Daugeliui žinoma, jog iš Italijos kilę makaronai palaipsniui per prekybos kelius paplito po visą Europą. Ne išimtis – ir Lietuva: lietuviškoje virtuvėje jie seniai tapę plačiai naudojamu pigiu gaminiu. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, jog šiais laikais esant gausiam makaronų pasirinkimui svarbu atkreipti dėmesį į tuos, kurie sveikatai palankesni.
Be to, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos teigimu, tai, kad šio gaminio populiarumas neslopsta, rodo ir pastoviai augantys pardavimai.
Viskas priklauso nuo miltų
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, kad makaronai – tai kompleksinių angliavandenių šaltinis. Tačiau, gydytojos teigimu, nors šis gaminys ir nepasižymi didele gausa mineralinių medžiagų, juose galima rasti kalio, kalcio, magnio, geležies, o kai kuriose rūšyse – cinko.
„Nereikėtų laikytis nuostatos, kad makaronų negali būti sveikatai palankioje mityboje. Juos tikrai galima įtraukti į savo mitybą, tačiau visuomet reikėtų atsižvelgti į tai, iš ko jie gaminami. Pavyzdžiui, jei makaronai yra viso grūdo, pagaminti iš kietagrūdžių kviečių, grikių ar praturtinti špinatais bei burokėliais – tai jie išties tampa maistingesni. O kai kuriais atvejais tokie praturtinti makaronai gali atstoti kruopas tiems, kurie jų paprastai nemėgsta ar bendrai nėra linkę valgyti“, – sako dr. E. Gavelienė.
Sveikatai palankiausia valgyti ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę
Gydytoja dietologė teigia, kad įtraukiant makaronus į sveikatai palankią mitybą taip pat nevertėtų pamiršti ir saiko principo, mat juos geriausia valgyti ne dažniau nei 1–2 kartus per savaitę, o tam tikrų ligų kamuojami žmonės savo mityboje turėtų jų skanauti dar rečiau ar net vengti.
„Sergantys celiakija arba neceliakinį jautrumą glitimui turintys žmonės turėtų nevalgyti kvietinių, ruginių ar kitų glitimo turinčių makaronų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip makaronai pagaminti. Pavyzdžiui, sveikatai palankiau rinktis nepervirtus makaronus, kurie itališkai dar vadinami „al dente“. Tokiu būdu pagaminti makaronai neturės itin aukšto glikeminio indekso, o tai reiškia, kad cukraus lygio kėlimas kraujyje vyksta lėčiau. Be to, tokiu būdu ilgiau išsilaiko ir sotumo jausmas“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.
Svarbiausia – makaronų paviršiaus šiurkštumas
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad makaronų patiekalų skoniui didelę įtaką daro jos tekstūra: ji lemia, kiek aromatingas ir skanus bus makaronų patiekalas, kurio gamyboje naudojamas dar ir pasirinktas padažas: „Rinkitės makaronus, kurių paviršius yra šiek tiek šiurkštus ir rupus. Tokia tekstūra padeda padažams geriau prikibti prie makaronų, todėl patiekalas tampa aromatingesnis ir skanesnis“, – teigia prekybos tinklo ekspertė.
