Kur mėgsta augti baravykai ir kaip nepasiklysti miške?

Miško paklotei pakankamai sudrėkus ir dosniai pašilus, susidaro tinkamos sąlygos išaugti puikiam grybų derliui.

Tačiau, prieš griebiant pintines ir peiliukus, reikėtų apsvarstyti, ar esame tinkamai pasiruošę kasmetinei grybų medžioklei.

Anot grybų žinovės Aurelijos Plūkės, vertėtų pagalvoti, kokių grybų ieškosite.

Be to, grybavimas neapsieina ir be pavojų.

A. Plūkė dalijasi patarimais, kaip išsirinkti mišką grybavimui, jame nepasiklystant, o gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė dalijasi žiniomis apie grybų naudą sveikatai.

O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva atkreipia dėmesį, kad verta paragauti ne tik gerai pažįstamus grybus, bet ir egzotiškesnius.

Kaip grybauti atsakingai, nesukeliant sau pavojaus?

Kaip pagrindinį grybavimo pavojų Aurelija Plūkė įvardina pasiklydimą.

Grybų pasaulio žinovės teigimu, grybaujant dažnai dėmesys sutelkiamas į grybus, jų ieškant nuleidus galvą ir nežiūrint, kuria kryptimi judama:

„Taip labai lengva prarasti orientaciją, kur ėjome, kur pasukome ir kur prasidėjo mūsų grybavimas, todėl gali būti sunku surasti kelią atgal.

Dėl to su savimi visada reikia turėti veikiantį telefoną, pasitikrinti, ar yra ryšys.

Verta telefone turėti programėlę, kuri veiktų be interneto ryšio, pavyzdžiui, „MapsMe“ ar „Google Maps“.

Ir aš, vaikščiodama ilgiau miške, pasižymiu žemėlapyje tašką, į kurį reikia sugrįžti.“

Mikologė teigia, kad tai – ne vienintelis būdas apsisaugoti nuo pasiklydimo.

A. Plūkė pataria atkreipti dėmesį į miške esančius orientyrus, grybauti tam tikrame miško kvartale ir nerinkti grybų vienam nepažįstamoje vietoje:

„Reikėtų sąmoningai atkreipti dėmesį į tam tikrus ryškius orientyrus, pavyzdžiui, išskirtinos formos medį, kalnelį ar ženklą miško takelyje.

Be to, miškas būna suskirstytas į kvartalus.

Taigi, galima apsiriboti grybavimą viename iš jų.

Žinoma, nereikėtų važiuoti grybauti į nepažįstamą vietą vienam.“

Kur geriausia ieškoti grybų?

Mikologė pažymi, kad gana sudėtinga numatyti, kur kiekvienais metais bus derlingi miškai:

„Miškas – tai ne daržas, į kurį pasodini daržoves ir sulauki derliaus.

Pirmiausia, miško pasirinkimas priklauso nuo to, kokių grybų ieškome.

Aš, kaip grybų pasaulio tyrinėtoja, labiausiai mėgstu tuos miškus, kuriuose yra didžiausia grybų įvairovė.

Tai yra senieji miškai, kurie pasižymi dideliu kiekiu negyvos medienos – juose visi nuvirtę medžiai lieka irti.

Ten tikrai galima rasti įvairiausių grybų. Žinoma, ten nelabai rasime įprastų, valgymui renkamų grybų.“

Norint prisikrauti pintinę baravykų, raudonviršių, voveraičių ir kitų pamėgtų grybų, svarbu jų ieškoti vidutinio senumo miškuose:

„Taip pat svarbu, kada jų einame ieškoti.

Valgomieji grybai pradeda augti nuo liepos vidurio.

Papildomi, tačiau bene svarbiausi veiksniai – drėgmė ir temperatūra.

Grybai labai mėgsta drėgmę, jų augimui netinka sausa dirva.

Jei yra drėgna ir šilta, pavyzdžiui, lyja merkiantis lietus, kuris prisotina drėgme dirvožemį ir vyrauja šilta temperatūra, tai tikrai galima keliauti į mišką ieškoti grybų.“

Mikologė priduria, kad dauguma valgomų grybų gyvena partnerystėje su tam tikrais medžiais:

„Pagal tai galime pasirinkti miškus grybavimui.

Pavyzdžiui, baravykai mėgsta augti po pušimis, ąžuolais, eglėmis, o raudonviršiai auga po beržais, drebulėmis ar ąžuolais.

Tuo tarpu lepšis visada augs po beržais, kazlėkai – pušyne, voveraitės dažniausiai auga spygliuočių miškuose, o kelmučiai – ant yrančios lapuočių medienos.

Geriausia keliauti į pušynus su kitokių medžių priemaišomis, ten valgomų grybų įvairovė bus didžiausia.“

Gausu sveikatai palankių medžiagų

„Vis dėlto, daugiausiai jų išlieka, kai grybai ruošiami garinant arba grilinant.

Jeigu grybai naudojami ruošiant padažą ar sriubą, tai tos maistinės medžiagos ir pereina į šiuos pagardus bei patiekalus.

Be to, grybuose labai mažai riebalų ir daug sveikatai naudingų medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų ir mikroelementų.

Grybus galime vadinti B grupės vitaminų šaltiniu, taip pat juose randama vitamino E, geležies, vario, kalio, cinko, folio rūgšties.

Dėl šių maistinių medžiagų grybus patariama valgyti tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės gaminių.“

Sveikatai palankios mitybos žinovė pažymi, kad suvalgius didesnį grybų kiekį žmogus gali jaustis apsunkęs, o kartais jie sukelia ir nemalonius virškinimo sistemos jutimus:

pykinimą, pilvo skausmus.

„Yra ir grybams alergiškų žmonių, todėl prieš juos valgant reikia pažinti savo kūną, skanauti po truputį.

Reiktų atsižvelgti dar ir į tai, kad veiksmingam grybų virškinimui žmogaus kūnui reikalingi tam tikri fermentai.

Vienas iš jų – trehalazė.

Jeigu žmogui šio fermento trūksta arba jo visai neturi, tuomet atveju pasireiškia grybų netoleravimas“, – priduria dr. E. Gavelienė.

Dietologė teigia, kad grybus verta įtraukti į savo mitybos racioną, nepamirštant saiko:

„Grybai yra aromatingi, todėl suteikia maistui specifinį kvapą.

Tai skatina ir virškinimo sulčių išsiskyrimą, paruošiant virškinimo sistemą darbui.“

Mitybos paįvairinimas

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, kad savo mitybą galima paįvairinti ne tik mums gerai pažįstamais grybais, bet ir šiek tiek egzotiškesniais:

„Nepaisant to, kad prekiaujame populiariausiais grybais – pievagrybiais, vertėtų išmėginti ir kitus, egzotiškesnius grybus, kurie tikrai gali nustebinti savo naujais skoniais.

Šiuo metu prekybos centrų asortimente turime „Portobello“, baltųjų „Shimeji“ bei juodųjų „Diamond“ grybų.

Be to, pirkėjai gali rinktis ir iš ekologiškos gamybos:

turime tiek ekologiškų „Shitake“, tiek „Eringi“ grybų.

Produkcija neapsiriboja vien šviežiais grybais:

konservuotų bei džiovintų grybų taip pat galite rasti mūsų gaminių lentynose.“

O. Suchočevos teigimu, šią vasarą grybų paklausa išaugusi maždaug 20 proc., tai susiję su vyraujančiomis oro sąlygomis:

„Esant mažam drėgmės kiekiui ir didelei kaitrai, kol kas nesusidaro palankios sąlygos išaugti grybams miškuose, todėl ir žmonės, norėdami įtraukti grybus į savo racioną, tą daro pirkdami mūsų parduodamą gamybą.

Atitinkamai galime pastebėti tendenciją iš prėjusios vasaros, kuri buvo daug lietingesnė:

grybų pardavimai buvo mažesni, nes žmonės turėjo galimybę jų prisirinkti miške.“