Lapkričio 16 d. 17.30–19.00 val. Vilniuje, Nacionalinės bibliotekos Renginių erdvėje (III aukštas), vyks Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) rengiamas pokalbis skirtas Valstybinės kalbos 35-osioms metinėms – „(Ne)reikalinga lietuvių kalba“.
Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros 2022 m. paskelbta kolektyvinė monografija „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ parodė, kad lietuvių požiūris į gimtąją kalbą per pastarąjį dešimtmetį esmingai pasikeitė.
Dar 2010 m. 66,43 proc. mūsų šalies gyventojų manė, kad lietuvių kalba yra pati reikalingiausia, o po dešimties metų, 2020-aisiais, taip temanė 24,89 proc. gyventojų.
Kas vyksta su mūsų požiūriu į lietuvių kalbą? Ar reikia susirūpinti? Ar reikia ką nors daryti? Ko tikėtis ateityje?
Tyrimo medžiagą ir išvadas pristatys prof. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universiteto (VU) Lituanistinių studijų katedra), pasisakys doc. Inga Vinogradnaitė (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), dr. Jolanta Zabarskaitė (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja). Pokalbiui vadovaus Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas dr. Audrius Valotka.
„Pasinaudokite proga daugiau sužinoti apie lietuvių kalbos gyvenimą ir aktyviai dalyvaukite diskusijoje!“, – kviečia A. Valotka.
Skaičiau, kad islandų kalba šneka vos apie 350 tūkst. žmonių, tačiau islandai labai saugo savo šiaurės germanišką Islenska tungumal nuo svetimžodžių ir kitų kalbų skverbimosi į Islandijos viešąjį gyvenimą. Islandų ( kaip ir fareriečių) kalba labai panaši į senovės skandinavų kalbą, yra išlaikiusi linksnių sistemą, kaip ir lietuvių kalba. Modernios skandinavų kalbos- danų, švedų, norvegų- prarado linksnių sistemą ir priėmė daugybę vidurinės vokiečių žemaičių ( tame tarpe vid.olandų) kalbos žodžių.Islandų kalba neišvengė šių skolinių, bet jų yra daug mažiau, negu minėtose kalbose. Nauji žodžiai islandų kalboje kuriami esamų pagrindu. Tad saugokime savo lietuvių kalbą,kaip kad islandai saugo savąją.
Teisingai
LRT Radijas: po 9 val žinių laida
apie nuožmią kalbos kontrolierių priespaudą, trukdančią vystytis kalbai
Ar lietuvių kalba reguliuojama per griežtai?
Taip, laikas atsikratyti sustabarėjusių taisyklių
Ne, nereguliuojama kalba praras savo savitumą
Nežinau, bet reikia didinti kalbos mokymo prieinamumą 1
aštrus pokalbis per LR. Remiu Antanaitį ir Valotką. Sabaliauskaitė – globalizacijos auka, ministras plauna savo mundura…
Manau, Kultūros ministras,berods taip ir nepagrindęs savo buvusio savivaldybės tarybos nario išlaidų iš biudžeto lėšų ir negrąžinęs nepagrįstų išlaidų sumos į biudžetą,kaip tai padarė ministrė Skaistė, turėtų atsistatydinti.
Taip pat manau,kad gerb. rašytoja tiesiog reklamuoja savo kūrybą ir tiek. O tautinės savivertės neturėjimas, manau, galimai būdingas ne vienam dabarties kultūros veikėjui….
Juokinga, kai apie lietuvių kalbos padėtį tarpukariu (ir iki jo!) Lietuvos pietuose bei Vilensko-Trockoj gubernijoje (kurios didžioji dalis atsidūrė BY) aiškina tie, kieno ir proseneliai ne ten gyveno, kas nebent vadovėliuose skaitė, o ne savo kailiu tai patyrė.
Skambinusieji šaunuoliai.
Laikykitės, p. Valotka, stiprybės Jums linkime!
Man tai jos mintyse veikiau prasikiša lenkiška, gal tiksliau žečpospolitinė, tautinė savimonė.
Latvijos Konstitucijoje ( “Satversmėje”) yra tokie žodžiai:”… Pasitikėjimas Latvija, latvių kalba kaip vienintele valstybine kalba, laisvė, lygybė, solidarumas, teisingumas, sąžiningumas, darbo etika ir šeima yra vieningos visuomenės pagrindas…” Manau, panašūs žodžiai apie lietuvių kalbą turėtų rastis ir Lietuvos Konstitucijoje.
Mano nuomone, niekinantys lietuvių kalbą, valstybinę lietuvių kalbą, yra prieš Lietuvos valstybingumą. Esu įsitikinęs, kad nėra jokių „globalizacijos aukų“, nėra jokių „naudingų idiotų“, o yra sąmoninga veikla prieš Lietuvą, siekiant ją silpninti, griauti. Antivalstybinė veikla. Jei bus išstumta ir pagaliau sunaikinta lietuvių kalba, Lietuvos neliks. Lietuvą griauna ne tik vagys, kyšininkai, visokio plauko politikieriai, bet ir valstybinės lietuvių kalbos aršūs priešininkai (-ės).
Labai šmaikštų, aukščiausiu lietuvių kalbos stiliumi parašytą atkirtį Audrius Valodka davė K. Sabaliauskaitei Lrt.lt portale. K. Sabaliauskaitei į tai nei miauktelt nebeliko ką…
Akivaizdu, kad lietuvių kalbos reikalingumo smukimas per dešimtmetį žmonių sąmonėje apie 40 % yra nerimą keliantis faktas. Žinoma, tai nerodo, kad žmonės gyventų ir jaustųsi laimingi be lietuvių kalbos. Tačiau iš to matyti, kad gyvenamoji aplinka lietuvių kalbos vartojimo atžvilgiu paskutiniu dešimtmečiu žymiai keitėsi, taip sąlygodama ir mažesnį jos vertinimą. Tai galėjo vykti dėl to, kad lietuvių kalba praktiškai valstybės gyvenimu ir valdymu buvo stumiama iš jos kaip valstybės kalbos paskirties. Tad ką žmogui beliko manyti apie savo kalbą, kai valstybės valdžia leido savųjų vietą žodžiuose užimti svetimoms raidėms, kai LRT valstybinę misiją, vykdytiną programomis lietuvių kalba, valstybė leido ją vykdyti Lenkijos valstybei net 5-iomis savo TV programomis lenkų kalba, tai apmokant biudžeto lėšomis, kas, akivaizdu, yra lietuvių kaip valstybinės kalbos konstitucinių teisių pažeidimas ir t.t. ir pan. Be to, per LRT programas vis daugiau laidas vedančiųjų tampa, svetimai kalbantys – “priebalsėmis”, o ne “balsėmis”, kaip yra būdinga lietuvių kalbai. Tokiu atveju kalba praranda savo prigimtinį skambėjimą, kalbėjimo ritmą, tai taip pat per pasąmonę ją svetimina žmogaus jausenoje.
Nusivyliau tiek Sabaliauskaite, tiek Kairiu. Du neapykantos lietuvių kalbai persmelkti žmogystos, lietuvių kalbą naudojantys savo žinomumui kelti. Šlykštu ir tiek. Aišku viena – Sabaliauskaitei nebeleisiu gyventi iš mano pinigų – jos romanai yra niekalai. Akivaizdu, kad ji ir apie istorinius įvykius nusimano tiek pat, kiek ir apie lietuvių kalbą. Visiškas nusigrybavimas į lankas, visiškas neišmanymas ir nesiorientavimas situacijoje. Nė velnio nenutuokianti apie įstaigų veiklą. Tiek įsikibusi į rusicizmus, kad be jų gyventi negalinti. Tai gal ponia tegu važiuoja į tą savo ruskyną, o ne lietuvių kalbą dergia.