Pastaraisiais metais labai aiškiai pasikeitė tendencijos, susijusios su stichinių nelaimių padaryta žala gyventojų būstui. Nuolat girdime apie klimato kaitą, o „Lietuvos draudimo“ pernai metais užfiksuoti skaičiai tas kalbas tik patvirtina – 2022-ieji buvo patys blogiausi metai iš gamtos jėgų padarytų žalų būstams pusės.
Draudimo bendrovės duomenimis, stichinės nelaimės tik gyvenamam būstui atnešė nuostolių už daugiau nei 5,6 milijonus eurų. Palyginimui, 2019 metais tokie nuostoliai vos siekė 1,5 milijonų eurų sumą.
Auga nuostolių skaičiai ir sumos
Išties akivaizdu, kad vėjai, audros, liūtys, krušos mūsų visų gyvenimą veikia vis smarkiau. Draudimo atstovas pastebi, kad drastiškai pasikeitė paskutinių metų tendencijos, kalbant apie stichines nelaimes ir jų daromą įtaką žmonių gyvenamiesiems būstams.
„Lyginant su 2019 metais, pernai metais išmokos augo 3,5 karto. Ir tas augimas matomas nuolatos. Jau 2020 metais buvo rekordiniai, tačiau 2021 buvo naujas išmokų rekordas dėl stichinių nelaimių ir pernai metus vėl vadiname rekordiniais. 2021 metais išmokėjome kiek daugiau nei 4 milijonus eurų, atlygindami būstams padarytus nuostolius, o 2022 metais tie nuostoliai jau viršijo 5,6 milijonus eurų“, – pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Anot jo, ir įvykių skaičiai iškalbingi – 2021 metais „Lietuvos draudimas“ fiksavo 6,8 tūkst. nuostolių dėl stichinių nelaimių padarytų žalų būstams. 2022 metais buvo fiksuota daugiau nei 10,5 tūkst. įvykių skaičių – tai yra beveik 53 proc, daugiau nelaimingų įvykių būstams dėl gamtos stichijų.
Metai prasidėjo neįprastais uraganiniais vėjais
Praėjusių metų pradžioje vyravo labai neįprasti žiemos sezonui stiprūs vėjai. Anot draudimo eksperto, didžiulių nuostolių būstui buvo fiksuota ir sausio, ir vasario mėnesiais, anksčiau tokių audrų neturėdavome.
„Tie dideli vėjai labiausiai pakenkė namų stogams, taip pat šiltnamiams, išplėšė ar išdaužė langus, nukentėjo kiemo statiniai – išlaužtos tvoras, vartai. Anksčiau nuostoliai būdavo dėl sniego slėgio, didelio šalčio, kai žmonės daug kūrendavo ir ženkliai daugėdavo gaisrų skaičiai. Dabar tendencijos keičiasi, žmogus nelabai gali apsisaugoti nuo nuostolių, kai nagus parodo gamta. Be to, buvo daug atvejų, kai žmonės skundėsi elektros įtampos svyravimais, pavyzdžiui atsikėlę suprasdavo, kad neveikia indaplovė, skalbimo mašina ar kita buitinė technika“, – sako Artūras Juodeikis.
Anot draudimo eksperto, sausio mėnesį buvo net trys kritinės datos, po kurių buvo itin daug klientų skambučių dėl suniokoto ir sugadinto namų turto. Vasarį jau kilo nuostolių ir dėl liūties, potvynių. Taip pat daug žalos pridarė gruodžio mėnesį iškritęs gausus sniegas.
Padėtis keičiasi iš esmės – stichinės nelaimės jau siaučia visus metus
Draudimo ekspertas iš pernai metų išskiria ir vasaros sezoną.
„Praėjusi vasara išsiskyrė liūtimis ir kruša – pastaroji sugadino šiltnamius, pavėsines, labai kentėjo namų stoginės. Krušos išties pridarė neįprastai daug nuostolių, buvo labai stiprių atvejų tam tikrose Lietuvos vietose. Taip pat žaibai atnešė nuostolių, kaip kad apgadinta pastatų elektros instaliacija, buitinė technika.
Kita vertus, anksčiau gamtos pridarytų nuostolių daugiausiai ir būdavo vasaros metu. Tačiau pastarieji metai išsiskiria savo audringumu visais metų laikais. Iki 2020 metų dažniausiai stichinės nelaimės vykdavo liepą ir rugpjūtį, jų sukeliami nuostoliai siekdavo palyginus nedidelę sumą – iki 400 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau nuo 2020 metų situacija pasikeitė kardinaliai – gamtos jėgos daugiau ar mažiau pridaro nuostolių kiekvieną mėnesį, ypač žiemos sezonu, pavasario pradžioje“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Anot jo, remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus tris 2022 metų mėnesius gamtos jėgos būstui pridarė nuostolių už 2,19 milijonų eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais nuostoliai siekė 1,4 milijonus eurų, o 2019 metais – tik 391 tūkst. eurų sumą.
„Žinoma, tam įtakos turi ir infliacija, augančios kainos, todėl kiekvienas žmogus turėtų nusimatyti didesnius biudžetus. Pavyzdžiui, buvusi stogo kaina, kai tik buvo statomas namas, jau bus kur kas labiau išaugusi, jei jį reikėtų keisti dabar dėl užklupusių stichinių nelaimių, tarkime dėl užvirtusio medžio“, – pažymi A. Juodeikis.
4 kartus daugiau nuostolių namuose
Artūras Juodeikis sako pastebintis, kad gamtos jėgos butuose padaro maždaug 4 kartus mažiau nuostolių nei namuose.
„Visgi, svarbu pastebėti, kad pastaraisiais metais nuostoliai ženkliai išaugo net ir butuose. Dažnis 2022 metais buvo 2,2 karto didesnis nei 2019 metais. Butuose dažniausiai pasitaikančios nelaimės yra apgadinti balkonai, išdaužti ar išplėšti langai, sulankstyti langų rėmai. Labai daug nuostolių butuose atneša ir prasiskverbiantis per sienas, stogą vanduo“, – vardija draudimo ekspertas.
Anot jo, privačiuose namuose dažniausiai nuplėšiami parapetai, namų stogai, ant jų užgriūna ir nuversti medžiai. Be viso to nukenčia ir tvoros, lauko baldai, vasarą skraido batutai, dūžta kepsninės. Kruša pridaro skylių šiltnamiuose, sugadinami ne tik namo, bet ir terasų, pavėsinių, pirčių stogai.
Nėra paslapčių, kaip išvengti nuostolių
Kaip sako draudimo ekspertas, norint apsisaugoti, reikėtų pagalvoti apie daiktus, kurie yra lauke: ar juos galima įnešti į vidų, pritvirtinti prie stacionaraus paviršiaus, kad nugriūtų ir nedužtų kepsninė ar skraidantys baldai neišdaužtų langų.
„Tačiau nėra konkretaus patarimo, kaip iš esmės visiškai apsaugoti savo turtą nuo gamtos stichijų daromų nuostolių. Galima kalbėti apie įvairias rizikas, kaip kad gaisras, vagystės ir panašiai, dalinti patarimus, kaip saugoti savo turtą, tačiau su stichinėmis nelaimėmis yra kitaip – visame pasaulyje vis sudėtingiau nuspėti, kada laukti audros, didžiulio vėjo ar krušos, o realios apsaugos nuo tokių žalų nėra.
Tikriausiai ir dabar matome, kaip sparčiai keičiasi orai – dar gruodį buvo šalčiai ir didžiulis sniego slėgis, tačiau sniegas greitai ėmė tirpti ir atsirado naujų problemų. Todėl kiekvienas žmogus būtinai turi pagalvoti apie tai, kaip sumažinti nuostolius, kad reikėtų kuo mažiau mokėti iš savo kišenės, pasirūpinti būsto, jame esančio turto draudimu, apsauga, kad nelaimės atveju pavyktų sumažinti išlaidas. Visgi gyvename tokioje aplinkoje, kai ji yra vis neramesnė, o nuostoliai dėl gamtos yra stipriai didesni ir dažnesni“, – pažymi Artūras Juodeikis.
