Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į Nacionalinio miškų susitarimo rezultatus, apimančius ilgalaikes subalansuotas šalies miškų politikos kryptis, dėl kurių bendrakūroje susitarė miškininkai, gamtininkai, valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, ekspertai, miško savininkai, verslininkai, aktyvūs piliečiai, parengė naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą.
Kartu teikiami dar 6 jį lydinčių įstatymų pakeitimai.
Nacionalinio miškų susitarimo rengimas ir diskusijos dėl dokumento turinio truko ilgiau nei metus.
Per tą laiką įvyko 150 įvairaus formato renginių, juose kartu diskutavo apie 400 skirtingus požiūrius į miškus ir miškininkystę turinčių ekologų, miškininkų, miškų savininkų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovų iš daugiau kaip 40 organizacijų.
Jiems pavyko pasiekti sutarimus dėl šešių miškų ateičiai svarbių temų.
Naujos redakcijos Miškų įstatyme siūlomi pokyčiai šio susitarimo pasekoje leis geriau subalansuoti miškų funkcijas, suderinti ekologines, socialines ir ekonomines miško reikmes.
Bus atsisakoma perteklinių ribojimų, besidubliuojančių procedūrų, o kartu stirpinamas gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas, sprendžiant svarbiausius miškų valdymo klausimus.
Siūlomais pakeitimais įgyvendinamos ir Vyriausybės programos nuostatos, Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl specialiųjų programų lėšų panaudojimo, Europos Komisijos paklausimas dėl privataus miško ploto apribojimo asmeniui.
Įstatymo pakeitimais siūloma iš esmės pertvarkyti šiuo metu galiojančią miškų grupių sistemą, išskiriant penkias miškų grupes:
griežtos apsaugos miškus, plantacinius miškus bei ekologinės, socialinės ar ekonominės pirmenybės daugiafunkcinius miškus.
Numatoma pavesti Valstybinei miškų tarnybai per ateinančius 3 metus visus Lietuvos miškus priskirti naujoms grupėms pagal naujai nustatytus Vyriausybės normatyvus.
Jau pereinamuoju laikotarpiu siūloma dabartinių IIA (ekosistemų apsaugos) ir IIB (rekreacinių) grupių miškuose atsisakyti pagrindinių miško kirtimų, miško savininkams už šiuos ribojimus numatant kompensacijas.
Įstatymo pakeitimais būtų įtvirtinami reikalavimai racionalesniam miškų naudojimui, sudaromos sąlygos kokybiškiau planuoti veiklą miškuose, atsisakant perteklinių ribojimų.
Tarp jų ir miško žemės įsigijimo ribojimų, dėl kurių Europos Komisija potencialiai galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.
Žadama atsisakyti ir privalomo miškotvarkos projekto mažoms miško valdoms, taip pat leisti miške įrengti nesudėtingas rekreacinės paskirties vietas, nerengiant projekto.
Tuo tarpu stambesnių valdų miškotvarkos projektų rengėjams ir įgyvendintojams būtų nustatomi griežtesni kokybės reikalavimai, numatoma projektų rengėjų atestacija.
Numatoma sudaryti sąlygas miško savininkams ar valdytojams patiems priimti miškininkavimo sprendimus, tačiau bus griežčiau prižiūrima, kaip yra laikomasi aplinkosauginių ir darbų saugos reikalavimų.
Įgyvendinant Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. patvirtintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, siūlomi įstatymų pakeitimai leis pertvarkyti VĮ Valstybinių miškų urėdiją į akcinę bendrovę.
Žadama pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą ir atsisakyti privačių miškų savininkų papildomo apmokestinimo.
Tokiu būdu būtų įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir kartu didinamas privačių miškų sektoriaus konkurencingumas.
Įstatymo pakeitimais taip pat būtų sudaromos geresnės sąlygos išsaugoti ir transformuoti į mišką medžių savaiminukais apaugusius žemės plotus.
Valstybinėje žemėje siūloma paankstinti tokių savaiminukų amžiaus ribą nuo 20 iki 10 metų, o privačioje žemėje finansiškai skatinti savininko sprendimą išsaugoti tokį savaiminį mišką.
Be to, būtų sudaromos geresnės sąlygos genetinių išteklių apsaugai ir atkurtų miškų kokybei, tikslinama miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka.
Parengtas Miškų įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektų paketas teikiamas derinimui.
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d. Teisės aktų žinių sistemoje (TAIS).
