Pasodink vietinį ąžuolą – sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių. Pasodink atvežtinę eglę – sukursi dykumą

„Svarbu ne tik tai, kiek medžių atsodinama, bet ir kokių. Pasodink vietinį ąžuolą – ir sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių.

Pasodink atvežtinę eglę – ir sukursi dykumą,“ – sako pasaulio botanikos sodus vienijančios organizacijos BGCI generalinis sekretorius dr. Paulas Smitas (Paul Smith), kalbėdamas apie kintantį botanikos sodų vaidmenį pasaulyje ir pabrėždamas vieną svarbiausių jų uždavinių šiandien – biologinės įvairovės išsaugojimą.

Daugiau kaip 800 botanikos sodų iš daugiau kaip 100 šalių vienijanti organizacija „Botanic Gardens Conservation International“ (BGCI) buvo įkurta Jungtinėje Karalystėje 1987 metais.

Konsorciumo tikslas – mobilizuoti botanikos sodus ir kurti partnerystes, padedančias apsaugoti bioįvairovę, be kurios neįmanoma žmonijos ir planetos gerovė.

Šiemet pirmą kartą BGCI Europos regiono botanikos sodų susitikimas buvo rengtas Lietuvoje – šimtmečio sukaktį švenčiančiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune.

Susitikimui vadovavęs BGCI generalinis sekretorius, buvęs Jungtinės Karalystės Karališkųjų botanikos sodų Tūkstantmečio sėklų banko vadovas dr. Paul Smith maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų ir pasidalinti mintimis apie kintantį moderniojo botanikos sodo vaidmenį visuomenėje ir pasaulyje.

– Kaip kinta botanikos sodų vaidmuo pastaruoju metu?

– Pažvelgus į kelių šimtmečių senumo botanikos sodų istoriją, matyti, kad dauguma jų buvo įkurti kaip ekonominiai botanikos centrai, labiau skirti tradicinės sodininkystės ir naujų kultūrų auginimo palaikymui.

Ypač tai pasakytina apie kolonijinius botanikos sodus, kurie tiesiogiai tarnavo, tarkime, gumos ar kitų pramonei svarbių botaninių medžiagų auginimui.

Vėliau botanikos sodai pasuko į tai, ką pavadinčiau „mokslinių aprašymų“ laikotarpiu:

suvokta, kad turime per 400 tūkstančių augalų rūšių, kuriuos reikia aprašyti, sukataloguoti, surinkti.

Tad tikriausiai pastarieji 100–150 metų gali būti pavadinti „taksonomijos amžiumi“, kai botanikos sodai pasinėrė į mokslinius atradimus, svarbius ne tik ekonomikai, bet ir pačiam mokslui, kad šis galėtų judėti į priekį.

Tai be galo svarbus laikotarpis, padėjęs pamatus suvokimui, kaip geriau valdyti ir išsaugoti esamą augalų įvairovę kylant dabartiniams pasauliniams iššūkiams – būtinybei prisitaikyti prie klimato pokyčių ir ieškanti tvaresnio gyvenimo sprendimų.

Dabar botanikos sodams metas persiorientuoti – atsigręžti į visuomenę ir, pasitelkus turimas ekspertines žinias, padėti geriau auginti, geriau prižiūrėti ir veiksmingiau saugoti bioįvairovę.

Tai, ko išmokome botanikos sodų parodose ir rinkiniuose, turime perduoti atgal į gamtą.

Ypač žinant, kad praktiškai visos Europos kraštovaizdis jau yra žmogaus performuotas, tad neturėtų būti sunku ar svetima mums, botanikos sodams, padėti plėsti visuomenės suvokimą, kaip išlaikyti augalų įvairovę tuose žmogaus veiklos paveiktuose kraštovaizdžiuose.

Mes mokame tai daryti ir turime plačias galimybes – tereikia padrąsinti ūkininkus ir kitus žemių plotų valdytojus jomis pasinaudoti.

Manau, kad šioje vietoje botanikos sodai yra ypač stiprūs, nes jie turi puikių žinovų, gebančių atlikti mokslinius tyrimus, ir specialistų, kurie geba auginti augalus.

Belieka užmegzti naujų partnerysčių, žvelgti plačiau, atrandant būdų, kaip galėtume padėti žmonėms, o tai – kultūrinis pokytis, kurio botanikos sodams labai reikia.

– BGCI šūkis yra „Išsaugoti augalų įvairovę žmonių ir planetos gerovei“: kas šiuo metu daroma botanikos soduose ta linkme – ir kas galėtų būti daroma, kad botanikos sodai taptų tikrais augalų įvairovės išsaugojimo centrais?

– Iš 60 tūkstančių pasaulio medžių rūšių apie trečdaliui gresia išnykimas. Dažniausiai dėl pernelyg intensyvios išteklių eksploatacijos.

Žmonės suvokia, kad šie medžiai yra naudingi, bet nedaro nieko, kad atkurtų jų populiacijas – jų neatsodina.

Pakanka pažvelgti į daugumą kietmedžių – mes tik imame, bet neatkuriame šio resurso būsimoms kartoms. Ir vieną dieną jų paprasčiausiai neliks.

Tad svarbu ne tik tai, kad atsodiname daugiau nei iškertame – ne mažiau svarbu ir tai, KĄ atsodiname.

Žinote, visos vyriausybės dabar mėgsta garsiai skelbti savo planus, kiek plotų bus užsodinta medžiais.

Bet, pažvelgus atidžiau, matyti, kad iš tiesų sodinami vos kelių rūšių medžiai – ir visada tie patys.

Tarkime, mano šalyje, Jungtinėje Karalystėje, tai dažniausiai yra sitkinės eglės (Picea sitchensis).

Bet juk pasaulyje yra 60 tūkstančių medžių rūšių, vien botanikos soduose jų auginame apie 18 tūkstančių rūšių.

Štai kodėl turėtume plačiau dalytis savo sukauptomis ekspertinėmis žiniomis – kad paskatintume savo šalyse miškus atsodinti kur kas didesnės įvairovės medžiais, taip padėdami atkurti ekosistemas ir biologinę įvairovę.

Mano mėgstamas pavyzdys, padedantis suprasti biologinės įvairovės atkūrimo vietinėmis rūšimis svarbą, yra apie paprastąjį ąžuolą (Quercus robur):

išsamiais tyrimais įrodyta, kad pasodinę ąžuolą, sukursite aplinką daugiau kaip 2,5 tūkstančio kitų rūšių – kerpėms, grybams, vabzdžiams, paukščiams, žinduoliams, kurių gyvenimo ciklas vienaip ar kitaip yra glaudžiai susijęs su ąžuolais.

Bet pasodinę sitkinę eglę, kilusią iš Aliaskos, jūs praktiškai nepalaikysite jokios biologinė įvairovės. Jūs kuriate dykumą.

Taigi, vienas iš dalykų, kuriuos darome BGCI, yra pasaulinės biologinės įvairovės standarto kūrimas.

Tuo tikslu steigime botaninius centrus šalyse, kurios pasižymi tiek didžiule bioįvairove, tiek dideliais medienos pramonei skirtų medžių sodinimo plotais.

Šiuo metu tokie centrai veikia 6 šalyse – Brazilijoje, Peru, Indijoje, Madagaskare, Kenijoje, Ugandoje.

Viena didžiausių problemų tose šalyse yra ta, kad žmonės kerta vietinę augaliją ir viską užsodina eukaliptais ar kitais greitai augančiais medžiais, mažindami biologinę įvairovę ir griaudami ekosistemas.

Mūsų įkurtieji centrai vertinta šiuo procesus, atlieka tyrimus, kad galėtų tiksliai parodyti, kokią įtaką ekosistemai daro toje vietoje vykdoma veikla:

pavyzdžiui, susodinkite eukaliptus netinkamoje vietoje, ir sunaikinsite vietinius vandens išteklius.

Bet ne tik tai:

mūsų tikslas nėra pirštu baksnoti į problemą, bet siūlyti jos sprendimo būdus.

Tad mūsų žinovai siekia tapti ir mentoriais ūkininkams, miškininkams, žemės savininkams:

galbūt jūs nežinote, kur gauti reikiamų sėklų ar sodinukų, o gal nemokate auginti tam tikrų medžių rūšių – mes galime padėti, nes žinome, kas ir kaip turi būti daroma.

Tai požiūris, kurį norime skleisti visame pasaulyje.

– Klimato pokyčiai – dar viena aktuali tema. Kaip botanikos sodai gali padėti prisitaikyti prie šių pokyčių?

– Renkame ir apibendriname medžiagą, kaip botanikos sodai atliepia į nelaimes – stichinius karščius, audras, ciklonus, gaisrus.

Analizuojame, aiškinamės, mokomės iš botanikos soduose surinktų stebėjimų medžiagos, kokios rūšys medžių ir kitų augalų yra atspariausios karščiui, sausrai, ugnims, stipriems vėjams.

Šios žinios padeda kuriant patarimus, kokius medžius pasirinkti, pavyzdžiui, gatvių apželdinimui ir kokį vaidmenį jie atlieka sumažinant ekstremalius klimato padarinius – kai miestai virsta nepakeliamo karščio taškais.

Pavyzdžiui, australai nemažai nuveikė analizuodami, kurios augalų rūšys padeda sumažinti kaitrą mieste.

Taip pat kuriame ir skaitmeninius įrankius:

pavyzdžiui, mūsų BGCI puslapyje galite rasti klimato vertinimo įrankį (Climate Assesment Tool (CAT)), kuris apima visas pasaulio medžių rūšis.

Tad norėdami pasisodinti bet kokios rūšies medį bet kurioje pasaulio vietoje, galite įvesti savo vietos koordinates, pasirinkti medžio rūšį, keletą galimų klimato scenarijų – ir gauti rezultatą, kaip pasirinktoji rūšis augs ir jausis toje numatytoje vietoje po 50 ar 100 metų.

Rezultatai grindžiami duomenimis, gautais ne tik iš botanikos sodų, bet ir iš gatvių – sistemoje yra suvesti duomenys apie daugiau kaip 4 tūkstančius gatvėse auginamų medžių rūšių.

Tai leidžia geriau suprasti atsparumą klimato pokyčiams.

Beje, įdomi detalė:

pastebėjome, kad medžiai paprastai yra kur kas atsparesni nei būtų galima tikėtis pagal jų natūralų paplitimą – o tai gera žinia klimato pokyčių akivaizdoje.

Kurdami tokius įrankius, paremtus suvokimu, kaip konkretus medis galėtų augti konkrečioje vietoje, norime jais dalintis ir kviečiame naudotis visus kitus visuomenės narius – nuo verslų, valstybinių organizacijų iki privačių valdų savininkų.

– Kiek jums pažįstami Lietuvos botanikos sodai?

– Lietuvoje esu pirmą kartą – maloni patirtis! Apskritai visada malonu lankytis Europos botanikos soduose, nes jie puikiai sutvarkyti, lyginant su daugeliu tokių įstaigų kituose pasaulio kraštuose.

O svarbiausia, daugumoje jų – ypač universitetiniuose botanikos soduose – išlieka stipri mokslinės veiklos kryptis ir išsaugota mokymo misija.

Šito kartais pritrūksta kituose botanikos soduose, kur visas kitas sodo misijas užgožia vienintelė pirmenybė – lankytojų skaičius, nustumiant tiek mokslinę, tiek augalų apsaugos veiklą į šoną.

Turime atrasti balansą tarp šių dalykų, antraip tai jau nebebus botanikos sodas.

– Ko palinkėtumėte šiemet šimtmetį švenčiančiam VDU Botanikos sodui?

– Go beoynd your walls!

Išeikite iš už savo sienų!

Skleiskite biologinės įvairovės išsaugojimo žinią.

Kurkite partnerystes su žemės valdytojais, žemdirbiais, miškų savininkais.

Juk botanikos sodai turi tiek daug galimybių:

mokslininkus, galinčius atlikti tyrimus, įtakingus žmones, kurių balsas girdimas ir svari nuomonė vertinama bei daro įtaką visuomenei – tad naudokitės tuo.

Manau, mes visi galime nuveikti daug daugiau skleisdami savo žinias bei ekspertines įžvalgas, sprendžiančias realias šiuolaikinio pasaulio problemas.