Nuo kaimyninės Lenkijos kolegų, tokių kaip – profesorius, terapinės ornitologijos pradininkas ir autorius, Nobelio premijos laureatas iš Lenkijos Poznanės universiteto Piotras Tryjanovskis (Piotr Tryjanowski), iki svečių iš Portugalijos, Taivano, Korėjos ar Japonijos.

Kongrese dalyvaus ir vienas labiausiai patyrusių miško terapijos ekspertų, amerikietis Amosas Klifordas (Amos Clifford), kurio knyga apie miško terapijos taikymą netrukus bus išleista ir į lietuvių kalbą!

Trijų dienų darbotvarkėje – ne tik naujausių mokslinių tyrimų pristatymas, įtraukiantys pranešimai, bet ir patyriminės miško terapijos praktikos Dzūkijos miškuose. 

Miško terapijos pradžia – japoniškoje miško maudynių tradicijoje

Nors miško terapija buvo savaime naudojama dar gilioje senovėje, dabar esama vis daugiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių terapinį miško poveikį ir leidžiančių pagrįstai šias praktikas taikyti sveikatos bei švietimo srityse.

Tai jau daugiau kaip 40 metų daroma Japonijoje, ne be reikalo ši šalis laikoma miško terapijos pradininke. Čia paplito miško maudynių (japoniškai Shinrin-yoku) praktikos, sukuriant nacionalinę miško maudynių sveikatos programą.

Visoje Japonijoje taip pat veikia miško terapijos bazės, o miško maudynių poveikis tiriamas miško medicinos universitetuose.

Miško terapijos įjungimas į švietimą – būdas išugdyti buvimo gamtoje įprotį

Kaip atkurti prigimtinį suaugusiųjų ryšį su gamta? O, dar svarbiau – kaip užtikrinti, kad šis ryšys būtų stiprinamas ir ugdomas nuo pat mažens?

Šiuos klausimus aktyviai sprendžia Austrija ir Čekija, kur miško terapija įtraukta į vaikų ugdymą – čia kartą į savaitę darželiuose ir mokyklose vaikai turi miško užsiėmimus su specialiai tam paruoštais miško pedagogais ir miško terapeutais. Tokiu būdu siekiama, jog kuo dažnesnis buvimas gamtoje taptų natūraliu įpročiu.

Daugelis tyrimų rodo, kad vaikai, kurie aktyviai dalyvauja miško terapijoje ir dažnai būna gamtoje, turi stipresnę imuninę sistemą, mažiau linkę į lėtines ligas ir turi geresnius sveikatos rodiklius. Vos 20 minučių gamtoje pagerina koncentraciją ir sumažina vaikų ADHD, taip pat gerina pažintinius gebėjimus ir atmintį.

Įtraukiant miško terapiją į švietimo sistemą, ne tik skatinamas buvimas gamtoje dabar, bet ir ugdomas ilgalaikis įprotis ir supratimas apie aplinką. Vaikai, kurie auga turėdami nuolatinį ryšį su gamta, ne tik tampa sveikesni, bet ir tampa atsakingi už savo aplinką ir jos saugojimą. 

Miško terapija ir valstybinė politika neatsiejamos siekiant esminių pokyčių

Pietų Korėja yra pavyzdys, skatinantis siekti miško terapijos ir gamtos intervencijų pritaikymo visose žmogaus gyvenimo tarpsniuose, o šios šalies Vyriausybės programoje net dominuoja šūkis „Nuo lopšio iki kapo: gyvenimas su miškais”.

Šioje šalyje taip pat veikia daugiau negu šimas valstybinių miško darželių. Tuo tarpų Vokietija plačiai taiko gydančių miškų akreditavimo sistemą – tai paskatino atsirasti pirmiesiems miškams, kurie oficialiai paskelbti gydomaisiais.

O, štai Ispanijoje prie visuotinės idėjos skatinti buvimą gamtoje jungiasi čia veikiančios draudimų kompanijos – paplito praktika, kuomet klientai moka mažesnį sveikatos draudimą, jei lankosi miško terapijos seansuose.

Lietuva iš naujo atranda ryšį su gamta, miško gidai kviečia į miško terapijos sesijas

Gamtos terapija pamažu populiarėja ir mūsų šalyje. Atsiranda tam skirta literatūra,vis daugiau žmonių susidomi ir atranda miško terapiją kaip prasmingą veiklą, kviečia į grupinius užsiėmimus.

Augant žinių ir kuo geresnių praktinių įgūdžių poreikiui, neseniai Lietuvoje pradėta organizuoti ir miško terapijos specialistų rengimą. Lietuvos sveikatos mokslų universitete sukurta speciali podiplominių studijų programa, kurią šiais metais baigs jau antroji miškų gidų ir terapeutų laida.

„Reikia pripažinti, kad išlikę natūralūs mūsų šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapiją. Pasaulinė praktika rodo mums tinkamą kryptį, tad dabar yra pats geriausias laikas kalbėti tiek apie miško terapijos galimas įtrauktis, tiek apskritai apie kitokį požiūrį į miškus, nemedieninės ekonomikos naudą ir galimybes. Visus geriausius pavyzdžius, iš kurių galime mokytis, neabejotinai turėsime artėjančiame miškų kongrese,“ – įsitikinę Lietuvoje vyksiančio kongreso rengėjai.

Tarptautinį kongresą „Miškai ir jų poveikis sveikatai” Lietuvoje rengia Tarptautinė miškų terapijos draugija ir asociacija „Gyvo Žalio“ kartu su pagalbininkais: Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos kurortų asociacija, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, Miško terapijos ir edukacijos centru, Lietuvos gamtos terapijos asociacija bei Fitoterapijos sąjunga.