Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

A. Gaidamavičius: Miškų genocidas tęsiasi

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2020 07 29 08:00
6
A. Gaidamavičius: Miškų genocidas tęsiasi

A. Gaidamavičius: Miškų genocidas tęsiasi | S. Žumbio nuotr.

A. Gaidamavičius: Miškų genocidas tęsiasi | S. Žumbio nuotr.
A. Gaidamavičius: Miškų genocidas tęsiasi | S. Žumbio nuotr.

Kada paskutinį kartą buvote miške? Ar nudegino akis tos dykros pušyno vietoje? Ar pagalvojote, kad va taip mieste po vieną, o gamtoje, net saugomose teritorijose – šimtais ir tūkstančiais išpjaunant medžius, iš jūsų ir jūsų vaikų atimami namai? Kad vis mažiau ir mažiau vietų, kur žmogus gali laisvai užeiti: užgrobtos ežerų pakrantės, keliukai į miškus užtverti užrašais „privati valda“ ir netgi ten, kur už europinius pinigus buvo įrengti pažintiniai takai?…

Vienas uoliausių miško gynėjų, savo veikla sukėlęs didelį atgarsį Lietuvoje, gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako:

– Nors Lietuvos miškuose, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, galima laisvai lankytis, tačiau tikrovėje yra kiek kitaip. Tikrovėje rastumėt nemažai privačių miškų, kur lankytojai nepageidaujami ir kurie primintų jums džiunglėse apleistą civilizaciją, kur tik briedžiai teklaidžioja aplink išdrožtas pagonių dievų skulptūras. Mat miško savininkas, pasinaudojęs Europos pinigais pažintinei infrastuktūrai kurti, po 5 metų gali uždrausti ja naudotis. Man apmaudu, kad už milijonus eurų, kurie buvo skirti pažintiniams takams privačiose miško valdose, galima buvo išsaugoti 1000 ha miško. Būtent tiek miško plynių buvo iškirsta Labanoro girioje per šiuos 4 metus, nors dabartiniai valdantieji prieš rinkimus žadėjo saugomų teritorijų plynai nekirsti.

– Europos Komisijos tyrimo duomenimis, per pastaruosius ketverius metus Europos Sąjungoje miško kirtimai padidėjo 49 proc., tarp šiuo atžvilgiu pasižymėjusių yra ir Lietuva. Kaip čia yra, kad institucijos, paprastai nuolankiai vykdančios ES patarimus, gamtos atžvilgiu elgiasi priešingai?

– Tie, kurie viliasi, kad mūsų miškus apsaugos Europa, smarkiai klysta. Ne veltui EK prieš Lietuvą pradėjo pažeidimų procedūrą dėl „Natura 2000“ teritorijų steigimo vilkinimo. Jei ji imasi tokio veiksmo, vadinasi, problema jau įsisenėjusi. Pats esu patyręs, kaip sunku Lietuvoje ieškoti teisingumo gamtos atžvilgiu, ir tiesiai sakau, kol kas prošvaistės nematyti. Prokurorai atsisakė tirti mūsų pareiškimą dėl plynai kertamų ES ekologinio tinklo („Natura 2000“) teritorijų, motyvuodami tuo, kad mūsų pareiškimas nekonkretus, neva vos ne apie kiekvieną kirtimą patys turime surinkti visus įrodymus (vargu ar pati ministerija sugebėtų tai padaryti). Kadangi pagal Lietuvos teisės aktus ir teismų praktiką prokurorai ką nori, tą ir tiria, kreipiausi į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą dėl Lietuvos teismų ir Generalinės prokuratūros trukdymo ginti viešąjį interesą; jis priėmė skundą, dabar jį nagrinėja.

„Labanoro vilku“ vadinamas gamtininkas Andrejus Gaidamavičius | I. Sidarevičiaus nuotr.
„Labanoro vilku“ vadinamas gamtininkas Andrejus Gaidamavičius | I. Sidarevičiaus nuotr.


– Gal vis dėlto mažiau kertama po jūsų iškeltų faktų, sukėlusių protesto audrą Lietuvoje?

– Baikit, kerta dar daugiau. Labanore per patį paukščių perėjimą griaudi miškavežiai, o nuo rugpjūčio 1 dienos prasidės kirtimai ir draustiniuose. Niekada nebuvo, kad būtų užginti kirtimai. Saugomos teritorijos išgyvena patį blogiausią laikotarpį per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Žinot, žmogus mišką Lietuvoje pradėjo sodinti tiktai tarpukariu, vadinasi, dar nepraėjo nė šimtas metų, vadinasi, verčiami tik savaiminiai, pačios gamtos užauginti miškai. Žmogaus pasodinti miškai džiūsta, juos puola kenkėjai, varto vėjai, – aš jau netikiu, kad nors vienas miškininkų pasodintas miškas taps išlakus Lietuvoje, nes tik natūralus miškas, savaiminis, esti atsparus ir kenkėjams, ir kitoms negandoms. Žmogaus pasodinta monokultūra yra labai pažeidžiama, ypač mūsų laikais, kai dėl klimato kaitos pirmieji ima nykti miškai. Juk dėl ko eglynai džiūsta? Jie žūva ne dėl kinivarpų, o dėl sausrų, kurios nuleidžia gruntinio vandens lygį ir eglių šaknys jo pasiekti nebegali. Vadinasi, negali pasigamint pakankamai sakų, kuriais ir apsigina nuo tų vabaliukų: kuo daugiau sakų, tuo sunkiau tam vabalui graužtis po žieve.

– Vadinasi, Aplinkos ministerijos skelbtas moratoriumas buvo tik dėl akių?

– Tas moratoriumas ir klaidina visuomenę. Kai sukėliau skandalą dėl kirtimų Labanoro girioje ir ministras Kęstutis Navickas atsivežė daug žurnalistų, o aš jiems parodžiau, kokie kirtimai vykdomi kraštovaizdžio draustinyje, ministras pasireklamavo, pareiškęs mėnesiui stabdantis kirtimus, bet mėnuo seniai praėjo ir kirtimai, Vyriausybei 6 proc. pakėlus miško kirtimo normą, vyksta visu smarkumu. Kad jūs žinotumėt, kiek medienos šitaip supūdoma Labanoro girioje ir visoje Lietuvoje. Kadangi pirkėjų nėra, stovi rietuvės rąstų ir juoduoja, ir krenta jų vertė, jie tampa tinkami skiedroms, malkoms, biokurui. Visiškai bukas požiūris – kirst ir pūdyt. Iki miškų ūkio valdymo pertvarkos urėdijos pačios apskaičiuodavo ir be poreikio miško nekirsdavo.

Iškirsti medžiai Labanoro girioje | M. Peldavičiūtės nuotr.
Iškirsti medžiai Labanoro girioje | M. Peldavičiūtės nuotr.


– Nors EK palankiai vertino vykusią pertvarką, tačiau jūs manote kitaip?

– Idėja sujungti urėdijas buvo logiška ir gera, nes privatizavus praktiškai pusę Lietuvos miškų, miškų valdymo aparatas negalėjo likti toks pat, koks buvo. Bet keisti nusistovėjusią tvarką, manau, reikėjo etapais, jungiant urėdijas į stambesnius vienetus, pavyzdžiui, į 20 urėdijų, o ne į vieną, kaip buvo padaryta Lietuvoje. Blogiau nesugalvosi, nes miškas beveik liko be šeimininko. Nors Ramūnas Karbauskis mušėsi į krūtinę, kad nė vienas girininkas neliks be darbo, girininkijų labai sumažėjo, girininkų sumažėjo, eigulių iš viso dirba po vieną per dvi girininkijas. Dabar miškininkai paversti buhalteriais, kurie tiesiog parduoda mišką ir dar palydi miškavežį iki tos vietos, kur iškirsta, kad parodytų, ką galima kraut, ko ne. Miško sodinimu jie irgi neužsiima, tuo užsiima rangovai.

– Tokiu atveju mažiau ir skauda.

– Mažiau skauda tiems, kurie sėdi valstybinių miškų urėdijos administracijoje ir gal nemato, kaip tie miškai atrodo, nes kai buvęs urėdijos generalinis direktorius Marius Pulkauninkas kartu su žurnalistais atvažiavo į Labanoro girią, jo paklausiau, ar jis čia buvęs, atsakė, ne, nebuvęs. Ir jis darė sprendimus, kaip giria turi atrodyti, kiek turi būti kirtimų ir panašiai. Ir dabartinėje administracijoje, manau, yra tas pat. Iš tikrųjų gal mažai skauda matant skaičiukus, kad stebuklingu būdu medienos vis priauga. O žinot, dėl ko „priauga“? Sovietmečiu, net Nepriklausomybės pradžioj, kai miškų apskaita buvo vykdoma atmestinai, kai niekas netikrindavo, ką apskaitininkas įrašydavo į dokumentus, girininkai tikrą medienos kiekį „mažino“ cepelinais, kyšiais ar kitomis dovanomis. Kodėl? Manau, todėl, kad kertant mišką būtų galima iškirsti daugiau ir likutį pasisavinti. Kaip kitaip kai kurie urėdai ir girininkai galėjo pasistatyti prabangius namus? Iš kuklios algos? „Prieaugis“ atsirado po to, kai pagerėjo miškų apskaitos būdai ir išlindo anksčiau paslėpti kubiniai metrai…

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika | Eltos nuotr.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika | Eltos nuotr.


– Beveik du dešimtmečiai, kai esate gamtosaugininkas. Buvo (yra) koks aplinkos ministras, apie kurį galėtumėt tarti gerą žodį?

– Dar prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytas ministras Arūnas Kundrotas. Jis buvo vienintelis aplinkos ministras, išbuvęs dvi kadencijas. Pagal išsilavinimą – kibernetikas, bet prieš tai ilgą laiką dirbęs aplinkos apsaugos sistemoje, – reikalus išmanė. Blogesnio ministro, kiek pamenu, kaip Kęstutis Mažeika nebuvo, – jis daro viską atvirkščiai, ką turi daryti aplinkos ministras: norėtų įteisinti medžioklę lankais, leisti žvejoti Žuvinto rezervate ir pan. Beveik prieš 2 metus Vyriausybės nutarimu premjeras įsipareigojo Labanoro regioninį parką prijungti prie Nacionalinio Aukštaitijos parko (nacionaliniuose parkuose plyni kirtimai draudžiami), bet Aplinkos ministerija iki šiol nesugebėjo parengti reikiamos dokumentacijos. Keistais motyvais vadovaujasi partijos, skirstančios postus: jeigu žmogus – medžiotojas, vadinasi, jų nuomone, nusimano apie gamtą ir gali dirbti aplinkos ministru. Kodėl niekam nekyla mintis pasiūlyti veterinarą į finansų ministrus, – atvirkščiai, ieškoma specialisto, ir kuo aukštesnės kvalifikacijos, tačiau aplinkos ministru gali dirbti ir veterinaras. Išvis Lietuvoje trūksta lyderių, kurie, kaip kadaise Mindaugas kalaviju, šiandien savo charizma telktų žmones.

– O prezidentas Gitanas Nausėda?

– Džiaugiuosi mūsų prezidentu, kuris, atrodo, supranta miško kirtimo problemas, prieš rinkimus buvo panoręs susipažinti ir su mano požiūriu. Atrodo, supranta, bet kai ateina laikas pateikti kokį įstatymo projektą, saugantį nuo plynų kirtimų, jis būna gana keistas, pvz., siūlant sumažinti didžiausią kirtimo plotą nuo 8 iki 4 ha ūkiniuose miškuose. Juk privačių miškų valda vidutiniškai 2-3 ha, o miškininkai Valstybinių miškų urėdijoje labai retai kada kerta 8 ha, nes paprastai tokių sklypų miške nesusidaro, tad koks skirtumas: ar viena 8 ha plynė, ar dvi po 4 ha? Nežinau, ar jo patarėjai nesusipratę, ar prezidentas stengėsi išvengti konflikto su miško savininkais bei pramonininkais, bet išvada tokia: žmogus supranta padėtį dėl saugomų teritorijų, bet principingo įstatymo, ryžtingo veiksmo padaryt negali…

Miškų kirtimas | S. Žumbio nuotr.
Miškų kirtimas | S. Žumbio nuotr.

– Kodėl pats neinate į politiką?

– Pabandžiau, pamačiau, kas yra politika iš vidaus. Penkerius metus dirbau europarlamentaro Bronio Ropės, metus – Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės padėjėju, bet ir tai užsibuvau, nes per tą laiką negalėjau net pakritikuoti „valstiečių“ – kaip gali kritikuoti asmenis, kai esi jų partijoje. Bandžiau paveikti iš vidaus, bet šviesti suaaugusį tas pat, kas persodinti brandų medį. Nesuprantu, kas vyksta politikų galvose, kad atsidūrę Seime jie ima tarnauti ne tiems, kurie už juos balsavo, bet tiems, kurie net negalėjo pritarti jų programai. Apskritai reikėtų priimti įstatymą, kuris įpareigotų partijas, atėjusias į valdžią, laikytis rinkiminių pažadų, o juos ignoruojant atimtų teisę atstovauti rinkėjams.

– Jūsų pseudonimas „Labanoro vilkas“ reiškia dvasios būseną?

– Toks mano literatūrinis slapyvardis, jis turi daug prasmių. Yra tokia vos ne legenda šeimoje, bet iš tikrųjų neišgalvotas faktas: kadaise, kai tėvas ėjo pas būsimą žmoną, mano mamą, į Januliškio kaimą, kur dabar ir gyvenu, jam kelią perbėgo septyni vilkai. Kita vertus, mano visuomeninės veiklos pradžia susijusi su vilkais – ji prasidėjo, kai Lietuvoje buvo likę apie 100 vilkų, ir man norėjosi juos apsaugoti. Dar yra ir mitologinė prasmė. Religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius knygoje „Paruzija“ rašo apie žmones, kurie negali susitaikyti su jiems primestomis taisyklėmis ir augina protestą viduje, kuris, atėjus tam tikram momentui, prasiveržia į viršų. Tai yra vilkolakio būsena pagal G. Beresnevičių.

Pėsčiųjų žygis „Išsaugokime Lietuvos miškus“ Labanoro girioje | I. Pociūtės nuotr.
Pėsčiųjų žygis „Išsaugokime Lietuvos miškus“ Labanoro girioje | I. Pociūtės nuotr.

– Dėl to, kad nebelieka idealų?

– Aplink vien kompromisai, prisitaikymas. Labiausiai bijau, kas gyvenime gali nutikti – tai prarasti idealizmą. Jis yra brangiausias mano turtas. Juk reikia kažkam būti kitoje svarstyklių pusėje ir reikalauti maksimumo, bet tik siekiant maksimumo ir įmanoma tikėtis vadinamojo aukso viduriuko, kuris bet kokiu atveju bus arčiau mūsų, gamtosaugininkų, o ne miško kirtėjų pasaulėžiūros.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Gaidamavičius. Nenori parduoti savo miško kirtėjams ir supirkėjams? Privers!
  2. A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!
  3. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipėsi į Prezidentą dėl padėties Lietuvos miškų ūkyje
  4. A. Gaidamavičius. Aplinkos ministerijoje buvo padėkota visuomenei už pilietiškumą
  5. A. Gaidamavičius. Kas atsitiko su visuomene šiemet, aš ir dabar nežinau. Galvojau, tokie žmonės jau išnyko!
  6. A. Gaidamavičius. Rytoj Labanoro žygis!
  7. A. Gaidamavičius. Siūlome savo kandidatus į Aplinkos ministro pareigas
  8. Aplinkos ministerija nori su visuomene suderinti Miškų įstatymo pataisas
  9. Prezidentūroje aptarta Lietuvos miškų politikos ateitis
  10. A. Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!
  11. Visuomenė kreipėsi į teismą dėl miškų kirtimo (video)
  12. G. Kniukšta. Ką saugo ir gina Valstybinė miškų tarnyba?
  13. Aplinkos ministerija imasi valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos
  14. Visuomenė jau gali susipažinti su miškų ūkio valdymo reformos projektu
  15. Prezidentas nepritaria Miškų įstatymo pataisoms, ribojančioms bendraturčių teises
  16. Žalieji protestavo prie Seimo prieš miškų naikinimą (nuotraukos, video)
  17. A. Gaidamavičius. Būsimos plynės, jei mes leisime (nuotraukos)
  18. Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą
  19. A. Gaidamavičius. Traukinys į pražūtį: atsakymai Aidui Pivoriūnui
  20. A. Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. AČIŪ says:
    2 m. ago

    AČIŪ visiems, kas kovoja už Lietuvos miškų išsaugojimą. Tvirtybės, sveikatos ir Pergalės jums.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      + + + !!!

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    2 m. ago

    „Nesuprantu, kas vyksta politikų galvose, kad atsidūrę Seime jie ima tarnauti ne tiems, kurie už juos balsavo, bet tiems, kurie net negalėjo pritarti jų programai.“ – oi, tada labai blogai, kad, turint tokią gražią politinio darbo patirtį, nesuprantamas toks paprastas dalykas.

    Atsakyti
  3. Bridau per pievas interneto says:
    2 m. ago

    ir tai, ką aptikau, gal tiks kam, kai rašys, kaip mes žalią Lietuvos rūbą saugome
    – miskoaukcionas.lt/aukcionai/452-m3-misko-issikirtimui-kedainiu-r-kampu-ii-k
    – google.com/imgres?imgurl=https%3A%2F%2Fwww.yumpu.com%2Flt%2Fimage%2Ffacebook%2F36612325.jpg&imgrefurl=https%3A%2F%2Fwww.yumpu.com%2Flt%2Fdocument%2Fview%2F36612325%2Fleidimas-kirsti-miska-valstybiniu-misku-valdytojui-naudotojui&tbnid=SeeDZIKyLRtkKM&vet=12ahUKEwjEru2X4Y3rAhVLzyoKHW2KCLQQMygfegUIARDUAQ..i&docid=1lyL_25sKk0YgM&w=400&h=516&q=Gediminas%20Marti%C5%A1ius&client=firefox-b-d&ved=2ahUKEwjEru2X4Y3rAhVLzyoKHW2KCLQQMygfegUIARDUAQ
    – vizon.lt/teikiamos-paslaugos/
    – forest.lt/popup2.php?ru=bS9tX2FydGljbGUvZmlsZXMvdl9hcnRpY2xlX3ByaW50LnBocA==&tmpl_name=m_article_print_view&article_id=4741

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    2 m. ago

    Valdžia pamiršo kertamus miškus
    – htt ps://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/valdzia_pamirso_kertamus_miskus/

    (Kada geriausia proga vogti)

    Atsakyti
  5. BARBARAI says:
    11 mėn. ago

    BARBARAI: kieno galvos turi „kristi“ už tai, kad krito kultūros paveldui priskirtos liepos?
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/barbarai_kieno_galvos_turi_kristi_uz_tai_kad_krito_kulturos_paveldui_priskirtos_liepos/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Miškas | freepik.com nuotr.

Miškų supirkėjai atsako: kaip parduoti mišką geriausia kaina?

2022 05 22
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

2022 05 20
Kęstutis Navickas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Surinkti parašai dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru

2022 05 19
Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?

Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?

2022 05 19
K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

2022 05 19
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną

2022 05 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Pirmą kartą pasaulyje skilvelio aneurizmos gydymui pritaikyta minimaliai invazinė procedūra
Lietuvoje

Kaip tinkamai pasiruošti operacijai?

2022 05 22
Poezijos pavasaris Seinuose
Kultūra

Poezijos pavasaris Seinuose

2022 05 22
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į ateinančius metus oro uostai žvelgia optimistiškai

2022 05 22
Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius
Lietuvoje

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

2022 05 22
Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą
Naujienos

Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

2022 05 22
Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai
Kultūra

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

2022 05 22
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Žmonės

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Orkų psichologinio karo šūkis netoli Chersono | rengėjų nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

2022 05 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip tinkamai pasiruošti operacijai?
  • Miškų supirkėjai atsako: kaip parduoti mišką geriausia kaina?
  • Paslaugos verslui, padėsiančios padidinti pardavimus
  • Poezijos pavasaris Seinuose

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 614; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 576; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 496; komentarų: 15
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 481; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 437; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 409; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

Miškų supirkėjai atsako: kaip parduoti mišką geriausia kaina?

by daiva
2022 05 22
0
Miškas | freepik.com nuotr.

Lietuvos miškai – itin vertingas išteklius, gyvybiškai svarbus tiek ekosistemai, tiek kiekvienam iš mūsų. Dėl šios priežasties miškų supirkimas reikalauja...

Skaityti toliau

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
1
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti,...

Skaityti toliau

Prezidentas lankosi Armėnijoje

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu lankosi Armėnijoje. Penktadienį šalies vadovas susitiko su Armėnijos Prezidentu Vahagnu Chačaturianu. Šalių vadovai aptarė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

Kitas straipsnis
MRU: šiemet ženkliai išaugo susidomėjimas magistrantūros studijomis

MRU: šiemet ženkliai išaugo susidomėjimas magistrantūros studijomis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai