Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Botanikas atskleidė, kas bendro tarp laukinės pievos ir žydinčiais augalais praturtintos vejos

www.alkas.lt
2023-06-08 07:00:21
3

Lietuvoje pievos pagal vyraujančius plotus ir įvairovę yra labai svarbi ekosistemų dalis, tačiau kaip istoriniais laikais žmonių veikla pievas suformavo, taip pastaruoju metu dėl žmonių veiklos jos nyksta.

Kodėl svarbu saugoti laukines pievas ir kuo biologinei įvairovei naudingos žydinčiais augalais praturtintos vejos, atsako žinovas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Ekspozicijų ir rinkinių skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus teigimu, kartais neteisingai sakoma, kad pievos yra natūralios augalų bendrijos.

Taip nėra, pievos atsirado, kuomet žmonės pradėjo laikyti naminius gyvulius, kurie besiganydami jas ir suformavo:

trypė žemę, ten įsivyravo varpinės žolės, užsisėjo miškų properšose augdavusių pievinių augalų rūšys.

„Pastaruoju metu laukinės gamtos, o taip pat ir pievų, plotų kasmet mažėja, ir tokia liūdna statistika stebima visoje Europoje.

Pievos atsikuria per labai daug metų, tad jei mes esančią pievą suarsime, dar prieš tai nupurškę herbicidais, tai turėsime laukti daug dešimčių metų, kol iš dirvonuojančio lauko vėl susikurs pieva, o gali būti, kad ji ir nebesusikurs“, – sako dr. A. Balsevičius.

Pieva pievai nelygu

Nors pati Lietuva yra maža, pievų įvairovė joje – labai didelė.

Pievos auga pačiuose įvairiausiuose dirvožemiuose – nuo nederlingų iki labai derlingų, nuo sausų iki drėgnų.

Pasak dr. A. Balsevičiaus, Lietuvoje yra išskiriamos 4 pagrindinės pievų klasės.

Pateikiame ir šių klasių lotyniškus pavadinimus, kad besidomintys skaitytojai galėtų rasti daugiau žinių mokslinėje literatūroje.

„Pati didžiausia pievų klasė yra trąšios pievos (lot. Molinio-Arrhenatheretea).

Šioje klasėje vyrauja mezofitų bendrijos;

mezofitai – augalai, augantys vidutinio drėgnumo ir vidutinio derlingumo dirvožemiuose, o tokių dirvožemių Lietuvoje yra daugiausia.

Trąšios pievos gali susiformuoti ir sausuose ar drėgnuose dirvožemiuose – nuo vidutiniškai sausų augaviečių, kuriose auga pieviniai eraičinai, aukštosios avižuolės, iki drėgnesnių, kur galima aptikti pelkines vingiorykštes, pelkinius snapučius, melsvąsias melvenes.

Pievose auga ir nemažai retų, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių augalų“, – sako jis.

Sausesniame, kalkingame dirvožemyje, ypač pietinėse kalvų šlaitų pusėse, yra susiformavusios stepinės pievos (lot. Festuco-Brometea).

Botanikas atskleidė, kas bendro tarp laukinės pievos ir žydinčiais augalais praturtintos vejos | „Idea prima“ nuotr.
Botanikas atskleidė, kas bendro tarp laukinės pievos ir žydinčiais augalais praturtintos vejos | „Idea prima“ nuotr.

Nors dėl reljefo padėties – dažniausiai susiformuoja pietiniuose kalvų ar upių slėnių šlaituose – jos nebuvo suartos ir sunaikintos, tokios pievos Lietuvoje yra retos, mat nėra tiek daug joms tinkamų augaviečių.

Stepinėse pievose auga labiau šilumamėgiai augalai, dalis iš jų yra gana reti ar reti: pvz., stačioji dirsuolė, pievinis šalavijas.

Dar vienas pievų tipas sausose augavietėse, kurį labai veikia mikroklimatas, yra pamiškių, miško aikštelių pievos ir šlaitų pievos (lot. Trifolio-Geranietea).

Anot VDU Botanikos sodo atstovo, tai pačios spalvingiausios ir gražiausios pievos, nes dažniausiai jose vyrauja ne varpiniai, o žydintys augalai.

Vasaros pradžioje tokiose pievose žydi lieknosios plukės, smaliukės, snapučiai, įvairūs katilėliai. Deja, tokių pievų Lietuvoje taip pat nėra daug dėl tinkamų augimviečių trūkumo.

Ketvirtas pievų tipas, kuris irgi nėra dažnas, – tyrulinės pievos (lot. Nardetea strictae). Jos išvaizda primena tyrus, nes jas formuoja unikalus augalas – briedgaurė.

Ji auga kupstais ir suformuoja labai tankią velėną. Tokios pievos susiformuoja sausuose, rūgščiuose ir nederlinguose dirvožemiuose.

„Šios keturios pievų klasės gali būti skirstomos į dar smulkesnes dalis, bendrijas, kurių yra daugybė.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pasaulyje dažnai naudojami lotyniški pavadinimai, tad susidomėjus būtent pagal juos reikėtų ieškoti daugiau žinių apie skirtingas pievų rūšis kitomis kalbomis“, – pabrėžia pašnekovas.

Kodėl mieste auga dilgėlynai?

Dr. A. Balsevičius sako pastebintis, kad pastaraisiais metais tampa vis madingiau kurti aplinką, kur būtų kuo didesnė biologinė įvairovė.

Jo nuomone, tai yra gera tendencija, nes biologinė įvairovė reiškia daugiau augalų, o geresnis augalų pažinimas lemia didesnį norą padėti gamtai, ją saugoti.

„Tada mes tiek miestuose, tiek savo kiemuose norime matyti ir pažinti įvairiausius augalus, o ne tik iščiustytas vejas.

Tokia tendencija stebima ir Europos miestuose, tai yra kai nesistengiama visko nušienauti, paliekant natūraliai augančius augalus.

Pavyzdžiui, Prancūzijos miestų parkuose galima pamatyti nešienaujamus dilgėlių plotus, prie kurių stovi stendai su žiniomis, koks tai augalas, kuo jis naudingas, kad žmonės galėtų susipažinti su biologine įvairove.

Mano galva, tai geras požiūris, nes tame dilgėlyne gyvena daugybė vabzdžių, gal net ežiai.

Panašaus požiūrio kaip prancūzai laikosi ir vokiečiai, skandinavai, kitos Europos šalys“, – pasakoja žinovas.

Lietuvos gyventojų požiūris į biologinės įvairovės saugojimą taip pat yra gana palankus.

Šių metų balandį sodo technikos bendrovės „Husqvarna Lietuva“ sumanymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad rečiau pjauna turimą veją arba skiria dalį jos žydintiems augalams 9 proc. šalies gyventojų, 11 proc. ketina tai pradėti daryti artimiausiu metu, dar 18 proc. pagalvoja apie biologinės įvairovės didinimą, tačiau kol kas veiksmų nesiima.

Bendrovė šiuo metu vykdo kampaniją „Veja – ne dykuma. Pamaitink bitę“, kviesdama privačių sklypų ar sodybų savininkus įsirengti juose žydinčios vejos plotą.

Tuo tikslu buvo sukurta ir nauja vejos robotų „Automower“ funkcija „Rewilding Mode“, leidžianti pasirinktoje vietoje nepjauti 10 proc. vejos ploto, kuriame pamažu susiformuoja žydinčiais augalais praturtinta veja, naudinga vabzdžiams apdulkintojams ir visai biologinei įvairovei.

Pasak dr. A. Balsevičiaus, kiekviena pastanga, kiekvienas žingsnis, net ir simbolinis, yra labai sveikintinas.

Kuo daugiau gamtos prie namų, tuo ir gražiau, ir naudingiau mums patiems, nes ten randa prieglobstį naudingi vabzdžiai, apdulkinantys vaismedžius, uogynus, daržoves ir kitus augalus.

„Nors žydinti veja kieme nėra tas pats, kas laukinė žydinti pieva, tačiau jos abi turi vieną bendrumą – gali tapti prieglobsčiu ir maisto šaltiniu naudingiems vabzdžiams apdulkintojams.

Pastaraisiais metais pasigirsta daug nuogąstavimų, kad nyksta bitės, jų mažėja, tad ir miestuose pradedami įrengti gėlynai su medingomis augalų rūšimis, kad bitės rastų maisto.

Mūsų sukurtose žydinčiose vejose bitės ir vabzdžiai taip pat gali puikiai rasti prieglobstį“, – pažymi botanikas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)
  2. Pievos jau geltonuoja nuo įvežtinių agresyvių augalų – Rykštenių
  3. Keičiasi miestai: vietoj gatvių žaliuos pievos?
  4. Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis
  5. Rasų (Joninių) nakties augalas: ką žinote apie paparčius?
  6. Palikę miškus be kvalifikuotų miškininkų naikinsime patys save
  7. Paprastasis purplelis – 2021 Metų paukštis
  8. Buksmedžius naikinantis kenkėjas – jau Kaune: žinovų spėjimai niūrūs
  9. Ketinama peržiūrėti Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąrašą
  10. Apskaičiuota, kiek lėšų reikės „Natura 2000“ tinklui Lietuvoje kurti ir palaikyti
  11. Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės
  12. Upių vandens švara – ir namų savininkų rankose
  13. Vairuotojai, būkite atsargūs: į kelius šliaužia žalčiai
  14. Kokia Lietuvos miškų ateitis?
  15. Pelno siekiantis žmogus – grėsmė ekosistemai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Žemyna says:
    2 metai ago

    O kur MŪSŲ augmenija, ten ir MŪSŲ vabalai, vabzdžiai, gražuoliai drugiai, BITĖS ir t.t. Ir jie gins savo pievas nuo svetimžemių ateivių.
    Žinoma, žaibiškai neapgins, teks kantriai palaukti suprantant, jog per ilgai ir per stipriai KENKTA saviems, ir pataikauta svetimžemiams, tad mūsiškiai nepajėgs per vieną vasarą atsikovoti savo pievų. Bet galiausiai tai įvyks!
    Štai ir šiandien – vėl įkriokė į mūsų kiemą „šienpjovėlis”, vėl plikai nuskuto dar vakar žaliavusią pievelę… Beje – šiemet kažkodėl ta pragaro mašina dar garsiau kriokia, nei praeitais metais, džeržgia tarp kokia baigianti subyrėti savivartė. Negi jie mechanikų neturi, kad sutvarkytų tą pabaisą?!! Kodėl leidžiama tokioms išvažiuoti iš garažų, kelti triukšmą? Ar veikia įstatymas dėl triukšmo kėlimo?

    BIČIŲ GELBĖJIMO KLAUSIMU parašai renkami čia:
    – secure.avaaz.org/campaign/de/nature_restoration_law_loc/?bNZzTkb&v=148682&cl=20512699280&_checksum=cf40dd36fda318b10ba166c6b82429d189f67720be0c62e8cd229026b998e73
    (Dar neregistruotiems teks pirma registruotis /pavardė, valstybė, pašto adresas/. Svetainėje pavardė neviešinama, tik vardas ir pirma raidė.)

    Atsakyti
  2. Gerb. Autoriui: says:
    2 metai ago

    Gerb. Autorius per švelnius žodžius renkasi. Tokios vejos – ne iščiustytos – jos tėra kastratai !

    Atsakyti
  3. Va, taip! says:
    2 metai ago

    Klaipėdos universiteto miestelio eksperimentas nešienauti pasiteisino: atsivėrė ryškios pievos
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ku-miestelio-eksperimentas-nesienauti-pasiteisino-atsivere-ryskios-pievos-56-2082426?utm_medium=copied

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

Kiti Straipsniai

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02
S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies | Autorės nuotr.

S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies

2025 07 02
Filibertas Tamoševičius ir Olegas Kasperovičius prie kruopščiai atkurtos P. Rimšos memorialinės lentos. 1989 m. | Asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo nuotr.

V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Mėnuo juodaragis“ | Facebook nuotr.

Paskelbti svarbiausi 2023-ųjų metų vasaros etnorenginiai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai