Kodėl sveikiau rinktis lietuviškus gaminius

Renkantis savo lėkštės turinį, reikėtų atkreipti dėmesį į vietiškai užaugintus gaminius, nes jie yra sveikesni ir palankesni mitybai, sako prekybos centro „Rimi“ sveikatai palankaus maitinimosi konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Anot jos, priežasčių, kodėl, turint galimybę, reikėtų rinktis vietinius gaminius, – ne viena. Toks maistas, tikėtina turės mažiau papildomų medžiagų, pavyzdžiui, prailginančių šviežumą, tad jo įsisavinimas bei įtaka žmogaus sveikatai bus palankesni. Be to, vietinė gamyba ne tik padeda geriau pažinti regiono kultūrą, bet ir jų transportavimas mažiau kenkia aplinkai.

Vietinė gamyba – palankesnė sveikatai 

„Daugeliu atvejų, vietinė gamyba yra įvairiais bruožais labiausiai palanki toje pačioje šalyje gyvenančiam asmeniui. Patariama rinktis kuo artimesnėje, iki 500 km spindulio teritorijoje, užaugintą gamybą“, – sako E. Gavelienė.

Pasak gydytojos dietologės, galima sakyti, kad mūsų kūnai geriau pasisavina artimo klimato sąlygomis užaugintus gaminius.

Vietinis maistas yra maistingesnis, nes iki parduotuvių lentynų bei mūsų namų stalų keliauja trumpiau, tokie gaminiai yra šviežesni, geriau prinokę ir mažiau apdoroti kokybę išsaugančiomis papildomomis medžiagomis. Dėl šios priežasties renkantis savo lėkštės turinį, reikėtų atkreipti dėmesį į vietoje užaugintus gaminius, nes jie mums yra sveikatai palankesni – jiems ir reikėtų teikti pirmenybę.

Anot E. Gavelienės, vitaminai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui ir būtent vietinėje gamyboje, kurioje yra naudojama mažiau galiojimą prailginančių medžiagų, jie yra išsaugomi labiau. Be to, vietiniai gaminiai dažniausiai yra natūraliai sunokę, pasiekę savo brandą.

Lietuviškas derlius – mums artimiausias

Pasak E. Gavelienės, vaisius ir daržoves reikėtų valgyti ištisus metus, tačiau svarbu atsižvelgti į metų laiką, nes kiekvienu metų laiku šviežiai užauginti gaminiai visuomet bus maistingesni ir gausesni vitaminų: „Sveikatai palankaus maitinimosi tikslas ir yra rinktis tokį maisto racioną, kuris būtų pats maistingiausias, turtingiausias vitaminais, mineralinėmis bei naudingomis fitocheminėmis medžiagomis.

Kalbant apie vasarą, tai yra metas, kuomet yra lengviausia gauti šviežių vaisių ir daržovių – užsiauginti jų patiems ar pirkti iš vietinių augintojų, todėl šią galimybę reikėtų išnaudoti. Juo labiau, kad vietoje užaugintos daržovės, vaisiai ir uogos yra nepamainomos maistinės vertės, pavyzdžiui, juodieji serbentai arba agrastai, kurių maistinė vertė yra ženkliai didesnė už eilę atvežtinių uogų.“

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į tai, kad neturint galimybės žiemos laikotarpiu įsigyti šviežios vietinės gamybos, pravartu būsimu žiemos laiku racionu pasirūpinti iš anksto. Vienas iš tokių ruošimo būdų, kuris labiausiai išsaugo gaminių maistines savybes ir veikia tausojančiai, anot E. Gavelienės, yra šaldymas.

„Kalbant apie buitines sąlygas yra ir kiti pasirinkimai – džiovinimas, marinavimas, tik tuos gaminius, kuriuos naudojame, reikėtų permąstyti ir pasirinkti sveikatai kuo palankesnius.

Konservavimo proceso metu gali nutikti taip, kad vandenyje tirpių ir aukštai temperatūrai jautrių vitaminų kiekis sumažės, tačiau mineralinės medžiagos dažniausiai yra išsaugomos, riebaluose tirpūs vitaminai – taip pat, o kai kuriais atvejais netgi atsiranda naujų maistingų medžiagų, kurios yra labai vertingos“, – pataria E. Gavelienė.

Prisideda prie ekonomikos skatinimo ir tvarumo

Vasaros laiku pirkėjams privalumu tampa tai, kad jie gali įsigyti vietinių ūkininkų gamybą iš ką tik nurinkto derliaus. „Rimi“ vaisių ir daržovių pirkimų direktorė Olga Suchočeva tikina, kad, pavyzdžiui metų laikų daržovės ir vaisiai parduotuves iš vietinių ūkininkų pasiekia per labai trumpą laiką – tą pačią arba kitą dieną po skynimo.

„Stengiamės užtikrinti, kad daržovių ir vaisių pristatymas į mūsų parduotuves būtų kuo dažnesnis, mažiausiai tris kartus per savaitę. Tai leidžia kasdien turėti šviežius ir labai kokybiškus gaminius, kuriuos gali įsigyti mūsų pirkėjai“, – sako vaisių ir daržovių pirkimų direktorė.

Anot jos, pirkėjai gauna itin šviežius gaminius, kurie yra trumpiau transportuojami, todėl jų nereikia apdoroti medžiagomis, užtikrinančiomis ilgesnį gaminių gyvavimą: „Kitaip tariant – trumpas transportavimas leidžia sunokinti gaminį iki tos galutinės stadijos, tinkamo laipsnio, priešingai nei importuojami vaisiai ir daržovės, kurie yra nuskinami daug anksčiau ir dar noksta transportavimo metu.

Kalbant apie vietinę gamybą, skinant jau sunokusius vaisius ir daržoves, jų skonio savybės taip pat yra daug geresnės“.

O. Suchočeva pabrėžia, kad svarbus ne tik maistingumo bruožas – vietinės gamybos pirkimas sukuria ir ekonominę naudą, yra tvaresnis pasirinkimas. „Labai svarbu, kad tiekimo grandinė būtų kuo trumpesnė, nes tokiu būdu žmogus gauna sveikatai palankiausią produktą.

Kalbant apie ekonominę naudą, renkantis vietinę gamybą yra remiamas vietinis verslas, kuriamos darbo vietos ir mokami mokesčiai mūsų šalyje.

Žiūrint iš ekologinės pusės, gaminys, kai jis yra trumpai saugomas, nereikalauja perteklinės pakuotės, taip pat yra ženkliai lengviau planuoti, nes mes galime kasdien užsakyti šviežius produktus, reaguodami į paklausą, todėl taip sumažiname ir maisto švaistymą“, – apibendrina žinovė.