Visagino gatvėse ar parduotuvėse išgirsti kalbantis lietuviškai – retas reiškinys: rusų kalba čia įprastai skamba ir vyresnių gyventojų, ir jaunimo lūpose.
Vis dėlto Visagino moksleiviai noriai jaukinasi lietuvių kalbą bei džiaugiasi turėdami progų tai daryti ne tik įprastų mokymo programų rėmuose, bet ir plėsdami akiratį kultūros pagalba.MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje projektas „Vizualinio mąstymo mainai mene ir mokymosi procese“, vykdytas su Visagino Draugystės progimnazijos mokiniais bei mokytojais, tapo sėkmingu bandymu, atskleidusiu, kaip kultūros ir švietimo susitikime gimsta saugi aplinka mokytis lietuvių kalbos.
Sėkmingas ateities planų išbandymas
Trečius metus su Britų taryba vykdomas MO muziejaus projektas šiemet tapo priemone išmėginti „Tūkstantmečio mokykloms“ skirtą programą, kurios pagrindinis sumanymas – ugdyti gebėjimą per lietuvių literatūros pamokas sklandžiai ir aiškiai kalbėti lietuviškai, dėstyti savo mintis ir diskutuoti.
Tam pasitelktas MO muziejaus pamokose plačiai naudojamas vaizdinio mąstymo strategijos būdas, sukurtas MoMA muziejaus (JAV)mokytojaus ir psichologės.
Jis skatina stebėti, apibūdinti, interpretuoti kūrinius bei nuosekliai samprotauti, todėl yra ypač naudingas ugdant kalbos ir bendravimo įgūdžius.
„Šių metų tikslas buvo atrasti naują veiklą, naują projektą, kuris padėtų išsibandyti MO muziejaus ateities planus Lietuvos mokykloms.
Bendradarbiaudami su Britų taryba gavome progą įgyti labai reikalingos patirties ir patikrinti, ar mūsų programa veikia.
Į pagalbą pasitelkėme Visagino Draugystės progimnaziją ir su jais įgyvendinome vieną iš projekto dalių – vaizdinio mąstymo strategijos integraciją į literatūros pamokas“, – pasakoja MO muziejaus pamokų vadovė Jurgita Zigmantė.
J. Zigmantė džiaugiasi, kad bandymas pavyko su kaupu – mokytojai atrodo naujus būdus rengti pamokas, o mokiniai įsidrąsino kalbėti.
Tai – nedideli, bet svarbūs žingsneliai priartinant lietuvių kalbą prie Visagino vaikų kasdienybės.
Atsivėrė net uždariausieji
Projekto metu progimnazijos mokytojai du mėnesius mokėsi vaizdinio mąstymo būdo, jo taikymo būdų pamokose ir klasės valandėlėse.
Per šį laikotarpį su būdu taip pat pažindinosi ir septintų klasių moksleiviai, padedami MO mokytojų.
Vaikai lankėsi muziejuose, keitėsi patirtimis su mokiniais iš kitų miestų, vėliau jų laukė mokytojų drauge su mokytojomis parengtos integruotos pamokos.
Į projektą įsitraukė 43 Visagino Draugystės progimnazijos mokiniai ir mokytojai.
Tarp jų – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Alma Legeikienė, kuri prisimena, jog projektui pasibaigus visų dalyvių balsuose skambėjo liūdesio gaidelė – visi norėjo patirtį tęsti ir toliau.
„Vaikai per meno kūrinį pažvelgia į save ir savo problemas.
Dirbame su paaugliais, kurie neretai būna dygliuoti, užsivėrę, pagrindinis jų atsakymas į klausimus – „nežinau“.
Meno kūriniai paskatino juos išsilieti, atsiverti, kalbėti“, – dalinasi A. Legeikienė.
Labiausiai, pasak mokytojos, vaikai džiaugėsi pradėję laisviau kalbėti lietuviškai.
„Mokiniai lietuviškai mokėjo ir anksčiau, bet tas kalbėjimas buvo kabinetinis, pasyvus.
Tuo tarpu projekto metu vyko kalbėjimas čia ir dabar, jie atsivėrė, išmoko pasisakyti bei interpretuoti.
Klausimai, kuriuos kartojome kaip mantras – kas vyksta, ką tu matai, kodėl taip galvoji? – yra labai svarbūs ne tik apžvelgiant meno kūrinius.
Šis būdas skirtas ir gyvenimui, ir literatūrai“, – svarsto mokytoja.
Noras pasisakyti – didesnis už baimes
Projekte dalyvavusios MO muziejaus mokytojos Sandra Zubielaitė ir Irina Leto prisipažįsta į projektą atėjusios lydimos jaudulio.
Lietuviškai kalbėti besimokanti I. Leto nerimavo, kaip seksis šia kalba vesti pamokas, tuo tarpu S. Zubielaitė nebuvo tikra, ar su mokiniais pavyks sklandžiai bendrauti nemokant rusų kalbos.
Visgi mokytojos savo pavyzdžiu vaikams parodė, kad mokantis svarbiausia – drąsiai klysti ir nebijoti būti vertinamiems.
„Nerimas labai greitai dingo, kai supratome, kad toji nežinomybė yra mus išlaisvinantis raktas.
Bekalbant ir analizuojant patirtį drauge su vaikais pabrėžėme mintį, kad galima daryti klaidas, netaisyklingai tarti žodžius, neužbaigti sakinio.
Kur kas svarbiau yra noras išsakyti sumanymą, kuris yra didesnis už baimę klysti.
Esminė akimirka buvo pamatyti, kad pavyko vaikams užkurti užsidegimą ir jėgas, kad jiems tapo nebesvarbu, ar pasisakys itin taisyklingai – jie taip norėjo dalintis savo įžvalgomis apie meną“, – pasakoja S. Zubielaitė.
Įkvepiantis mokytojų pavyzdys
Pasibaigus projektui Visagino Draugystės gimnazijoje atliktas tyrimas parodė – neformalus ir neįprastas mokymosi procesas, nevertinamas pažymiais, gerokai prisidėjo prie vaikų lietuvių kalbos įgūdžių patobulėjimo.
Mokiniai džiaugėsi išmokę geriau klausytis vieni kitų, įsidrąsinę reikšti savo nuomonę bei leistis į pokalbius lietuvių kalba su nepažįstamaisiais.
Kaip vieną svarbiausių bruožų projekto dalyviai išskyrė saugią aplinką – pasitikėjimas mokytojais, mokytojomis ir kitais mokiniais leido drąsiai daryti klaidas, nebijoti, kad už jas teks sulaukti blogo pažymio.
„Tiek gaudami asmeninį grįžtamąjį ryšį, tiek baigiamosios projekto konferencijos metu daugelis komandos narių braukė ašarą – įspūdinga, kaip vaikams patiko drauge mokytis, kaip jie pabrėžė naujai atrastas galimybes bendrauti lietuviškai.
Jiems taip pat buvo labai svarbu, kad drauge mokėsi ir suaugusieji – nors mūsų rusakalbė mokytoja Irina būtų galėjusi su vaikais laisvai bendrauti rusų kalba, jos užduotis projekto metu buvo naudoti tik lietuvių kalbą.
Vaikai turėjo lygiai tokią pačią užduotį, todėl jie mokėsi drauge, kūrė pasitikėjimu ir geru pavyzdžiu grįstą ryšį“, – pasakoja J. Zigmantė.
MO mokytoja I. Leto džiaugėsi, kad mokiniai ypač palaikė vieni kitus, todėl atsipalaiduoti ir reikšti mintis tapo paprasčiau net patiems droviausiems.
„Vienas berniukas, visai nekalbantis lietuviškai, per paskutinę projekto metu vykdytą pamoką atlikdamas vieną iš užduočių pasakė keletą sakinių lietuvių kalba.
Jo žodžiai sulaukė visos klasės plojimų, visi jautėmės pakylėti.
Didžiavausi vaikais, nes iš savo patirties suprantu, kaip sunku kalbėti, kai žinai, jog darai klaidas“, – mintimis dalinasi mokytoja.
Mokomasis projektas „Vizualinio mąstymo mainai mene“ įgyvendinamas pagal „People to People“ programą bendradarbiaujant su Britų taryba Lietuvoje.
