Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad per pandemiją smarkiai išaugusi prekyba elektroninėje erdvėje, priešingai nei buvo prognozuota, pamažu traukiasi. Tam įtakos turėjo ne tik pernai ekonomiką sukrėtę reiškiniai, mano ekspertai ir pažymi, jog, vis dėlto, visiškai susitraukti elektroninė prekyba neturėtų ir tam yra viena svarbi priežastis.
DPD užsakymu praėjusiais metais atlikta vartotojų parodė e. komercijos tendencijas. Per pandemiją smarkiai išaugus elektroninei prekybai, prognozuota, kad jos apimtys kasmet augs apie 10–20 proc. Tačiau jau 2021 m. pabaigoje imta stebėti krentančius rodiklius, kuriuos dar labiau supurtė pernai prasidėjęs karas Ukrainoje ir dėl to kilusi energetinių išteklių krizė bei išaugusi infliacija.
„Elektroninei prekybai ir siuntų pristatymo bendrovėms 2021 m. buvo rekordiniai visomis prasmėmis. Bet vėl atsidariusios fizinės parduotuvės lėmė, kad 2022 m. dalis pirkėjų grįžo prie senų įpročių. Mūsų vidiniai duomenys rodo, kad dar iki karo apsipirkimas elektroninėje prekyboje ėmė mažėti, o karas, infliacija, energetinė krizė tuos skaičius dar labiau sumažino“, – sako Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Pirkėjai siekia sutaupyti pirkdami internetu
Kaip pastebi G. Bilevičius, vis dėlto kalbėti apie drastišką mažėjimą nereikėtų. Apklausa parodė, kad lyginant 2022 m. apsipirkimo įpročius su 2021 m., dėl infliacijos lietuviai pernai mažiau pirko mados, grožio prekių, avalynės, šviežio maisto ir knygų. Mažiau perkama spontaniškai ir ne pirmo būtinumo prekių, vis daugiau žmonių mano, kad elektroninė prekyba padeda sutaupyti.
„Apklausa parodė, kad pirkėjams svarbiausias kriterijus, lemiantis apsisprendimą, kur pirkti, yra kaina – taip galvoja 7 iš 10 apklaustųjų ir šis skaičius išaugo 10 proc. Maždaug 55 proc. sako, kad pirkdami internete ir fizinėse parduotuvėse, jie ieško išpardavimų, 72 proc. teigia, kad jie internete ieško geriausios kainos pasiūlymų, o 61 proc. apklaustųjų mano, kad pirkdami internete, jie tikrai sutaupo. Kainų palyginimo svetainių apstu, pirkėjai gali palyginti įvairių prekių kainas ir, žinoma, kad elektroninė parduotuvė sugebės pasiūlyti geresnę kainą nei fizinė parduotuvė“, – teigia G. Bilevičius.
Populiariausios kategorijos ir svarbiausi kriterijai
Tyrimas rodo, kad populiariausios prekės, kurias pirkėjai perka internetu, yra mados (73 proc.), grožio / higienos (70 proc.), šviežio maisto (68 proc.), avalynės (59 proc.), medicinos (56 proc.), knygos (44 proc.) ir kitos prekės.
„Tarp svarbiausių kriterijų, lemiančių sprendimą pirkti internete, taip pat yra nemokamas pristatymas ir / arba grąžinimas. Dėl tos priežasties kai kurių prekių pardavėjai neretai siuntimo išlaidas padengia iš savo lėšų, sumokėdami jas siuntų pristatymo bendrovėms. Užsisakęs internetu kelias prekes, pirkėjas jas pasimatuos kaip ir įprastoje parduotuvėje, netikusias grąžins, bet didelė tikimybė, kad kurią nors pasiliks. Pardavėjas nepatirs didelių nuostolių, o pirkėjas gaus gerą patirtį, todėl tikėtina, pirks pas jį ir ateityje“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Vis dėlto, yra prekių, kurias pirkėjai pageidauja apžiūrėti, paliesti ir įvertinti fiziškai – tai tokios prekės kaip buitinė technika. Tačiau net ir įvertinę prekę fizinėje parduotuvėje, pirkėjai, sugrįžę namo, ieškos geriausios kainos internete ir tikėtina, kad įsigys ją tokiu būdu.
E. komercija vis dar turi kur augti
Nors vartotojai apklausoje neįvardino, tačiau analizuojant siuntų statistiką elektronikos prekės užima svarbias pozicijas tarp bendrovės dažniausiai siunčiamų prekių – mobiliųjų tinklų operatoriai siunčia mobiliuosius telefonus, planšetes ir kitus įrenginius, taip pat globaliai ir Lietuvoje auga maisto prekybos internete sektorius.
Taip pat, pasak bendrovės atstovo, pasikeitė siuntų srautai iš ir į užsienį. Įvedus muitų apribojimus į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija, pasikeitė siuntų srautai iš trečiųjų šalių. G. Bilevičiaus teigimu. Į Lietuvą ateinant vis naujų pasaulinių prekės ženklų elektroninei komercijai, Lietuvos elektroninė prekyba prarado kažkurią rinkos dalį užsienio parduotuvėms, kurios prekiauja visame pasaulyje, tačiau tai nelemia visos prekybos elektroninėje erdvėje, o veikiau skatina konkurenciją. Kaip bebūtų, internetinė prekyba nesusitraukė iki priešpandeminio lygio.
„Abejojame, kad prekyba internetu trauksis dar labiau, atsiranda naujos nišos, naujos elektroninės parduotuvės, auga prekyba maistu internete, o kompiuterinis raštingumai jau kuris laikas yra ne be problema įsigyti prekių pas prekiautojus el. prekybos platformose. Kad internetinė prekyba toliau ženkliai traktųsi, turėtų įvykti labai sunki krizė, kokia buvo 2008–2009 m. Taip, dabar infliacija vartojimui ir prekybai daro įtaką, bet pats vartojimas išliko, e. komercija vis dar užima svarbią dalį rinkoje ir jau nuo pačių pardavėjų priklauso, kokio rezultato jie siekia ir ar sugebės išlaikyti pastovų klientų srautą“, – apibendrina „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims G. Bilevičius.
