Pastarosiomis savaitėmis temperatūra neretai viršija 25 laipsnius šilumos. Klimatologai ragina nebesistebėti ilgai trunkančiu sausuoju periodu ir po jo ateinančiomis stipriomis liūtimis. Tai – klimato kaitos padariniai, kurie neaplenkia ir Lietuvos. Gyventojai raginami pratintis prie orų pokyčių ir iš anksto įvertinti galimas stichijų rizikas.
Tai, kad žmonės vis aiškiau mato klimato permainas šalyje, įrodo ir jų požiūris į stichijas. BTA užsakymu atlikta „Nielsen“ apklausa parodė, jog dėl gaisro savo namuose nerimauja net 54 proc. lietuvių. Dar 15 proc. respondentų bijo, kad jų namų neužlietų vanduo. Tiek viena, tiek kita nelaimė neretai yra stichijų pasekmė. Žaibų išlydžiai ne tik išveda iš rikiuotės elektronikos prietaisus, bet ir įplieskia ugnį, o gausus lietus sunkiasi pro nesandarius stogus bei sienų plyšius.
Po karščių – audros
Klimatologas, Hidrometereologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika pastebi, kad daugelio žmonių įspūdis, esą stichinių nelaimių pastaraisiais metais gausėja, iš esmės yra teisingas. Mes paprasčiausiai stebime klimato kaitos padarinius. Akivaizdžiausias jos įrodymas – stiprios liūtys.
„Vis dažniau pasitaiko 2-3 savaičių sausesnis laikotarpis, po kurio ateina diena, kai per 1-2 valandas gali iškristi savaitės ar dviejų kritulių kiekis. Per tokias liūtis patvinsta ir gatvės – šio reiškinio neįmanoma nepastebėti. Pasitaiko ir krušos, kai iškapojami daržai, apgadinami automobiliai“, – dėsto jis.
BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pastebi, kad daug žalos pridaro ne tik stiprus vėjas ir žaibai. Vis dažniau ne tik gatves, bet ir privačius kiemus tvindo stiprios liūtys, jas neretai lydi kruša.
„Per metus fiksuojame pusę tūkstančio žalų, kurias sukelia stichiniai reiškiniai. Nors stipriausi vėjai dažniausiai pasirodo vakarinėje Lietuvos dalyje, gūsingas vėjas vis dažniau užsuka ir į kitus rajonus. Įsismarkavę vėjai plėšia namų stogus, laužo medžius, kurie neretai užvirsta ant gyventojų turto. Tai pat fiksuojame ir pranešimų dėl žaibo sukeltų gaisrų arba iš rikiuotės išvestų elektronikos prietaisų. Dažnu atveju tokių stichijų apgadinto gyventojų kilnojamo turto neberacionalu tvarkyti“, – teigia jis.
Klimato sąlygos keičiasi
Priešgaisrinės apsaugos departamento specialistai per audras visų pirma ragina uždaryti langus, duris, dūmtraukius – visas angas, per kurias gali patekti vėjas ir vanduo. Siaučiant audrai derėtų nesinaudoti elektriniais prietaisais, telefonais, neliesti metalinių daiktų, nes visada yra pavojus, kad jie pritrauks žaibo iškrovą. Tuo tarpu išvykstant iš namų ilgesniam laikui reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujų, vandens sklendes, sandariai uždaryti langus.
Nauja grėsmė Lietuvos klimato zonoje – tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Anksčiau Lietuvoje tokio reiškinio praktiškai iš viso nebūdavo, o dabar jis pasitaiko kone kiekvienos vasaros antroje pusėje. Nuolatinė aukšta temperatūra pavojinga tuo, kad laikantis karštam orui pagausėja audrų. Jame yra daugiau vandens garų, kurie yra tarsi kuras audroms gamintis.
„Svarbu ir tai, kad oro permainos dabar įvyksta labai staigiai. Dažnai pastebime, kad balandį ar gegužę ilgokai laikosi vėsus oras, o tada staiga šokam į vasarą. Ir atvirkščiai. Tas šokinėjimas iš šalto į karštą, iš karšto į šaltą yra nulemtas pasikeitimų oro pernašoje. Pas mus ji dabar vyrauja iš pietų arba šiaurės, nors įprastai turėtų vyrauti iš vakarų. Vadinasi, temperatūra arba labai staigiai nukrenta, arba stipriai pakyla“, – dėsto G. Valaika.
Klimatologas sako, kad prie besikeičiančio klimato neišvengiamai turėsime prisitaikyti. Tiesą sakant, šis procesas jau prasidėjo. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Įrengiamos lietaus kaupyklos, po miestais tiesiami didesnio skersmens vandens nutekėjimo vamzdžiai. Šie sprendimai turėtų padėti tvarkytis su liūčių pasekmėmis.
BTA ekspertas M. Ratkevičius antrina klimatologui ir pažymi, kad keičiantis klimatui derėtų dar labiau atkreipti dėmesį į saugumą.
„Apie savo turto vertę gyventojai neretai susimąsto tik tada, kai jo netenka arba jis stipriai pažeidžiamas. Net ir laikantis visų saugumo rekomendacijų rizika patirti žalą neišnyksta – visko numatyti tiesiog neįmanoma. Klimato kaitos stiprinami ekstremalūs reiškiniai gali rasti būdą suniokoti turtą net ir pačiais netikėčiausiais būdais. Pavyzdžiui, stiprėjančios vėtros gali nuo žemės atplėšti vis sunkesnius daiktus ir sviesti juos stipresne jėga“, – pažymi jis.
