Kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio. Nors daugiau maisto buvo ruošiama namuose, rečiau vartotas greitasis maistas, tačiau buvo valgoma dažniau ir daugiau, o fizinis aktyvumas per karantiną sumenko. Tokie pirminiai rezultatai tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvauja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.
Tarptautiniame COVIDiet tyrime, kurį koordinuoja Granados universitetas (Ispanija), siekiama išsiaiškinti, kaip per karantiną kito įvairių šalių gyventojų mitybos įpročiai. Tyrime dalyvauja 15 valstybių. Lietuvoje apklausti 20-65 metų 2447 suaugę gyventojai iš visų apskričių. Aktyviausi buvo Kauno ir Vilniaus gyventojai.
Pirminiai tarptautinio tyrimo duomenys rodo, kad per karantiną dauguma gyventojų buvo priversti keisti savo mitybos ir kitus gyvensenos įpročius. Praleisdami daugiau laiko namuose, jie galėjo patys ruošti maistą, valgyti sąmoningai – tačiau taip pat didėjo maisto pasiekiamumas, pagunda dažniau patikrinti šaldytuvą.
Keitėsi ir įprasti apsipirkimo įpročiai – rečiau eita į parduotuves. Karantino pradžioje tarp trūkstamų produktų dažniausiai minėtos kruopos, makaronai. Vėliau buvo pabrėžiamas nepakankamas pasirinkimas šviežių produktų – daržovių, vaisių įvairovės, šviežios kokybiškos mėsos, žuvies, mėgstamos duonos, pieno produktų.
Nors didžioji dalis apklaustųjų turėjo daugiau laiko racionaliai susiplanuoti valgiaraštį, tačiau daugelį jų lydėjęs fizinis pasyvumas, buvimas vienoje vietoje ir padidėjęs streso lygis taip pat galėjo turėti įtakos suvalgomo maisto kokybei ir kiekiui.
Įdomu tai, jog kas antras gyventojas nurodė, jog karantino metu valgė daugiau nei įprastai, taip pat didėjo užkandžiavimo dažnis – tačiau net 40 proc. gyventojų sumažino greitojo maisto vartojimą.
Kaip parodė apklausa, pandemijos metu kas penktas šalies gyventojas valgė daugiau nei įprastai daržovių ir vaisių, o apie 15 proc. gyventojų žalumynų vartojimą sumažino. Kas dešimtas apklaustasis vartojo daugiau ankštinių daržovių. Mažiau nei įprastai per karantiną vartota žuvies ir jūros gėrybių. Kas trečias gyventojas keitė raudonos mėsos, dešrelių ir kitų mėsos gaminių vartojimo įpročius: vyrai dažniau nei moterys šių produktų valgė daugiau.
Daugiau kepto maisto valgė kas trečias vyras ir kas penkta moteris. Penktadaliu daugiau valgyta pirktinių konditerijos gaminių, o namuose gamintų saldumynų vartojimas išaugo net labiau nei pirktinių, ir jų daugiau valgė moterys. Daugiau nei pusės gyventojų fizinė veikla sumenko, kas penktas vyras gėrė daugiau alkoholinių gėrimų.
„Susiklosčiusi ekstremali situacija daro įtaką visiems gyventojams, visose šalyse, o karantino metu vyko ir sveikatai palankių, ir nepalankių gyvensenos pokyčių“, – pastebėjo Lietuvoje tyrimą koordinuojanti LSMU Sveikatos tyrimų instituto docentė Vilma Kriaučionienė.
Pasak mokslininkės, tarptautinio tyrimo metu bus galima palyginti įvairių šalių duomenis.
