems truputi kartelę
jie atvyko ne prieglobsčio, o uždarbiauti – teikti paslaugas (kalbame apie pavežėjus)
ir negali išmokti dešimt ar dvidešimt žodžių?
ak, nereikia lia lia
Ne tik uždarbiauti, o turistai, poilsiautojai? Šitų laikinai atmigravusių, savo noru ar pabėgėlių, netgi daugiau. O mes patys, turistaudami ar poilsiaudami svečiose šalyse? Ar mes irgi privalėsime išmokti visas kalbas?
“Visas pasaulis” – ne temos nukreipimas, matykime visumą. Problema iš ties pasaulinė, o ne tik mūsų kaimuko.
Beždžionei pagriebusiai visą saują riešutų ąsotyje ir nenorinčiai nei dalies jų paleisti, tik riešutai galvoje. Ji net neįtaria, kad per juos praras gyvybę.
Šalia savo nacionalinės kalbos išmokti tik vieną – neutralią (tarptautiniam bendravimui) – joks praradimas, joks nuostolis lietuvybei. Priešingai, tai skydas nuo surusinimo, sulenkinimo nuo nutautinimo.
Neutrali kalba radikaliai pakeistų situaciją visame pasaulyje.
Susidaro vaizdas, kad Tamsta nesupratote, apie ką šis straipsnis. Aš labai gerbiu Lietuvos kaimą ir kaimiečius, bet nereikia Lietuvos valstybės vadinti „mūsų kaimuku“! Mano nuomone, tai aiškiai žeminantis Lietuvos valstybę pavadinimas. Matyt, „kaimuką“ pasigavote iš ypatingai mėgėjiškų propagandinių vedamųjų. Perskaitykite straipsnį dar kartą 🙂
“kaimukas” atsirado iš taksistų, kaip jų alegorija. Juk ši (kalbos) problema daug platesnė nei tik taksistų. Tikiuosi jau supratai.
Tik ar tai išgelbės? Ar migrantai puls mokytis mažos arba didelės tautelės kalbos? Kokia jiems motyvacija taip elgtis? Tada ne tik migrantai, bet ir tu nenorėsi kalbėti lietuviškai, netgi anglai nenorės mokytis anglų kalbos, kinai nenorės kalbėti kiniškai, nes visi norės kabėti ta tavo neutralia kalba.
Ne, juk gamtininkai, medikai, mokslininkai jau senei tuo naudojasi. Turiu omenyje lotyniškus augalų, preparatų, kitų dalykų pavadinimus. Bet to įtakoje jie neatsisakė savo nacionalinių kalbų. Yra masė tarptautinių žodžių: homo – žmogus, urbo – miestas, arbo – medis, herbo – žolė… , bet dėl jų vartojimo nacionalinės kalbos nepranyko.
Pavojus nacionalinei kalbai kyla iš kitos nacionalinės…
O tarptautinė (esperanto) kalba skirta tik “išoriniam” bendravimui.
Ką čia terliotis? Visuomenė atbėgėlius turėtų nuteikti taip, kad tie, kurie neturi gebėjimo išmokti lietuviškai, atras gebėjimų gal savyje tinkamai šluoti gatves.
rusakalbės padavėjos demonstratyviai nekalba lietuviškai, nors lietuvių kalbą moka, matyt pramoko iškart po atvykimo, bet po kiek laiko pasijuto nepažeidžiamomis, pradėjo rodyti panieką lietuviams. Reikia naikinti lengvatas rusakalbiams leidimui gyventi, dirbti, mokesčiams ir kalbos mokėjimui. Ukrainiečiai patriotai iš savo šalies neišvyksta, ją gina. Tai kas pas mus atvažiavo – putino pasekėjai, tame tarpe ir rusai iš rytų Ukrainos.
Statistika… Olandijoje tik 2% kitatauciu… Nemoki anglu… Dirbi 2 nu 4 men…. Visogero…. Kaita tokiu zmogeliuku 90%… Nori ileisti šaknis…. Mokaisi olandu kalbos… Tauta is 16 milijonu… Teritorija mazesne nei Lietuva… 2015 metu svetimsaliu invazija i Europa buvo projektas… Labai sekmingas… Su Merkel priesakyje… Cia kolonija… Atsimerkite… Kaip ir 1940 metais… Generolas Vitkauskas yra isdavikas… Smetonos valdymo…. Jei istorija neidomi… Jei nera teisiniu istoriniu ekonominiu ziniu… Komentarai lyg isspjautos emocijos… Laisve iš Tiesos pazinimo… Statistikos faktu mąstymo apibendrinimo… Tai ne internetas… O didziulis individualus darbas didesnis uz fizini…. Jei nera ĮDIRBIO padangos tuščios… Taip gali važiuoti ir su tuščiomis… Ir kiek toli… Tada bent jau melskitės… Džiaukitės… Dėkokite… Gyvenimas stebuklingas… Išlikite jauni gyvi paslankūs…. Nieko nebijokite…. Kaip vaikai kurie gulasi i bala ir kaifuoja nuo najų pojūčių… ESATIS virpa jumyse…. Esėkite sėkite ir jūs visi… Taikos Ramybės Sutarimo iš Samogitijos
Kai tais senais laikais koks nors vokietis parašydavo Samogitija, tai jis tardavo Zamoitija. Ar tu irgi taip tari?
Tamsta visiškai teisi – kiekviena tauta girdimą garsą SAVO raide užrašo, o užrašo SVETIMA kalba raides pagal SAVO kalbos garsų žymėjimo taisykles skaito/taria. Tada ir dabar.
Todėl vienai tautai užrašas Samogitia kaip samodžicia , kitai kaip zamogitia , o dar kitoms dar kitaip skambėjo ir skamba.
Kadangi vokiečiai Z garsui žymėti ir tada naudojo raidę S, nieko keisto, kad jie tarė zamogitia (iš čia ir zamogiten išvedė) – tokia jų kalbos taisyklė.
Na, o kai tautos pačios, sau neverčiamą žodį ar vardą rašė (t.y., savo kalba), tada svetimvardžio rašybą pagal savo taisykles taisydavo (kad savo skaitytojams galvosūkių nekeltų).
(Zamoitija, kaip suprantu, netyčia praslydo )
Tamsta visiškai teisi – kiekviena tauta girdimą garsą SAVO raide užrašo, o užrašo SVETIMA kalba raides pagal SAVO kalbos garsų žymėjimo taisykles skaito/taria. Tada ir dabar.
Todėl vienai tautai užrašas Samogitia kaip samodžicia , kitai kaip zamogitia , o dar kitoms dar kitaip skambėjo ir skamba.
Kadangi vokiečiai Z garsui žymėti ir tada naudojo raidę S, nieko keisto, kad jie tarė zamogitia (iš čia ir zamogiten išvedė) – tokia jų kalbos taisyklė.
Na, o kai tautos pačios, sau neverčiamą žodį ar vardą rašė (t.y., savo kalba), tada svetimvardžio rašybą pagal savo taisykles taisydavo (kad savo skaitytojams galvosūkių nekeltų).
(Zamoitija, kaip suprantu, netyčia praslydo )
Minutė pamąstymams apie žemaičius.
Pamenant, kad 1410 m. Žalgirio mūšio metu planetoje gyveno vos 425 mln. gyventojų (Worldatlas, Kingfisher, London), supažindinu skaitytojus su šia Palemono, susijusio su etruskais lietuviais, kelionę į šiaurę: “5526m. nuo pasaulio sutvėrimo valdė Romą ciesorius Augustas, kuris buvo ne tik Romos kad valdovas, bet ir pasaulio valdovas.. Augusto sūnus buvo Tivirijus (ital. Tevere – Tibro upė). Po jo mirties ciesoriumi buvo Gajus, po Gajaus Klaudijus, po Klaudijaus karaliavo jo sūnus Cezaris. Palemonas, turėjęs kraujo ryšį su Cezariu, su žmona ir vaikais, pavaldiniais ir jų vaikais su visais turtais paėmęs astronomą išplaukė laivais rasti kur geresnę vietą. Plaukę saulės leidimosi kryptimi, jie priplaukė Tarpžemyninės (Viduržemio) jūros vartus (Gibraltaro sąsiauris). Tada, perplaukę juos, krantais plaukė tolyn ir, įveikę triukšmingus audromis bei priešpriešos srovėmis garsėjančius Lamanšo, Skagerako bei Kategato sąsiaurius (iškoduota), šia triukšminga Šumo (ukr. šum – triukšmas) upe per Baltijos jūrą įplaukė jie į susiaurėjimą, kur Nemon’as (Nemunas) teka. Čia, plaukdami prieš srovę, jie atplaukė į Mažąją jūrą (Kuršių marios), turinčią 12 intakų. Vienas jų žiotyse buvo suskilęs į Skiliją (deltą). Per ją pateko jie visi į Nemon’o srovę ir, kildami aukštyn, pasiekė Iurze (Jūros), Dubissa (Dubysos) upes, kur kalnų buvo daug ir didelių žemumų su gausiomis gėrybėmis. Pasiekė jie ir Iurbork (Jurbarką) ir pastatė visur pilis. Taip nuo Nemuno žemupio išplito jie toli į šiaurę ir pavadino šią žemę žemoitju=žemaičių (atplaukusių iš žemai) žeme”.
Tarptautinė migracijos organizacija ukrainiečius kviečia mokytis lietuvių kalbos
– 15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/tarptautine-migracijos-organizacija-ukrainiecius-kviecia-mokytis-lietuviu-kalbos-233-2108126?utm_medium=copied
„Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) kviečia karo pabėgėlius iš Ukrainos nemokamai mokytis lietuvių kalbos, taip užsitikrinti geresnes galimybes darbo rinkoje.”