Sekmadienis, 27 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Religija

Romuva dar kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą 

www.alkas.lt
2024-01-15 10:32:57
11
Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimui toliau pažeidžiant Senovės baltų religinės bendrijos Romuva teises ir teisėtus interesus, Romuva antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau Seimui, be jokio teisinio pagrindo, o tiesiog dėl kai kurių politinių partijų ir atskirų Seimo narių ambicijų nesuteikus Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. Romuva kreipėsi į EŽTT.

2021 m. birželio 8 d.  EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Teismas pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip, nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo atitinkamai panašioje padėtyje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš valstybės suteikimo pripažinimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.

Po  EŽTT sprendimo, praėjus dviems metams, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl Romuvos pripažinimo ir vėl be jokių teisinių argumentų, o tiesiog vedini savo religinių ar pseudo-politinių įsitikinimų, Seimo nariai valstybės pripažinimo Romuvai nesuteikė.

Kūdikio vardynų apeigos | Romuvos archyvo nuotr.
Kūdikio vardynų apeigos | Romuvos archyvo nuotr.

„Nors Romuva atitinka teisės aktais keliamus reikalavimus religinės bendrijos valstybiniam pripažinimui, toks statusas yra nesuteikiamas piktnaudžiaujant Seimo nariams suteikta laisve. Maža to – Romuva ir toliau neturi galimybės neteisėtų sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai pažeisdami dabar jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ ir vėl nenurodė jokių Romuvos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad Romuva vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje “, – sako Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vadovė – Krivė Inija Trinkūnienė.

Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas (1939-2014) ir Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė po apdovanojimo su Prezidente 2013m. | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.
Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas (1939-2014) ir Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė po apdovanojimo su Prezidente 2013m. | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Po Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų priėmimo 2023 03 23 d., Seimas nustatė, kad Seimo nutarime dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo religinei bendrijai, turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.

„Tad pagal pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ Seimas nepritaręs Romuvos pripažinimui turėjo priimti sprendimą dėl pripažinimo nesuteikimo ir tame sprendime turėjo būti Seimo motyvai, kodėl jis tokį sprendimą priėmė. Bet šiuo atveju – nebuvo priimtas joks Seimo sprendimas – nei dėl Romuvos pripažinimo, nei dėl nepripažinimo. Tokiu elgesiu Seimas Romuvą vėl teisiškai izoliavo – atėmė bet kokią galimybę ginti savo teises. Tad vėl buvome priversti kreiptis į EŽTT“, –  sako Romuvos Krivė I. Trinkūnienė, aiškindama priežastis, kodėl prireikė pakartotinio Romuvos kreipimosi į EŽTT.

Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23 | V. Jankausko nuotr.

Pasak jos, tokiais veiksmais Seimas dar karą grubiai pažeidžia Romuvos ir jos sekėjų teises ir teisėtus lūkesčius, o  bendrijos nariai toliau patiria didelius nepatogumus, kuomet jų veikimas visuomenėje ir viešas religijos išpažinimas yra nepagrįstai apsunkinamas.

Romuvos nuomone, tokia padėtis netoleruotina, todėl dar kartą kreipiamasi į EŽTT. Romuva reiškia susirūpinimą atsainiu ir priešišku teisei valstybės institucijų, šiuo atveju – Seimo – požiūriu į ankstesnius EŽTT išaiškinimus bei religinės bendrijos lūkesčius.

Tuoktuvių apeigos | ARomuvos archyvo nuotr.
Tuoktuvių apeigos | ARomuvos archyvo nuotr.

Į Europos Žmogaus Teisių Teismą Romuva kreipėsi dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. („Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“), 9 str. („Minties, sąžinės ir religijos laisvė”), 14 str. („Diskriminacijos draudimas“) ir 13 str. („Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę“) pažeidimų.

***

Primename, kad 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT  Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

EŽTT nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.

Anot EŽTT, Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

„Romuvai“ nebuvo palikta jokios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl ginčijamo Seimo sprendimo, o Vyriausybė nenurodė jokių kitų teisių gynimo būdų, kurie galėjo atitikti Konvencijos 13 straipsnyje nustatytus kriterijus.

EŽTT nutarimas (lietuvių kalba)
EŽTT nutarimas (anglų kalba)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą
  2. D. Glodenis. Religinių bendruomenių diferenciacija Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos šviesoje
  3. Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui
  4. „Romuvos“ pripažinimo klausimas bus svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete
  5. „Romuva“ Strasbūro teismo sprendimo nevykdantį Seimą apskundė Europos Tarybos Ministrų Komitetui
  6. Kam atiteks žmogaus teisių „Oskaras“ už religijų ir įsitikinimų įvairovę: „Romuvai“ ar „15min“? (video)
  7. Pasaulio religijų parlamente senąsias Europos religines bendrijas atstovaus Lietuvos Romuva
  8. Teismas patvirtino – Ž. Pavilionis sąmoningai apšmeižė „Romuvą“ (video)
  9. Romuva kviečia pasirašyti peticiją raginančią persvarstyti Seimo sprendimą
  10. Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai (video)
  11. Ž. Pavilionis kovas su Romuva perkėlė į teismus
  12. Seimas po pateikimo pritarė senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui
  13. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  14. V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą
  15. G. Burneika. Katalikai prieš Romuvą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla / 2023) psl. 77 yra skyrius pavadinimu “Kunigaikštis bajoras Jonas Gediminas Beržanskis – Klausutis kaip seno lietuvių tikėjimo tęsėjas” yra toks sakinys: “Bemaž 10 metų vyko atkaklus susirašinėjimas su rusų biurokratais ir tik 1915 m. Dvinske Lietuvos kunigaikštis bajoras J. G. Beržanskis – Klausutis iš Rusų imperijos valdžios pusės gavo atsakymą, jog nėra jokių kliūčių, kad jis būtų laikomas senovės lietuvių tikėjimo žmogumi”. Todėl suskį Žygimantą Pavilionį norėčiau paklausti: “Geriau mums gal “pasiprašyti” stoti į Rusijos federacijos sudėtį, negu stovėti Lenkijos imperinių užmačių šešėlyje?”. Kanadoje yra net dvi baltų religinio tikėjimo bendruomenės (Šiaurės Kanados ir Kanados), kur, sumokėjusios valdžiai po 400 USD, tarpe kitų religinių konfesijų šalyje buvo pripažintos veikiančios teisėtai. “Dieve, ką mes renkame į Seimą!?” – beliko užlaužti rankas į dangų – romuviečiai prigimtinai, juk, pripažįsta 10 Vienatinio dievo įsakymų – neturėk kitų Dievų tik mane vieną, Nevok, Nežudyk, Gerbk savo tėvą ir motiną, Nepiktžodžiauk ir t. t. Atsipeikėkime, baltai.

    Atsakyti
    • Kaip says:
      2 metai ago

      Kaip tai suprasti?-delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuviu-kalba-su-sunu-kalba-sulyginusi-pedagoge-neslepe-parasiusi-komentara-kolegoms-sokas-95638879

      Atsakyti
  2. Tomas Jakutis says:
    2 metai ago

    Deja, nesuprantu kas yra
    valstybinio pripažinimo statusas…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 metai ago

      O man atrodo taip. Kryžiokai (katolikai) tai valstybės statuse, o prigimtinio tikėjimo ramuviečiai,- jų baudžiauninkai – vergai. Statusas jiems nepriklauso.

      Atsakyti
      • Tomas Jakutis says:
        2 metai ago

        O kaip tau atrodo, – ar laisvamaniai irgi katolikų vergai ar ne?

        Atsakyti
        • Bartas says:
          2 metai ago

          Visi kas prieštarauja, nesutinka su katolikų pasakomis .

          Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Parašiau ir laukiu awaiting’e.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 metai ago

      nes esame Žemės senbuviai.

      Atsakyti
  4. Lithowace says:
    2 metai ago

    Kaip gerai, kad jų nepripažįsta. Lietuvių Tauta katalikai. tautiška sąmonė pagrysta katalikybe.

    Atsakyti
    • dar says:
      2 metai ago

      Be katalikų, dar yra evangelikų liuteronų ( Pajūris, Jurbarkas, Kaunas, Vilnius, Panevėžys, Biržai, Virbalis, Viešvilė, Šakiai ir kt. ), evangelikų reformatų ( Biržai, Kėdainiai, Kaunas, Vilnius, Panevėžys, Jonava, Kelmė ir kt.), baptistų.

      Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    > Lithowace
    Nors ir su gramatinėmis klaidomis, tačiau gražu, Litowace, kad rašote lietuviškai. Lietuvos vardas jau buvo žinomas labai senai. Apie tai galite pasiskaityti knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (elektroninė dalis) skirsnyje VIII. LIETUVOS VARDO JĖGA (pastraipa APSL II. 49) ir jums nekils abejonių, kad laikas, kai Lietuva egzistavo 12.100 m. pr. Kr. metu (liudija ir archeologų radiniai), siekia mūsų tautos egzistavimą toli iki katalikybės joje įvedimo laikų – tada Jūsų teiginys, kad “kaip gerai, kad jų (Baltų religinės bendrijos – aut.) nepripažįsta” LENKIŠKA WIARA, iškart nueis šuniui ant uodegos. Dėkoju.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medininkų bėgimas
Gamta ir žmogus

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • budvaizeriui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl svarbu po atostogų nuleisti karštą vandenį?
  • Vasaros saulė – maloni jums, bet ne telefonui
  • Švieži pomidorai – ir ant skrebučio
  • Kuo kliaujasi lietuviai pirkdami būstą?

Kiti Straipsniai

Romualdas Grigas

R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?

2025 07 26
tauta, Zigmas Vaišvila, VRK

Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Gžegožas Poznanskis, Audrius Valotka, Lenkija nurodinėja

L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą

2025 07 25
Nrtanjahu, karas, Izraelio nusikaltimai, Gaza

Izraelio sąjungininkai atsitraukia: įtarimai dėl karo nusikaltimų Gazoje stiprėja

2025 07 25
Romualdas Grigas

Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo

2025 07 24
Edvardas Zaikovskis

Mirė garsus baltų-slavų praeities tyrėjas, archeologas Edvardas Zaikouskis

2025 07 24
Gintautas Paluckas

Konservatoriai reiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku

2025 07 24
Vytautas Sinica

Seimo narys V. Sinica prašo panaikinti akreditaciją S. Cichanouskajos atstovybei

2025 07 24
Gintautas Paluckas

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • budvaizeriui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Kokius gaminius verta pirkti didesniais kiekiais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai