Rudenį į laukus išvažiuojantys ūkininkai skuba pasinaudoti geru oru. Žemdirbiai tiesiogiai jaučia, kad keičiantis klimatui anomalijų ir ekstremalių reiškinių daugėja bei supranta, kad stichijos gali juos palikti prie suskilusios geldos. Šiemet ūkininkų patirtiems nuostoliams atlyginti draudimo bendrovė BTA jau skyrė beveik 500 tūkst. Eur.

Nors metai dar nesibaigė, klimato reiškiniai per pirmus devynis šių metų mėnesius jau pridarė beveik 10 proc. daugiau žalos pasėliams bei ūkininkų turtui nei per visus praėjusius metus. Pernai siautusi stichija daugiausiai žalos pridarė Šiaulių, Joniškio,  Pasvalio ir Panevėžio rajono ūkininkams. Ekspertai pažymi, kad klimatiniai pokyčiai atsispindi draudimo žalų suvestinėse, todėl neabejoja, kad ilgainiui nuostoliai taps ne tik dažnesni, bet ir didesni.

„Praėjusiais metais vidutinė ūkininko patirta žala dėl stichijų siekė apie 7 tūkst. eurų. Šiemet vidutinės žalos dydis kone keturiskart didesnis ir siekia apie 25 tūkst. eurų. Kelis pastaruosius metus stebima aiški tendencija: gausėja įvykių, susijusių su stichinėmis nelaimėmis. Jei pernai dažniausiai nukentėjo Šiaurės Lietuvos regionai, tai šiemet žalų žemėlapis prasiplėtė – stichija pridarė žalos ir Rytų bei centrinės Lietuvos regionams. Audra talžė ne tik pasėlius, bet ir ūkininkų techniką, pastatus“, – pasakoja Deividas Juodis, BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas.

Nerimauja dėl rudeninio lietaus

Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas, sako, kad šiemet skirtingos temperatūros oro masių kova, sukelianti škvalus, krušą, viesulus ir kitus ekstremalius gamtos reiškinius, buvo labai intensyvi. O metai dar nesibaigė – nemalonumų gali atnešti ir ruduo.

„Kalbant apie rudenį, tikėtina, gali būti smarkaus lietaus, nes vasara buvo sausa ir karšta. Tai, kas išgaravo, debesys turės atiduoti. Jei ciklonas po ciklono judės per Lietuvą, tai nieko gero. Yra buvę metų, kad lyja taip dažnai ir daug, jog neįmanoma įvažiuoti į laukus su technika ir laiku pasėti žiemkenčius“, – pasakoja R. Juknevičius.

Jis priduria, kad pasėliams kenkia ne tik ankstyvos šalnos. Keliolikos laipsnių skirtumas dienos ir nakties metu taip pat gali būti pražūtingas.

„Klimatologai tvirtina, kad ekstremalūs reiškiniai pasaulyje dažnėja. Vadinasi turime laukti, kad ir Lietuvoje bus daugiau viesulų, audrų ir temperatūros šuolių“, – teigia LŪS pirmininkas.

Anot jo, ūkininkai, ypač stambesni, Lietuvoje nuo tokių rizikų draudžiasi – šalyje apdrausta apie 30 proc. pasėlių. Tačiau smulkesni ir konservatyvesni prie tokios paslaugos dar neįprato, nes Lietuvoje pasėlių draudimo apskritai ilgą laiką niekas nesiūlė.

Padeda mokslas ir technologijos

Ieškoma ir kitų būdų sumažinti kintančio klimato įtaką. Štai, selekcininkai jau daug metų siekia išvesti vis atsparesnes rūšis. Anot R. Juknevičiaus, rapsų atsparumas šalčiui (kai augalai uždengti sniegu) vos per keletą metų padidintas nuo -16 iki -18 ar net -20 laipsnių Celsijaus. Taip pat sparčiai tobulėja sėjos ir laukų priežiūros technologijos.

Lietuvoje daugiausia auginami keturių rūšių varpiniai žieminiai javai (žiemkenčiai): kviečiai, kvietrugiai, rugiai ir miežiai. Rudeninė žiemkenčių sėja prasideda dar rugpjūčio pirmoje pusėje nuo žieminių rapsų Kiek vėliau, rugpjūčio pabaigoje, sėjami varpiniai – žieminiai miežiai ir kvietrugiai. Po to – žieminiai rugiai, o rugsėjo pradžioje – žieminiai kviečiai.Augintinių mitybos ABC: kaip parinkti tinkamą gyvūnų ėdalą ir kokių klaidų verčiau nedaryti?