Keičiasi miestai: vietoj gatvių žaliuos pievos?

Vilniaus sprendimas nešienauti žaliųjų plotų šiemet tapo vienu iš labiausiai aptarinėjamų įvykių.

Visgi tikėtina, kad ateityje miestuose nešienaujamų plotų ir pievų bus daugiau – šešiose Europos valstybėse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad jei miestai nori būti tvarūs ir veiksmingai prisidėti prie klimato kaitos, juose turi būti užtikrinama želdynų bei biologinė įvairovė ir atsisakoma taršios priežiūros technikos.

„Viena iš svarbių problemų, su kuria susiduria visi didesni pasaulio miestai, yra jų perkaitimas. Atlikti stebėjimai rodo, kad temperatūra karštą dieną vejoje ir pievoje gali skirtis 10 ir daugiau laipsnių.

Sostinė šią problemą sprendžia kitose šalyse taip pat taikoma priemone – tvariai šienaujant mažiau naudojamas teritorijas: pakeles, šlaitus, krantines.

Be to, taip gausėja biologinė įvairovė – J. Jablonskio skvere nustojus šienauti veją ir įterpus medingų bei žydinčių augalų per dvejus metus skvero žolinėje augmenijoje stipriai padaugėjo vabzdžių“, – komentuoja Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vyr. žinovė Indra Bieliūnaitė.

Želdynai ne šalia, o vietoj gatvių

Kad biologinės įvairovės užtikrinimas ir natūralios žaliosios erdvės miestuose artimiausioje ateityje susilauks daug dėmesio, mano 60 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.

Sodo technikos gamintojos „Husqvarna“ sumanyta apklausa buvo vykdoma Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Nyderlanduose, klausiant želdinimo ekspertų ir piliečių, koks vaidmuo teks miestų žaliosioms erdvėms ateityje ir kaip žaliosios erdvės turėtų vystytis artimiausiais metais.

Pasak bendrovės „Husqvarna“ žinovo Simo Bairašausko, vienas iš būdų didinti biologinę įvairovę yra miestuose esančių vejų transformacijos, pagal galimybes jas rečiau šienaujant ar paverčiant natūraliomis pievomis.

„Ši tema šiemet yra karšta aktualija visoje Europoje. Apie tai daug kalbėta ir Londone vykusiame kasmetiniame tarptautiniame renginyje „Living city“, skirtame pristatyti tvarios miestų žaliųjų erdvių priežiūros galimybes, naujas tendencijas.

Viena iš naujausių miestų želdinimo krypčių ta, kad pievos yra „įleidžiamos“ ir į tas erdves, kur anksčiau žaliuodavo žema veja, pavyzdžiui, į istorinę Londono Tauerio tvirtovės teritoriją.

Kitos pristatytos tendencijos gali pasirodyti dar radikalesnės, tokios kaip siūlymai naikinti judrias gatves, transformuojant jas į žalias erdves.

Panašu, kad ateityje tendencija miestuose turėti kuo daugiau natūralios gamtos turėtų tik stiprėti“, – pasakoja S. Bairašauskas.

Vilniaus m. savivaldybės atstovė I Bieliūnaitė sako, kad sostinė pastaraisiais metais taip pat žengia natūralumo link.

Atsisakyta vienmečių gėlių ir gėlynų, kurie nėra tvarūs ir reikalauja daug priežiūros – jie pakeisti daugiamečiais.

Jos teigimu, tai būtina, kadangi ateityje į želdynus vis labiau bus žiūrima ne kaip į meno kūrinius, bet kaip į klimato kaitos problemas sprendžiančius įrankius.

„Iš dalies tai jau vyksta. Žmonės pasiilgę tikros gamtos, todėl natūralios ar bent jau sukurtos į natūralią gamtą panašios vietos vis labiau skverbiasi ir skverbsis į miestus.

Vilniuje taip pat siekiame želdynus ir gatvių želdinius sujungti į žaliąją infrastruktūrą, kad jie taptų pilnaverte ekosistema.

Pavyzdžiui, diegiami tvarios vandentvarkos principai želdynų plotuose, gatvėse pradėtos projektuoti šlapbalės, kurios sulaiko ir išgarina lietaus vandenį ir apželdintos kuria kokybišką miesto aplinką“, – pabrėžia I. Bieliūnaitė.

Didelis dėmesys ateityje turėtų būti skiriamas ir medžių sodinimui miestuose – taip mano 66 proc. apklaustųjų.

Naujų medžių sodinimas leis miestams ne tik tapti vaizdiškai žalesniais, bet ir garantuos geresnį miestų mikroklimatą, temperatūros reguliavimą, į orą išmetamų teršalų skaidymą.

Apklausos dalyviai sutaria ir dėl to, kad būtina ne tik sodinti naujus medžius, bet ir kuo labiau prižiūrėti jau augančius senus, nes pastarieji yra vertingesni tiek kovojant su klimato kaita, tiek skatinant biologinę įvairovę.

Privalumai – autonomiškumas ir tyla

Didesnis dėmesys klimato kaitai ir tvarumui reiškia ir tai, kad želdynų priežiūrai naudojama technika nebūtų tarši, naudotų alternatyvius energijos šaltinius.

44 proc. apklausoje dalyvavusių apželdinimo žinovų tikisi, kad jau iki 2027 m. miestų viešosioms erdvėms priežiūrėti bus uždrausta naudoti benzinu varomus gaminius.

Pasak S. Bairašausko, tai susiję ne tik su vis didėjančiu poreikiu mažinti CO2 emisijas, bet ir su dar viena problema – triukšmo tarša miestuose.

„Žaliosios erdvės atlieka ne tik miestų „plaučių“ veiklą, bet ir yra vieta gyventojams atsikvėpti, pailsėti, o tą padaryti sudėtinga, kai naudojama triukšminga technika.

Benzininės vejapjovės skleidžia iki 95 decibelų (dB) garsą, kaip motociklo variklis, akumuliatorinės vejapjovės – 75 dB, kaip skalbimo mašina, tuo tarpu profesionalūs vejos robotai – apie 60 dB.

Atrodytų, skirtumas nedidelis, tačiau 10 dB skirtumas reiškia 2-3 kartus stipresnį ar silpnesnį garsą“, – aiškina jis.

Be to, pereiti prie tylesnės ir autonominės vejų bei želdynų priežiūros technikos skatina ir visoje Europoje stebimas darbuotojų trūkumas – 37 proc. apklausoje dalyvavusių apželdinimo specialistų jį įvardijo kaip esminę kliūtį, trukdančią veiksmingiau kurti jų šalies miestų žaliąsias erdves.