Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai

Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) darbai prasidėjo įvadiniu renginiu, kuriame dalyvavo 135 savo sričių specialistų ir visuomenės atstovų.

Tardamas įvadinį žodį aplinkos ministras Simonas Gentvilas palinkėjo, kad NMS apimtų keturias kryptis: ekosistemų peržiūrėjimą, miškingumo plėtrą, saugomų teritorijų apsaugą bei plėtrą ir didesnę ekonominę kertamos medienos naudą.

Nacionalinis miškų susitarimas vykdomas pagal „Future search“ bendrakūros metodą. Už susitarimo eigos priežiūrą ir koordinavimą tampa atsakinga ne Aplinkos ministerija, o koordinacinė grupė, kurios nariais tapo miškų savininkai, politikai, miškininkai, aplinkosaugininkai, mokslininkai, verslo ir visuomenės atstovai. Jie atstovauja keturioms skirtingoms interesų grupėms – politinei, ekonominei, socialinei ir ekologinei.

Sudaryta koordinacinė grupė sieks užtikrinti, kad visos suinteresuotos šalys įsitrauktų į efektyvų dialogą apie Lietuvos miškų ateitį. Pagrindinis šios grupės darbo tikslas – išgryninti bendrakūros metu suformuotus NMS tikslus, viziją, susitarimo temas ir sritis bei užtikrinti, kad kuriant NMS būtų sudaryta galimybė išgirsti visų intereso grupių poreikius.

Miškai – klimato krizės sprendimas

Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, įsibėgėjančiu susitarimu visa Lietuvos visuomenė turėtų kartu nuspręsti, kaip prižiūrės šalies miškus.

„Reikia susitarti ir dėl identiteto. Miškas lietuviui yra ir identiteto dalis. Mes tuo didžiuojamės, todėl jis turi būti nepažeistas ir puoselėjamas ten, kur mums jis yra svarbiausias. Turime sutarti ir kaip mažinsime klimato kaitos poveikį. Lietuva yra turtinga miškais, o būtent jie prisideda prie išmetamo CO2 sugėrimo“, – dėstė S. Gentvilas.

Renginio metu ministras taip pat pastebėjo, kad  Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurių miškingumas didėja, o Lietuvos miškai sugeria trečdalį visų gyventojų išmetamo anglies dioksido kiekio. Ilgainiui, kaip teigia S. Gentvilas, miškai darysis vis svarbesni suvaldant klimato krizę.

Vienas iš startavusio susitarimo svarstytinų klausimų – kaip 20 proc. Lietuvos teritorijos paversti saugoma. Pokyčiai turės būti ir darbo bei medienos gaminių rinkose. „Medienos apdirbimo pramonė yra regioninė, todėl čia kursis ir darbo vietos“, – žada ministras.

Iššūkiams kaupiantis, miškų vaidmuo didėja

Neseniai Europa paskelbė taksonomijos ir kitų reglamentų projektus, kurie rodo, kad šilumos ūkis turės reikšmingai keistis visame žemyne. Biokuras taps vis rečiau pripažįstamas kaip tvari energetikos rūšis.

Pasak S. Gentvilo, mediena turės įgauti didesnę vertę nei tik keliauti į krosnį. „Turime sustabdyti ir medienos eksportą, kuris šiandien vis dar veikia be pridėtinės vertės“, – sakė ministras.

Aplinkos viceministras, miškų ekologas Danas Augutis pastebėjo, kad tiesiogiai miškuose dirba per 10 tūkst. gyventojų, o medienos, popieriaus ir baldų gamybos sektoriuose – 56 tūkst. žmonių. Apie miškus svarbu kalbėti ir dėl to, kad mūsų šalyje vienam gyventojui tenka 0,8 ha miško ploto, juose yra ir daugiau nei 1000 rekreacinių ir lankytinų objektų.

D. Augutis prisiminė, jog jau ir dabar nemažai pasiekta: medienos išteklius naudojame tvariai, daug paliekame gamtai ir ateičiai, reformuotas valstybinių miškų valdymas, gerai išvystytas medienos sektorius, kurio indėlis į valstybės ekonomiką yra svarbus ypač regionuose, pereita prie biokuro centralizuotam šildymui ir kt.

„Visos problemos nėra naujos, bet per netrumpą laikotarpį mes nesugebame rasti sprendimų ir kyla klausimas, ar esame pasiruošę naujiems iššūkiams, nes jie artėja. Mūsų siekis tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu turės aiškų pėdsaką miškams ir miškų sektoriui. Miškų vaidmuo tik didės. Tinkamas miškų tvarkymas gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo“, – sakė viceministras.

Sprendimų paieška mažinant priešpriešą

 

Visiems NMS renginyje dalyvavusiems įvairių interesų grupių atstovams susiskirsčius į dešimt mišrių darbo grupių buvo kuriama laiko juosta ir, išskiriant charakteringiausius laikotarpius ir jiems būdingus bruožus, ieškoma bendro konteksto. Tose pačiose grupėse dalyviai diskutavo ir apie savo lūkesčius Nacionaliniam miškų susitarimui, bandė suformuoti šio susitarimo pamatinį tikslą.

Dalyviai pažymėjo, jog turėtų būti ieškoma miško naudojimo alternatyvų. Kalbėta apie alternatyvias pajamas miško savininkams (grybautojo bilietas, rekreacija ir kt.). Diskutuota, kad turėtų būti peržiūrimi ir miško kirtimo būdai bei technikos.

Kalbant apie klimato kaitą pabrėžta, kad negalima didinti miškingumo ploto pelkių sąskaita, o klimato kaitos kontekste reikėtų nuspręsti dėl nusausintų miškų hidrologinio režimo atkūrimo. Kaip bene pagrindinį siekį dalyviai išskyrė balansą tarp miškų saugojimo ir naudojimo.

Pristatydamas darbo mišriose grupėse rezultatus miškininkystės mokslų daktaras ir Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis sakė, kad pirmojo susitikimo metu visiems kartu pavyko pamatyti platesnį miškų situacijos Lietuvoje vaizdą.

„Pirmiausiai išryškėjo siekis sutarti ir sumažinti priešpriešą, rasti bendrus sprendimus. Tai ir yra pagrindas susitarimo paieškoms. Su tuo susijęs ir siekis rasti naują balansą tarp visų su miškais susijusių visuomenės lūkesčių. Tai išryškėjo visų grupių pristatymuose.

Aiškiai išreikštas buvo ir politinio bei teisinio stabilumo poreikis, darnaus miškų tvarkymo principų naudojimas, miškingumo didinimo klausimas. Tačiau labai svarbu yra ir tai, kad tai, ką žinome šiandien, nebūtinai galioja šimtui metų į priekį“, – rezultatus apžvelgė N. Kupstaitis.

Kaip dar vieną aspektą, kurį išsakė keletas grupių, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas pažymėjo miškininko profesijos prestižo didinimą ir pripažinimą.

Nacionalinio miškų susitarimo dokumentą planuojama paruošti iki šių metų rugsėjo. Tikimasi, kad tai bus pirmasis toks nacionalinio lygmens susitarimas dėl Lietuvos miškų ateities, grįstas partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu.