Seimas baigė šeštąją (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 54 posėdžius, priėmė 371 teisės aktą, iš jų – 272 įstatymus.
„Nepaisydamas įvairių iššūkių, Seimas šią sesiją dirbo efektyviai ir sutelktai. Tradiciškai skyrėme daug dėmesio visuomenės saugumui užtikrinti, reaguodami į aktualijas radome konstruktyvių sprendimų, įgyvendinome reikšmingų pertvarkų, tarp jų – valstybės tarnybos reformą. Mano vertinimu, pavasario sesijos pradžioje aptartą darbotvarkę vykdėme iš esmės sėkmingai“, – apibendrindama šeštosios Seimo sesijos darbus pažymėjo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nacionalinio saugumo klausimams dėmesys nemažėja
Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Seimas pavasario sesijoje tęsė svarbius darbus nacionalinio saugumo srityje ir priėmė nemažai svarbių sprendimų, stiprinančių šalies saugumą ir gynybą.
Dėl įtemptos geopolitinės padėties sesijos pradžioje buvo sutarta Lietuvos pasienyje pratęsti nepaprastosios padėties galiojimą, kuris nustojo galioti gegužės 2 d. Atliepiant į šios padėties galiojimo sustabdymą priimtos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis nutarta įstatyme įtvirtinti neteisėtų migrantų, pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu. Neteisėtų migrantų apgręžimas galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos.
Priimtomis Strateginių prekių kontrolės įstatymo pataisomis užtikrinama veiksmingesnė strateginių prekių kontrolė, laikantis lygiateisiškumo principo, užkertant kelią sunkius teisės pažeidimus darantiems juridiniams asmenims disponuoti itin pavojingais daiktais.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimais sutarta nuo 2024 m. laisvosiose ekonominėse zonose atsisakyti draudimo verstis ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.
Skubindamas sąjungininkams skirtos karinės infrastruktūros kūrimą, Seimas sutarė pagreitinti privačių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams procedūras, kurios sutrumpės net 3 metais.
Seimas pritarė siūlymui atimti pilietybę iš grėsmę Lietuvos valstybės saugumui keliančių dvigubą pilietybę turinčių asmenų. Be to, reaguodamas į naujus geopolitinius iššūkius Seimas patvirtino 2023–2030 metų ilgalaikę valstybinę Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programą, kuria įgyvendinami Nacionalinio saugumo strategijoje ir Nacionaliniame pažangos plane nustatyti viešojo saugumo sričiai priskirti uždaviniai. Programoje nustatomi viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros uždavinių įgyvendinimo prioritetai ir kryptys, pažangos priemonės, jų rezultato rodikliai, preliminarios lėšos jai įgyvendinti.
Parama Ukrainai tęsiasi
Seimas priėmė specialų įstatymą, kuriuo dėl karo Ukrainoje įvedė nacionalines Lietuvos sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Jiems vieniems metams apribota galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas. Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Seimas rezoliucija įtvirtino pagrindinius Lietuvos tikslus šiame susitikime, ypatingą dėmesį skiriant Ukrainos narystės NATO siekiui.
Valstybės tarnybos pertvarka
Pavasario sesijoje po ilgų diskusijų ir kompromiso paieškų Seimas patvirtino valstybės tarnybos pertvarką, kurią politikai yra įvardiję vienu svarbiausių šios kadencijos darbu. Valstybės tarnybos reformoje numatytas vadovų korpuso stiprinimas, atlygio sistemos tobulinimas, lankstesnis žmogiškųjų išteklių valdymas, nuoseklus valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymas, valstybės tarnybos valdymas pasitelkiant Viešojo valdymo agentūrą. Tikimasi, kad būsimi pokyčiai padės sumažinti atotrūkį nuo privataus sektoriaus, leis pritraukti kompetentingų darbuotojų ir vadovų, įgalins įstaigas veikti efektyviau.
Seimas, siekdamas skaidrinti savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimą, nuo liepos 1 d. nustatė savivaldybių tarybų nariams atlyginimą, kuris sieks penktadalį mero darbo užmokesčio, ir atsisakė savivaldybių tarybų nariams skiriamų vadinamųjų kanceliarinių išmokų. Atlyginimas bus mokamas ne už dirbtas valandas, o už visą veiklą (mėnesinis atlyginimas).
Seimas nusprendė 2024 m. gegužės 12 d. paskelbti privalomąjį referendumą dėl pilietybės įgijimo reglamentavimo.
Didėja socialinės išmokos, įteisintas bankų solidarumo įnašas
Pavasario sesijoje Seimas priėmė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, kuriuo sutarta nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Prognozuojama, kad laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų.
Siekdamas padėti geriau derinti įsipareigojimus šeimai su darbu Seimas nusprendė didinti minimalias išmokas už vaikus ir paskatas dirbti auginant vaiką, taip pat gerinti sąlygas asmenims, slaugantiems artimuosius ir savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių. Pagal priimtus pakeitimus, minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo liepos 1 d. didėja 92 eurais į rankas. Šalpos pensijų įstatymo pataisomis sutarta nuo liepos 1 d. daliai asmenų padidinti šalpos pensijų bazės dydį, pagal kurį apskaičiuojamos šalpos neįgalumo pensijos.
Akcizų įstatymo pakeitimais nuo 2024 m. bus laipsniškai atsisakoma iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, taikomų gazoliams, angliai, koksui, lignitui, dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Jiems taikomi akcizų tarifai bus nuosekliai didinami. Akcizu bus apmokestinama ir nauja kuro rūšis – šildymui skirtos durpės. Nuo 2025 m. atsiras anglies dioksido dedamoji pagal kuro rūšies CO2 emisijas, kuri kasmet proporcingai didės.
Seimas žengė pirmąjį žingsnį pradėdamas svarstyti mokesčių sistemos pertvarką, kuria siekiama sąžiningesnės ir subalansuotos mokesčių sistemos, prisidėsiančios prie pajamų nelygybės mažinimo, verslo augimo skatinimo, inovacijų plėtros, žaliosios darbotvarkės tikslų įgyvendinimo bei patogesnio mokesčių mokėjimo. Prie tolesnio šių klausimų svarstymo Seimas turėtų grįžti rudenį, po to, kai mokestinius projektus apsvarstys Seimo komitetai.
Sutarta spartinti tinklų sinchronizavimą su Europa
Sesijoje Seimas nusprendė sudaryti teisines prielaidas pasirengti ankstesnei elektros energetikos sistemos desinchronizacijai nuo IPS / UPS sistemos. Lietuvos elektros energetikos sistema ne 2025 m., o jau 2024 m. turi būti parengta susijungimui ir darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Priimtomis Elektros energetikos įstatymo pataisomis nepriklausomam tiekėjui suteikta teisė vienašališkai mažinti elektros energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Apie šį ketinimą buitiniai vartotojai turi būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.
Seimas pritarė šilumos ūkio pertvarkai ir priėmė modernizavimą numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas.
Elektrinių paspirtukų vairuotojų, tarpmiestinio susisiekimo vežėjų laukia pokyčiai
Seimas nusprendė nuo kitų metų įtvirtinti naujus elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomus reikalavimus ir draudimus. Dėl dalies šių priemonių eismo ribojimų sprendimus galės priimti savivaldybės. Tokiu būdu siekiama užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą.
Kelių transporto kodekso pakeitimais nuo liepos 1 d. sutarta Lietuvoje įtvirtinti liberalų verslo modelį vežėjams, vežantiems keleivius tarpmiestiniais autobusais. Pakeitimais siekiama užtikrinti vežėjų konkurenciją ir galimybę naujoms įmonėms netrukdomai ateiti į šių paslaugų rinką, o keleiviams ateityje suteikti aukštesnės kokybės paslaugas. Kodekse įtvirtinamas modelis suteiks galimybę visiems vežėjams, norintiems teikti keleivių vežimo paslaugą tarpmiestiniais autobusų maršrutais ir atitinkantiems įmonei keliamus reikalavimus, gauti leidimą ir teikti paslaugą.
Seimas, įgyvendindamas europinės direktyvos nuostatas, pakeitė kelių naudotojo mokesčio ribinius tarifus ir nustatė maksimalius mokesčių dydžius, kurie įsigalios nuo kitų metų pradžios ir priklausys nuo euro taršos klasės ir transporto priemonės ašių skaičiaus. Surinktus papildomus mokesčius numatoma panaudoti kelių infrastruktūrai finansuoti ir jai transporto daromai žalai kompensuoti.
Pradės veikti nauja nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma
Tarp patvirtintų naujovių – įteisinta nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma. Kuriama nauja Individualių mokymosi paskyrų sistema siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kryptingam suaugusiųjų mokymuisi užtikrinant patogų aktualios informacijos pasiekimą, konsultavimą bei galimybes finansuoti mokymąsi vieno langelio principu veikiančioje vieningoje tarpinstitucinėje sistemoje.
Seimas taip pat sugriežtino pamokų lankomumo kontrolę, numatydamas mokykloms prievolę tą pačią dieną informuoti tėvus apie neįspėtą mokinio neatvykimą į mokyklą ar pamoką ir informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie atvejus, kai mokinio tėvai neužtikrina vaiko pareigos mokytis iki 16 metų.
Kuriamas naujas Medijų rėmimo fondas
Sesijoje daug dėmesio skirta kultūros srities klausimams. Seimas, siekdamas pažymėti Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą 20-metį, Lietuvos Dainų šventės 100-metį ir diplomatų Lozoraičių nuveiktų darbų svarbą, nusprendė 2024-uosius paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais.
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais sutarta pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį ir įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą. Šio fondo tikslas bus teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą.
Naujojoje Muziejų įstatymo redakcijoje apibrėžta muziejų misija, susiejant ją su visuomenės kultūrinio švietimo ir mokymosi tikslais, siekiu įgyti naujų žinių bei turiningai leisti laisvalaikį. Taip pat įtvirtinami pagrindiniai muziejų veiklos principai – atsakomybė, atvirumas ir nediskriminavimas, kompetencija, kūrybiškumas, skaidrumas ir viešumas. Pokyčiai orientuoti į nuoseklų lankytojams teikiamų paslaugų kokybės gerinimą.
Seimas pritarė naujos redakcijos Mecenavimo įstatymui, kuriuo siekiama paskatinti didesnį visuomenės ir verslo įsitraukimą į mecenatystę, skatinti gerųjų pavyzdžių ir praktikų sklaidą visuomenėje. Priimtame įstatyme įtvirtinta nauja mecenatų kategorija – bendruomenės mecenatas.
Siekdamas šalyje mažinti piratavimo lygį Seimas sugriežtino atsakomybę už neteisėtą kūrinių platinimą skaitmeninėje erdvėje.
Seimas, minėdamas 1948 m. gegužės 22 d. Sovietų Sąjungos okupacinio režimo vykdyto didžiausio XX amžiaus trėmimo Lietuvoje koduote „Pavasaris“ („Vesna“) 75-ąsias metines, priėmė rezoliuciją, kuria pripažino Lietuvos komunistų partiją atsakinga už Lietuvos gyventojų kankinimą, naikinimą, deportacijas.
2023 m. Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė – paskirta ir įteikta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Česlovui Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui Ruslanui Stefančukui.
Įsigalioja griežtesni reikalavimai ūkininko sodybos statybai
Seimas nuo liepos mėn. nustatė griežtesnius reikalavimus ūkininko sodybos statybai. Tokiu būdu siekiama, kad galimybę statyti gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais turėtų asmenys, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla. Iki šių metų liepos mėnesio pradėję statyti sodybas jas ūkininkai galės pabaigti pagal buvusią tvarką, švelnesnius reikalavimus.
Parlamentas pritarė galutiniam žemės valdymo ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pertvarkos procesui. Tarp svarbių pokyčių: nuo kitų metų valstybinės žemės valdymas miestuose ir miesteliuose bus perduodamas savivaldybėms ir jos turės laikytis vienodos tvarkos; servitutus sandoriais galės nustatyti savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose valdytojos, ir Valstybinių miškų urėdija, patikėjimo teise valdanti ir naudojanti valstybinius miškus, o NŽT suteikiama teisė nustatyti servitutus administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams; sukurtas aiškesnis žemės nuomos santykių principas; efektyviam valstybinės žemės valdymui planuojama steigti Žemės informacinę sistemą. Tikimasi, kad tai leis užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą ir gražinti nuosavybę likusiems 3 tūkst. Lietuvos piliečių.
Baudžiamojo kodekso pakeitimais aiškiau reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už šiurkščius aplinkosauginius pažeidimus
Pirmą kartą šalies istorijoje paskirtas žvalgybos kontrolierius
Pavasario sesijoje svarstyta ne viena kandidatūra valstybės pareigūno ar teisėjo pareigoms užimti. Seimas nusprendė Aurelijų Gutauską, Tomą Davulį ir Stasį Šedbarą paskirti Konstitucinio Teismo teisėjais. Konstitucinio Teismo pirmininku tapo šio teismo teisėjas Gintaras Goda.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke sutarta paskirti teisėją Danguolę Bublienę, Nortautas Statkus paskirtas pirmuoju šalies istorijoje žvalgybos kontrolieriumi, Artūras Driukas − Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, Lina Petronienė – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke, Gintaras Valinčius – Lietuvos mokslo tarybos pirmininku.
Seimas pritarė Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūrai į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus, Lino Pernavo skyrimui Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi, Jadvygos Mardosevič skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
Sesijos metu Seimas nusprendė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar šio parlamentaro konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.
