Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Geologijos profesorius: žmogus ardo Žemę kaip vėžio ląstelė gyvą kūną

www.alkas.lt
2021 05 06 10:00
0
Geologijos profesorius: žmogus ardo Žemę kaip vėžio ląstelė gyvą kūną

Žuvis ėda plastikį maišelį | zenpr.lt nuotr.

„Mes gyvename į skolą, ir planeta ją iš mūsų atsiims iki paskutinio cento, pervažiuos lyg asfaltą lyginantis volas“, – sako geologijos profesorius Andrejus Spiridonovas.

Šiuos žodžius jis iliustruoja faktais ir skaičiavimais, dalį kurių įtikinamai aprašė kultinis gamtininkas seras Davidas Atenboras (David Attenborough) savo knygoje „Gyvenimas mūsų planetoje. Mano liudijimas ir ateities vizija”, kuri ką tik išleista lietuviškai.

Davido Atenboro (David Attenborough) knygos „Gyvenimas mūsų planetoje. Mano liudijimas ir ateities vizija” viršelis | zenpr.lt nuotr.

Garsiaisiais BAFTA apdovanojimais vertintas už BBC sukurtus dokumentinius filmus ir laidas, daugybės universitetų garbės daktaro laipsniu apdovanotas 94-erių britas, kurio vardu pavadintas poliarinis laivas, augalų bei gyvūnų rūšys, ir vilnietis mokslininkas sutaria: „Sustokim, gresia katastrofa.“

– Profesoriau, dabar vis dažniau girdėti frazė „gyvename katastrofos šešėlyje“. Ar ji nėra perdėta?

– Ne, ji visiškai teisinga. Neseniai išėjo straipsnis, apibūdinantis, kokia dabar yra būsena visų žemės sistemų, kurios svarbios žmonių egzistavimui. Didžiuma jų jau yra išsekinta ir baigia visiškai subliūkšti.

Pavyzdžiui, pasaulinis žuvų gaudymas vandenynuose pasiekė tokį mastą, kad žuvų ištekliai pereikvoti. Tropiniai miškai, kurie reguliuoja hidrologinį ciklą ir klimatą, naikinami, kad žmonės turėtų plotų auginti sojos pupelėms, kurias, kaip rašė Davidas Atenboras, galėtų šerti galvijams milžiniškose fermose, kad gautų daugiau mėsos.

CO2 kiekis auga su pagreičiu, lygiagrečiai žmonių gerovės augimui. Tai didina temperatūrą ir katastrofinių įvykių tikimybę – štormų, potvynių, sausrų, kurios gali sunaikinti mūsų mitybos pagrindą. Visos sistemos eina žlugimo link.

Mums atrodo, jog svarbiausias tikslas – kelti BVP augimą, toks kapitalizmo modelis – ekonomika privalo nuolatos augti, tačiau planeta turi baigtinius resursus. Laikui bėgant vartojimo greitis turi prilygti tų resursų atsinaujinimo tempui, o dabar kai ką mes vartojame šimtus kartų greičiau nei tai spėja atsinaujinti. Gamta iš mūsų už tai dar atsiims.

– Kaip atsiims? Tomis katastrofomis, kurias minėjote?

– Tai gali būti pasaulinis badas, nestabilumas, masinės žmonių migracijos, kai migruos nebe milijonai, kaip dabar, o milijardai. Vieni nuo tų migracijų bandys atsitverti, tikėtina, prasidės genocidas: kažkas saugos savo resursus, kažkas norės juos paimti. O jų tiesiog nebus.

Mes būsime kaip tos bakterijos Petri lėkštelėje, kurios suvalgė visą cukrų, liko tik šalutiniai gaminiai. Keliaujame to link. Ir turime tą suvokti, kad galėtume pradėti veikti.

Veikimo filosofija dabar yra tokia: gyvename tam, kad gamintume šlamštą, didiname savo darbo našumą, o didžioji dalis gaminių telkiama labai mažoje populiacijos dalyje. Kitaip tariant, dauguma žmonių didina veiksmingumą, bet jų sukuriamas turtas nueina mažumai.

Dėl tos mažumos pereikvojome savo planetą – pjauname šaką, ant kurios sėdime. Kad gyventume ganėtinai gerai, mums pakaktų žymiai mažiau resursų nei eikvojame dabar. Kaip minėjo D. Atenboras, keturi penktadaliai žemės ūkio žemės naudojama gyvulininkystei, kad galėtume šerti gyvulius, iš kurių gauname mėsą ir pieną.

Tačiau toks vartojimas nėra veiksmingas. Gyvuliai ėda žolę ir per savo metabolizmą augina mėsą, kurią vartodami mes gauname dešimtadalį jėgų nei galėtume gauti, jei patys valgytume augalinį maistą. Mėsa vėl turi tapti prabangos dalyku, jos valgyti reikėtų žymiai mažiau – kaip tai darė mūsų protėviai.

Tai būtų naudingiau sveikatai ir nevestų mūsų į išnykimą. Yra paskaičiuota, kad atsisakę mėsos, laukinei gamtai galėtume atiduoti maždaug tokį plotą, kokį užima Šiaurės Amerikos žemynas. Gyvename, gausiai vartojame ir galvojame, kad nieko blogo nedarome. Tačiau už mus, mūsų užsakymu, tą padaro kiti, taip susidaro visa grandinė.

Andrejus Spiridonovas | Asmeninė nuotr.
– D. Atenboras savo gyvenimo knygą konstruoja naują skyrių pradėdamas iškalbingais skaičiais – metams bėgant augančiu CO2 kiekiu, didėjančia žmonių populiacija ir mažėjančiais laukinės gamtos plotais. Šie rodikliai geriausiai iliustruoja pokyčius mūsų planetoje?

– Taip. Pagal mano paskaičiavimą, jei norėtume grąžinti į atmosferą išmestą CO2 kiekį atgal į žemės plutą, užtruktume kelis šimtus metų. O kol kas turime štai ką: klimatas toliau šils, bus daugiau gaisrų, perkaitimų, katastrofinių liūčių, sausrų, potvynių.

Galima sakyti, kad šiandien dar gyvename senais gerais laikais, kurie tolygiai vis prastėja kartu su ekonomikos augimu. Privalome nebeaugti, pereiti į stabilią būseną. Kai kurie evoliuciniai biologai žmoniją palygino su vėžio dinamika.

Juk vėžys – ne kas kita kaip endogeniškai atsiradęs parazitas, naikinančios ląstelės, kurios išplinta po kūną. Panašiai veikia žmogus. Jis atsirado biosferoje, joje išplito ir ėmė ją naikinti. Ir džiaugiasi tuo, kad paima vis daugiau resursų iš tos struktūros, kuri palaiko jo gyvastį. Kada žmogus pasijus laimėtoju, gamtos užkariautoju, tada jis ir bus pralaimėjęs.

– Dabartinė pandemija – to pralaimėjimo ženklas?

– Be abejo. Taip gamta reguliuoja žmonijos perteklių. Žmogus braunasi į laukinę gamtą, gaudo ir turguose pardavinėja daugybės rūšių gyvūnų mėsą, patogenai akimirksniu išplinta po pasaulį. Kaip su kitomis pandemijomis po COVID-19? Klausimas ne ar jos bus, o kada bus. Be abejo, jų bus. O dar turėkime galvoje, kad klimatas šiltėja, jų plitimo greitis didės.

– Ir seras Davidas savo knygoje, ir jūs kalbate apie rūšių išnykimą. Koks tai procesas?

– Jis vyko ne kartą, o jei nutiktų dabar, gamta neišnyktų. Tiksliau, išnyktų mums pažįstama gamta ir mes jos sudėtyje. Kitaip sakant, pasaulis niekur nedings, gamta atsistatys, tik mums tenai nebebus vietos. Tad saugoti gamtą turime tam, kad išsaugotume save.

Gamtininkas seras Davidas Atenboras (David Attenborough) | Asmeninė nuotr.
– Knygoje „Gyvenimas mūsų planetoje“ rašoma, jog kadaise per 10 tūkstančių metų klimatas planetoje nepakito daugiau nei vienu laipsniu.

– Holoceno laikotarpiu, kada ištirpo ledynai, klimatas stabilizavosi. Mes egzistuojame anomaliai stabilaus klimato laikotarpyje, o tai mums leido taip išsiplėsti.

Prieš tai buvo tai labai karšta ar labai šalta. Kai tik žmonių populiacija imdavo augti, tas augimas temperatūrų kaitos iškart būdavo nukertamas. Dėl klimato stabilumo mums 10 tūkstančių metų sekėsi, bet dabar tą sėkmės kortą patys norime suplėšyti.

– Esate sakęs, kad globalinis atšilimas yra baisiau nei branduolinis karas. Tikrai?

– Be abejo. Jei vyktų branduolinis karas, žūtų šimtai milijonų. Tai, aišku, baisu. Po to pakiltų suodžiai į stratosferą ir blokuotų saulės spindulius, prasidėtų šaltį atnešanti branduolinė žiema. Dėl to mirtų dar milijardai. Tai truktų galbūt metus.

Bet dabartinis klimato šiltėjimas dėl kenksmingos žmogaus veiklos, su juo susijęs civilizacijos alinimas truks šimtmečius ar tūkstantmečius. Įsivaizduokite, blogas derlius, nesibaigiančios sausros šimtą metų iš eilės, be jokio atokvėpio.

Branduolinį karą galime palyginti su smūgiu kumščiu, o globalinis atšilimas – kaip važiuojantis buldozeris. Jis rieda ant mūsų. Kiek pridirbsime, tiek turėsime atkentėti, niekur iš planetos nedingsime.

– O jau esame visko pridirbę iki ausų?

– Taip. Ir toliau tą neigiame, egzistuojame, tarsi nebūtų rytojaus. Kaip sako D. Atenboras, mūsų elgesio pasekmės – pragaištingos, bet, jei susigriebsime, veiksime tinkama linkme, šituos veiksmus galime sumažinti. Kaip?

Kuo tiksliau dirbti atsinaujinančios energijos kryptimi, kuo mažiau švaistyti resursų, pavyzdžiui, vartoti mėsos, atsisakyti vienkartinių pakuočių – dar prieš dvidešimt metų tą patį stiklo butelį žmonės naudodavo daug kartų.

Dabartinė filosofija, jog viską reikia panaudoti ir mesti, kad tie, kurie gamina, turėtų darbo, veda į pražūtį. Turėtume egzistuoti tvariau ir gyvenimo kokybės rodiklis turėtų būti ne bendrasis vidaus produktas, o tvarumo indeksas.

Neseniai per radiją girdėjau, kad nusipirktą drabužį žmogus vidutiniškai apsivelka septynis kartus, o po to išmeta. Įsivaizduojate? Septynis! Vadinasi, perkame, nes akcija, pigu, nes tą akimirką norisi, paskui metame lauk.

Ruonis įsipainiojo į išmestą žvejų tinklą | zenpr.lt nuotr.
– Ką daryti?

– Pirmiausia, mažiau vartoti. Seras D. Atenboras rašo apie senose kultūrose vyravusią nuostatą: paimk tiek, kiek tau reikia, ne daugiau. Kadaise indėnai sumedžiodavo bizoną ir suvartodavo jį visą visą. Atvyko europiečiai, ėmė be saiko šaudyti žvėris, kaulus barbariškai naudoti trąšoms, mėtyti, ko nesunaudojo, lauk.

Mes darome daugybę planetos lygmens bandymų su klimato sistema, dirvožemiu, geriamu vandeniu, o išties atliekame bandymus su savimi. Lietuvoje esame turtingi geriamo vandens, bet, jei prasidės sausros, jo gali nebelikti.

Pagal klimato projekcijas, kada nors Viduržemio jūros regione pasidarys nepakeliamai karšta – lyg Sacharoje. Tada pabėgėliai iš Pietų Europos keliaus ieškoti pagalbos į Lietuvą ar kitas šaltesnes šalis. Taip bus, nes žmonija niekada neegzistavo tokiame karštyje, koks jau būna.

O koks jis dar bus! Pereiname į kitą klimatinę būseną, nors stengiamės apie tai negalvoti ir nieko nedarome. Kol kas mokslai apie aplinką yra mažiau vertinami nei tie, kurie skirti daiktų, prietaisų gamybai.

Išties kiekvienas universitetą baigiantis žmogus turėtų išklausyti geomokslų, ekologijos kursą, jis turi sužinoti pagrindus, kaip egzistuoja mūsų planeta, kad išmoktume gyventi protingai.

Pavyzdžiui, šiandien tuno valgymą galima prilyginti nusikaltimui. Nes tunai – plėšrūnai, vandenynuose reguliuoja žuvų populiacijas, tai lemia ir jų resursų mažėjimą.

Tunai nyksta, kai kurių rūšių jau beveik nelikę, bet jų mėsos parduotuvėse yra ir dabar. Taip neturėtų būti. Negaudyti tunų, ryklių reikėtų dešimtmečius. Jei pereikvosime žuvų resursus, patirsime kai kurių Karibų jūrų likimą – jose ėmė dominuoti medūzos, kurios suėda žuvų mailių.

D. Atenboras su savo sukurtais nuostabiais filmais ir šita knyga mums padeda suvokti, kokiame pasaulyje gyvename. O pasaulis ofisu nesibaigia. Jis nėra mūsų miestas ar kaimas, kuriame, galvojame, esame saugūs. Ne.

Jei nesustosime, būsimi pokyčiai pervažiuos mus kaip asfalto volas. Ir nebus svarbios mūsų politinės pažiūros, apie ką svajojame. Pasauliniai pokyčiai „demokratiški“ – vienodai palies ir tuos, kurie pasiskiepijo nuo COVID-19, ir antivakserius, akademikus ir paprastus darbininkus. Tad gal susimąstykime vartodami?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Patackas. Tauta ir žemė
  2. Kaip nuo XIX a. kito vidutinė Žemės temperatūra (video)
  3. „Mokslo sriuba“: kaip užmigti nesvarumo būsenoje? (video)
  4. Kovo 23-ąją vienai valandai užges Vilniaus TV bokšto šviesos
  5. „Žemės valanda“ Europai primena – nebeturime teisės laukti
  6. Prisijunk prie iššūkio „Vasara be plastiko“!
  7. Klaipėdoje rengiama paroda „Moterys mėnulyje“
  8. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  9. Kelionė į Juros ir Triaso periodus
  10. Lietuvos bankas paskelbė, kiek šiemet ir kitais metais augs šalies BVP
  11. Eurostatas skebia, kad metinis Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį buvo spartesnis nei vidutiniškai ES
  12. Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Elektromobilio įkrovimas | pixabay.com, G. Horvato nuotr.

5 patarimai renkantis įkrovimo stotelę

2023 01 29
Kelias, žiema| alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Kaip išvengti pavojų slidžiame kelyje?

2023 01 29
Mokymas, ugdymas | pixabay.com nuotr.

Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra

2023 01 29
Stogas, žiema | pixabay.com nuotr.

Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai

2023 01 29
Elektromobiliai | sumin.lt nuotr.

Kas lemia aukštas elektromobilių kainas?

2023 01 28
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Darbui apie Ką svarbu žinoti apie nuotolinį darbą?
  • aha apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Darbas apie Ką svarbu žinoti apie nuotolinį darbą?
  • Knyga ir tiesa apie A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs
  • Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės
  • Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą
  • Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Pernai apie 20 proc. augusios naudotų automobilių kainos kol kas nesiruošia mažėti. Naudotų automobilių pardavėjai numato, kad šių metų pirmąjį...

Skaityti toliau

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

by daiva
2023 01 30
0
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Vidutiniškai kiekvienas žmogus išmeta beveik 37 kg drabužių per metus, rodo JAV atliktas tyrimas. Greitoji mada palieka didelį taršos pėdsaką...

Skaityti toliau

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

by daiva
2023 01 30
0
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai pavaldžios įstaigos darbuotojams? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą „Yra problemų. Ir tas problemas reikia spręsti. <...>...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Darbui apie Ką svarbu žinoti apie nuotolinį darbą?
  • aha apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Darbas apie Ką svarbu žinoti apie nuotolinį darbą?
  • Knyga ir tiesa apie A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?
  • Kita nuomonė apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Meno kolektyvai | lrkm.lt nuotr.

Atnaujinamos mėgėjų meno kolektyvų repeticijos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai