Pristatomas šią vasarą Lietuvoje vyksiančių etnorenginių gidas.
Į jį surinkti turintys giliausius papročius, sukeliančius didžiausius jausmus, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Tai svarbiausios šią vasarą vyksiančios etninės kultūros šventės, varžytuvės, kalendorinių švenčių susibūrimai.
Gide rasite žinią, kur ir kada šie renginiai vyks.
Taip pat rasite nuorodas į renginių virtulias svetaines, kur skelbiamos platesnės žinios.
Kviečiama naudotis Vasaros etnorenginių gidu 2023 rengiantis šių metų darbams ir laisvalaikiui.
Taip pat kviečiama atsiųsti rengėjams žinias apie rengnius, kuriuos siūlytumėte į gidą įtraukti papildomai.
Rašykite: info@ekgt.lt.
Rengėjai kviečia Vasaros etnorenginį gidą kurti kartu.
Šventė „Atataria Lamzdžiai“
Pirmosiomis birželio dienomis Kaune kasmet rengiama tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai“.
Šiemet ji skiriama Aukštaitijos metams.
Dienotvarkėje – ne tik Lietuvos ir užsienio ansamblių folkloro koncertai, bet ir įvairūs mokymai, kūrybiniai užsiėmimai.
„Atataria lamzdžiai 2023“ vyks birželio 1–4 dienomis.
Šventės dienotvarkė šventės rengėjų – Kauno tautinės kultūros centro – svetainėje >>>
Žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventė „Bėk, bėk, žirgeli“
2023-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Žirgo metais.
Šiemet sukanka 100 metų Valstybiniam Plungės žemaitukų žirgynui, 60 Lietuvos sunkiųjų arklių veislei, 45 – Arklio muziejui.
Tad šiemet būtinai įvyks Tradicinės kultūros ir žirgo šventė „Bėk bėk, žirgeli“ Niūronyse (Anykščių r.) esančiame Arklio muziejuje.
Šventė vyks pirmąjį vasaros šeštadienį – birželio 3 d. Šventės programoje – daugybė galimybių pažinti žirgus.
Kulminacija – per visą Lietuvą žemaitukų traukiamais kinkiniais keliaujančios gurguolės sutiktuvės.
Po dešimties dienų kelionės žirgininkystės mėgėjai mediniais ratais atidardės į Arklio muziejuje vyksiančią šventę ir pasidalins kelionėje patirtais įspūdžiais.
Daugiau žinių Arklio muziejaus svetainėje: čia ir šventės paskyroje: čia.
Dainų šventė
Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.
2003 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių paprotį bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. šis paprotys įrašytas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Tiesa, tradicinė kultūra Dainų šventėje užima ne visą dienotvarkės dalį.
Greta folkloro, liaudies meno šventėje pristatoma ir chorų muzika, stilizuoti šokiai.
Tačiau tradicinė kultūra visgi čia vaidina reikšmingą vaidmenį – jei ne tiesiogiai, tai kaip įkvėpimo šaltinis.
Didžioji, visą pasaulio lietuvių bendruomenę suburianti Dainų šventė Lietuvoje rengiama kas 4 metus.
Artimiausiu metu ji vyks 2024 metais.
Daugiau žinių: čia.
Tačiau šiemet taip pat vyks keletas reikšmingų Dainų šventės renginių:
birželio 3 d. Tauragėje bus pristatyta Dainų šventės Ansamblių vakaro programa „Gyvybės medis“.
Daugiau žinių:čia;
birželio 10–11 d. Klaipėdoje bus rengiama Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti.
Daugiau žinių: čia.
Pagrindinis šventės rengėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Varžytuvių „Tramtatulis“ laimėtojų šventė
Svarbus įvykis etnokultūrinių renginių rate yra Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų varžytuvės „Tramtatulis“.
Tai renginys, padedantis atrasti neeilinių gabumų dainuojančius, grojančius, tarmiškai pasakojančius vaikus ir didžiuosiuose miestuose, ir atokiausiuose Lietuvos miesteliuose bei kaimuose.
Birželio 11 d. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) vyks varžytuvių „Tramtatulis“ laimėtojų ir diplomantų šventė.
Šiemet „Tramtatulio“ nugalėtojais paskelbti 44 diplomantai ir 38 laimėtojai (pavieniai ir grupės) – talentingi mažieji pasakotojai, spalvingai įvairiomis tarmėmis perteikę gimtojo krašto savitumą atsispindinčias sakmes, pasakas, meistriškai tradicinę muziką groję muzikantai, liaudies dainas išraiškingai atlikę jaunieji dainininkai.
Pagrindinis varžytuvių rengėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Daugiau žinių: čia.
Vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Zalavynė“
„Zalavynė“ – vienas svarbiausių Sėlių krašto vasaros etnokultūrinio gyvenimo įvykių.
Jis vyksta Zarasuose ir šio miesto apylinkėse.
Renginio dalyviai pasklinda po krašto miestelius ir kaimus, bažnyčių šventoriuose dainuodami senovines dainas, gražiausiuose gamtos kampeliuose rengdami tradicinius šokius.
2023 metais „Zalvynė“ vyks birželio 10–11 dienomis.
Daugiau žinių: čia.
„Zalvynės“ rengėjas – Zarasų kultūros centras.
Sūduvos folkloro šventė „Žalias ąžuolėli“
Šventė vyks birželio 10 dieną Jono Basanavičiaus gimtinėje (Ožkabalių kaimas, Vilkaviškio rajonas).
Dienotvarkėje – folkloras ir postfokloras, etnopramogos ir amatų kiemas.
Rengėjai – Jono Basanavičiaus gimtinė: čia.
Daugiau žinių: čia.
Tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionatas
Tai kiekvieną dalyvį įtraukiantis ir išjudinantis renginys, vykstantis kasmet vis kitoje Klaipėdos rajono vietoje.
Jame renkasi Lietuvos etnosporto mylėtojai, vyksta ritinio varžybos, lazdos traukynių turnyrai, kojūkininkų varžytuvės, žaidžiamas jėgos žaidimas „Kyla“ ir t.t.
2023 metais Tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionatas vyks birželio 24 d. Jakų parke (Jakai, Klaipėdos raj.).
Rengėjas – Gargždų kultūros centro Jakų skyrius.
Daugiau žinių bus paskelbta netrukus čempionato paskyroje: čia.
Vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Aš pasiejau vėina popa“
Kas antrus metus pirmąjį vasaros mėnesį folkloro mylėtojus sukviečia Žemaitijos sostinėje Telšiuose vykstanti vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Aš pasiejau vėina popa“.
Ši šventė rengiama nuo 1986 metų.
Joje pristatomi įvairių tautų papročiai.
Šventės dienotvarkėje – koncertai, naktišokiai, edukacinės programos mažiesiems žiūrovams, kūrybinės laboratorijos folkloro ansamblių dalyviams, kuriose – muzikinės improvizacijos, gyvas, jaunatviškas folkloras.
2023 metais šventė vyks birželio 29 – liepos 2 d.
Rengėjas – Telšių rajono savivaldybės kultūros centras.
Platesnės žinios: čia.
Šventė „Tek saulužė ant Maračių“
Šventė „Tek saulužė ant maračių“ sukviečia Lietuvos ir užsienio tradicinio bei naujoviško folkloro ansamblius į Neringą.
Kasmet pasirenkant vis naują šventės temą, šventės siekis išlieka tas pats – per etninę kultūrą ieškoti atsakymo į egzistencinius – žmogaus gyvenimo prasmės, pasaulio harmonijos, žmonių bendruomenės darnos – klausimus.
Žavi šventės rengėjų pastangos perkelti folklorą nuo scenos į natūralią, autentišką aplinką, kurią gali pasiūlyti Kuršių nerija.
2023 metais šventė vyks birželio 22–25 dienomis.
Rengėjai – Nidos kultūros ir turizmo žinių centras „Agila“.
Daugiau šventės paskyroje veidaknygėje>>>
Rasos / Joninės
Rasų arba Joninių naktį (birželio 24 d.) visoje Lietuvoje, daugybėje sodybų dega laužai, pinami vainikai, kupoliaujama ir niekas nemiega, kol nesulaukia ryto aušros.
Tačiau yra keletas vietų, kuriose švęsti Rasas pagal visus senuosius papročius susirenka ypač gausus būrys žmonių.
Vilniuje tai Verkių parkas (prieš šventę žinios skelbiamos svetainėse: čia, čia), Dzūkijoje – Merkinė (Jonionių akmenys) (žinios: www.kukumbalis.lt), Aukštaitijoje – Kernavė (žinios: čia), Jonava (čia) bei Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse (čia), Mažojoje Lietuvoje – Rambyno kalnas (žinios: čia), Klaipėdos senamiesčio erdvės (žinios: čia), Sūduvoje – Prienai (žinios – čia), Žemaitijoje – Plateliai (žinios: čia).
Šiose vietose per Rasas laukiamas kiekvienas, trokštantis pajusti tikrąją Rasų šventės dvasią.
Baltiškos kultūros ir ekstremalios muzikos šventė „Kilkim žaibu“
„Kilkim žaibu“ – tai sunkiosios muzikos šventė, kurioje nemažai dėmesio tenka folklorui, baltų genčių kultūrai ir istorijai.
Šio renginio rengėjai nesutinka, kad sunkioji muzika su tradicine kultūra neturi nieko bendro.
Jų teigimu, alternatyviosios muzikos atstovai kūrybinio įkvėpimo dažnu atveju semiasi iš senovės, apdainuoja istorinius įvykius, mitologiją, legendas, šiuolaikišką muziką riša su folkloriniais motyvais, šalia šiuolaikiškų muzikos instrumentų naudoja senovinius.
„Kilkim žaibu” festivalyje šis derinys puikiai atsiskleidžia.
Šventė „Kilkim žaibu“ šiemet vyks jau 23-ąjį kartą.
Data: birželio 29 – liepos 1 d. Vieta – Ukmergė.
Šventę rengia asociacija „Pikuolis“.
Daugiau žinių: čia.
Prigimtinės kultūros seminaras
Prigimtinės kultūros institutas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu kasmet pakviečia į jaukų susiėjimą, kuriame akademiškai, o tuo pačiu labai gyvai gilinamasi į tradicinę lietuvių kultūrą, kuri čia įgyja prigimtinės kultūros vardą.
Iki šiol vykusių seminarų temos:
gebėjimas džiaugtis ir laimė, baimė ir drąsa, keliai, kelionės ir keliautojai, veikimo ir sutarimo galia ir t.t.
21-asis Prigimtinės kultūros seminaro tema – žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje.
Seminaras vyks 2023 m. birželio 30 – liepos 2 d. „Broniaus sodyboje“ Juodonių kaime Rokiškio rajone.
Daugiau žinių seminaro paskyroje: čia.
Ankstesnių metų Prigimtinės kultūros seminarų įrašus galima rasti čia >>>
Akcija „Tautiška giesmė aplink pasaulį“
Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda Tautišką giesmę.
Sumanymas visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais.
„Tūkstantmečio odisėjai“ pakvietus, Tautiška giesmė kelioms akimirkoms simboliškai sujungė ir suvienijo po visą pasaulį pabirusius lietuvius.
Šiis sumanymas, palaikomas lietuvių ir Lietuvą mylinčių žmonių bei aktyvių bendruomenių, jau tapo mūsų laikų papročiu.
Akcijos svetainė: čia.
Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje
Pažymint Mindaugo karūnavimo įvykį, senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje kasmet vyksta bandomosios archeologijos šventė „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Ši šventė – puiki proga susipažinti su atkurtais priešistorės, ankstyvųjų viduramžių amatais ir gyvenimo būdu.
Šventės lankytojai gali pamatyti, kaip buvo gaminami įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami rūbai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai.
Kasmet vyksta viduramžių kovos, viduramžių juokdarių ir budelių pasirodymai, varžytuvės ir žaidimai.
Koncertuoja senosios muzikos ansambliai.
Pastaraisiais metais senovinius amatus demonstruojantys amatininkai šventės metu apsigyvena rekonstruotuose XIII–XIV a. viduramžių Kernavės amatininkų namuose, dirbtuvėse, ūkiniuose pastatuose ir kiemuose.
Rekonstuktoriai susirenka iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos ir Norvegijos.
Šiemet Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje vyks liepos 6–9 dienomis.
Rengėjai – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija: čia.
Daugiau žinių šventės paskyroje veidaknygėje: čia.
Dzūkų kultūros šventė „Čiulba ulba“
Dzūkų kultūros šventės „Čiulba ulba“ šiųmetis šaukinys – „Palaimyci ciej, katriej paraina namo“.
Jo paaiškinimas irgi pateikiamas dzūkiškai:
„Šitų prazį perskaitėm mūs šųmeco pescivalio inkvėpėjo Sigio Gedos ailėraščin „Medzo daina an šaligatvio“.
An šaligatvio medziu negera, mislinam, kų ir žmogu an aspalto būc nėr paci mieliausia vieta.
Tadgi kecvirtu pescivaliu „Čiulba ulba“ ne cik kviecam gerau pažįc Dzūkijų ir jos žmonių kultūrų, ale ir atsigrįžč in vis tuštėjancus kaimus, pamislįc, kų kožnas galim padaryc, kad ciej kaimai visai neišmirt.
Galiausiai kviecam ir palaimyngai ca sugrįžč beigi paciem tapc kurancais nūdzienos dzūkų kultūrų.“
Sutartinių šventė „Sutarysma”
Sutartinių šventė „Sutarysma” – tai meditatyvus, ramybe ir senosios baltų kultūros dvasia alsuojanti šventė, kasmet vykstantis ant gražiausių Jonavos krašto piliakalnių.
Nors Lietuvoje esama daugiau sutartinių papročiui skirtų renginių, „Sutarysma“ išsiskiria sakralia atmosfera, prasmingų pažintinių veiklų gausa.
2023 metais šventės „Sutarysma” programa išsitęsė:
pavasarį vyko praktiniai užsiėmimai, kurių metu buvo galimybė susipažinti su baltų genčių drabužiais ir pasigaminti atskiras jų dalis.
Baigiamoji šventės dalis – šventė ant Mažųjų Žinėnų piliakalnio vyks liepos 14 d.
Rengėjas – Jonavos kultūros centras.
Daugiau žinių: čia.
Gyvosios istorijos šventė „Giva gondinga“
Gyvosios istorijos šventė „Giva gondinga“ vėl kvies visus ant Gondingos piliakalnio (Plungės r.).
Šiemet atkurtoje archeologinėje stovykloje sulauksime ne tik kuršių rekonstrukcijos klubo „Pilsots“ bei kitų Lietuvos meistrų, bet ir svečių iš užsienio.
Pirmą kartą Lietuvoje – anglo-saksų aukštuomenės ir karybos rekonstruktoriai su pačiais išsamiausiais valdovų drabužiais ir ginkluote iš Anglijos klubo Wulfheodenas.
Taip pat pirmą kartą mūsų krašte – skandinavų vikinginio laiko rekonstruktoriai iš Norvegijos rekonstrukcijos klubo – Trondheim Vikinglag.
Šventė vyks liepos 15 d.
Renginio rengėjas: Žemaičių dailės muziejus.
Daugiau žinių šventėje paskyroje veidaknygėje: čia.
Subatėlės vakarėly
„Subatėlės vakarėly“ – tai jau daugiau nei 10 metų gyvuojantis Dzūkijos nacionalinio parko rengiama folkloro šventė, sukviečiantis dalyvius iš visos Lietuvos, o kartais ir iš užsienio.
Jis vyksta Dzūkijos kaimuose, etnografinėse sodybose, švelnios dzūkiškos gamtos apsuptyje. Šiemet jis skiriamas Dzūkijos metams paminėti.
Šventė vyks liepos 28 dieną.
Daugiau žinių bus paskelbta renginiui artėjant: čia.
Folkloro varžytuvės-šventė „Saulės žiedas“
Tarptautinės folkloro varžytuvės-šventė „Saulės žiedas“ – tai bene vienintelė šventė Baltijos regione, vykstantis varžytuvių forma.
Tai vienas svarbiausių etnokultūrinių renginių Šiaurės Lietuvoje, įtrauktas į Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV (prie UNESCO) renginių sąrašą.
Šventėje varžomasi 6 kategorijose: tradicinio folkloro šokėjų, instrumentinės muzikos, dainavimo grupių, solo vokalistų, instrumentalistų iki stilizuoto folkloro grupių.
Varžytuvių dalyvius vertinanti autoritetinga komisija, sudaryta iš Lietuvoje ir užsienyje žinomų žinovų, padeda spręsti folkloro raidos, vertės, raiškos klausimus.
Tuo pačiu tarptautninės varžytuvės-šventė suteikia galimybę tiek grupėms, tiek solistams pristatyti ir įrodyti savo unikalumą bei profesionalumą.
Varžytuvių nugalėtojų laukia solidūs prizai.
2023 metais varžytuvės-šventė „Saulės žiedas“ vyks liepos 4–8 dienomis Šiauliuose.
Renginio rengėjas – visuomeninė organizacija „Baltų centras“.
Daugiau žinių: čia.
Kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“
Kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“ tikriausiai trankiausia ir karščiausia šventė Druskininkuose:
dvi dienas Druskininkų pramogų aikštėje garsiai poška kalvių plaktukai ir dega kalviški žaizdrai.
Šio plenero siekis – stiprinti Dzūkijos regiono kultūrinį identitetą per tradicinį kalvystės amatą bei puikų kalvių gebėjimą išsaugoti senąją kalvystės paprotį.
Plenero veikloje dalyvauja tikri kalvystės asai – sertifikuoti kalvystės meistrai, meno kūrėjai.
Jie rodo amato subtilybes, rengia pamoką, kuria ir rengia darbų parodą.
Šiemet „Plieninė plaštakė“ vyks rugpjūčio 26 d.
Rengėjas: Druskininkų amatų centras „Menų kalvė“.
Daugiau žinių čia.
Dainavos krašto folkloro šventė
30-oji Dainavos krašto folkloro šventė skirta Dzūkijos (Dainavos) metams paminėti.
Balandžio mėnesį įvairiomis šviečiamosiomis-edukacinėmis veiklomis prasidėjusi šventė bus pratęsta rugpjūčio 4–6 dienomis Druskininkuose:
tris dienas visas miestas alsuos ypatinga atmosfera, akys raibs nuo spalvingų, rankomis siuvinėtų autentiškų dainininkų rūbų ir prijuosčių, spindinčių karūnų, liesis dainos, muzikos garsai, armonika vers kilotis kojas.
Šventėje bus visokių įdomybių:
„Kadriliniai mandravojimai“, „Naktišokiai“ Leipalingio dvare, muzikinė-poetinė kompozicija „Dainava – manasis kraštas“ pagal J. Čečiotos „Giesmeles apie senovės lietuvius iki 1434 metų”, meninis folkperformansas „Kap viena dziena”, muzikiniai pasikalbėjimai „Ūkavimai”, tradiciniai „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“, koncertas „Graisma ir šoksma smagiai“, amatų edukaciniai renginiai „Procavokit sanobiškai“ ir kt.
Rengėjas: Druskininkų kultūros centras.
Daugiau žinių www.druskininkukulturoscentras.lt ir šventės paskyroje veidaknygėje >>>
Senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos šventė „Apuolė“
Jau papročiu yra tapęs senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“, vykstantis ant Apuolės piliakalnio Skuodo rajone.
Šventės tikslas – Rimberto kronikoje užfiksuotų įvykių, kurių metu IX a. Apuolės gyventojai savo žemes gynė nuo danų ir švedų vikingų, paminėjimas.
Siekiant atvaizduoti tuometinių dienų įvykius, šventėje vyksta parodomieji kuršių ir atėjūnų karių susirėmimai, kovų turnyrai.
Žiūrovai turi galimybę išmokti senovinių žaidimų, išbandyti savo jėgas ieties metimo, lankininkų rungtyse, pajodinėti žirgais, pasigrožėti baltų genčių drabužiais ir papuošalais, pamatyti IX a. kovų įrankius bei pasiklausyti senovinės muzikos.
2023 metais šventė „Apuolė“ vyks rugpjūčio 12–13 dienomis.
Renginio rengėjas – Skuodo rajono savivaldybė.
Daugiau žinių: čia.
Sutartinių šventė „Pa sanuoju ųžalu“
Žolinių išvakarėse (rugpjūčio 14 dieną) šiemet, kaip ir ankstesniais metais, vyks ypatingai jauki sutartinių šventė „Pa Sanuoju Ųžalu“ Stelmužėje.
Po visai Lietuvai brangiu senuoju Stelmužės ąžuolu prie aukuro rinksis sutartinių giedotojai iš visos Aukštaitijos – Molėtų, Pasvalio, Kupiškio, Visagino, Utenos, Zarasų, Biržų ir t.t. Tačiau sutartines giedos ne tik jie, o ir visi šventės dalyviai.
Šventės rengėjai – Zarasų kultūros centras.
Daugiau žinių bus paskelbta šventei artėjant Zarasų kultūros centro svetainėje: čia ir veidaknygės paskyroje: čia.
Žolinė
Žolinė švenčiama rugpjūčio 15 dieną.
Tai viena svarbiausių vasaros pabaigos kalendorinių švenčių, kurios prasmių lauke dėkojimo motinai Žemei-Žemynai už dovanas vaizdinys persipina su šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų vaizdiniu.
Visa Lietuva šią dieną šventina žolynus, džiaugiasi žemės dovanomis ir lanko gimines.
Daugybėje Lietuvos miestų ir miestelių šią dieną šurmuliuoja Žolynų turgūs ir mugės.
Vienas ryškiausių renginių vyksta Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Platesnes žinias apie renginį Žolinei artėjant rasite muziejaus paskyroje: čia.
Šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo juodaragis“
„Mėnuo Juodaragis“ – tarptautinis šiuolaikinės baltų kultūros, post-folkloro ir alternatyvios muzikos festivalis, kuriame senosios tradicijos yra gerbiamos, branginamos ir savitai interpretuojamos.
Tai vienas labiausiai jaunimo mėgiamų etnokultūrinių renginių Baltijos regione.
Šventėje net keturias dienas skamba rinktinių Lietuvos ir užsienio neofolkloro kolektyvų koncertai.
Muzikinę programą papildo paskaitos, kino peržiūros, ekomeno parodos, pažintiniai žygiai, sporto turnyrai, teatro vaidinimai, vakaronės, užsiėmimai vaikams ir įvairios kitos pramogos – čia smagios veiklos sau randa ir didelis, ir mažas.
Draugiška aplinka visada užtikrina neužmirštamus potyrius ir nepakartojamą galimybę prisiliesti prie savitai perteikiamos baltiškosios savasties.
2023 metais vyksiančio „Mėnuo juodaragio XXIII“ tema – ugnis.
Šventė tradiciškai įvyks paskutinį vasaros savaitgalį – rugpjūčio 24–27 dienomis Dūburio saloje (Zarasų rajone).
Šventę rengia leidykla „Dangus“.
Daugiau žinių: čia.
Šis renginių sąrašas bus pildomas, o papildytą sąrašą galima bus rasti čia.
Navat, nieko nėra Utenos rajone. Net Rasų/Joninių, kur anksčiau būdavo prie užtvankos, irgi nėra.