Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?

Stanislovas Buškevičius, www.alkas.lt
2023-05-10 23:11:18
49
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Lenkija šiandien padarė tai, ką Lietuva mano iniciatyva 1998 metais: Kaliningradą oficialiai pradeda vadinti Karaliaučiumi (Królewiec) miestu ir sritimi.

1998 m. būdamas Lietuvos Respublikos Seimu nariu sunkiai, bet įtikinau Seimo narius priimti Valstybinės kalbos komisijos įstatymo papildymą, kad ir prūsų žemių vietovardžius oficialiai vartotume tradiciškai, pavyzdžiui, Kaliningradą – Karaliaučiumi, Sovietską – Tilže ir panašiai.

Tuo metu sulaukiau kritikos, kad Buškevičius erzina rusus ir jų reikia bijoti. Tačiau Seimas palaikė mane.

Gaila, kad vis dar spaudoje Karaliaučius pavadinamas Kaliningradu.

Neseniai man net teko sugėdinti Krašto apsaugos ministerijos biurokratus, kai jie į mano paklausimą dėl Karaliaučiaus tranzito, atrašė žodį Kaliningradas.

Kodėl Lenkija šiandien oficialiai pervadino Kaliningradą į Królewiec ir tą patį padarė su sritimi?

Mano nuomone, todėl, kad jaučia, jog rusai vėliau ar anksčiau turės palikti šią okupuotą sritį.

1998 m. LR Seimas
1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas nauja 2 dalimi
1 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
“1 straipsnis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo sprendžia lietuvių kalbos kodifikacijos, normų vartojimo ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, taip pat vykdo valstybinės lietuvių kalbos ugdymo programas, tvarko ir naudoja valstybės biudžeto bei kitas lėšas, skirtas šioms programoms įgyvendinti.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo tvirtina lietuvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir savo nutarimu nustato, kokia tvarka įgyvendinamas šių vietovardžių vartojimas Lietuvos Respublikoje.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija koordinuoja Kalbos inspekcijos inspektorių, apskričių ir savivaldybių kalbos tvarkytojų darbą, savo nustatyta tvarka atestuoja Kalbos inspekcijos inspektorius ir kalbos tvarkytojus.”

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia: S. Buškevičius
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  2. G.Songaila spaudos konferencijoje pristatė kelionės į Karaliaučių rezultatus (video)
  3. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  4. A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito
  5. L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai…
  6. G. Songaila. Apginkime Lenkiją
  7. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  8. J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
  9. L.V. Medelis. Kas mūsų kalbą stumia į duobę (audio)
  10. A. Praninskas. Ar Baltarusija vėl taps branduoliniu Kremliaus placdarmu?
  11. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  12. K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas
  13. P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas?
  14. L. Kalėdienė. Lyg įstatymas būtų priimamas ne Lietuvos, o Lenkijos Seime
  15. T. Baranauskas. Kaliningrado „blokada“ – smūgis Lietuvai, o ne Rusijai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 49

  1. Bartas says:
    4 mėnesiai ago

    Lenkija nori Mažąją Lietuvą pasiimti sau. O jūs manote , kad šios žemės priklauso Vokietijai? Ir vėl “Gdansko koridorius” ? Na jau ne. Lenkija praeities pamokas išmokusi puikiai. O mes , Lietuva, nuo Rambyno kalniuko “ramiai” stebėsime , kaip didėja “strateginis partnioras”.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėnesiai ago

      Būtent!

      Atsakyti
    • dar says:
      4 mėnesiai ago

      Jei neklystu, buvo kažkokio Lenkijos atsargos karininko pareiškimas ( matyt, įgarsino politikų pasvarstymus?) žiniasklaidoje apie tai?

      Atsakyti
  2. Bravo Buškevičiui ! says:
    4 mėnesiai ago

    Pagarba Buškevičiui…
    Karaliaucius yra vertimas is vokieciu kalbos…
    Gal but reiketu si miesta vadinti Tvanksta ???

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      4 mėnesiai ago

      Priegliaus upės pavadinimas bylotų, kad Karaliaučiaus (Kionsbergo – Karalmiesčio) vardas yra radęsis iš šios upės pirminio vardo “Ra(e)gala/Rygala” pridėjus būdingą vietoms pavadinti priešdėlį ‘pa-‘. Taip miestas “Ra(e)galos/Rygalos” žiotyse tapo vadinamas “Para(e)galius”> “Pra(e)galius” (kirtis ant ‘-ra(e)g-‘ dešninis, ‘a’ po ‘g’ trumpasis – iškrito). Pavadinimo žodis dėl tokio tarimo garsinėje kalboje virto “Pra(e)galius” (kirtis ant ‘Pra(e)g-‘ tvirtagalis), o kalbinėje vartosenoje, iškritus ‘a’ trumpajai, tapo tariamas kaip “Pra(e)glius”. Kadangi pagal lietuvių (kuršių) tradiciją upės ir miesto pavadinimai savo kilme yra susieję, tokiu atveju upė “Ra(e)gala” ilgainiui tapo vadinta vienodu su miestu (dvaru) vardu Pra(e)gliumi.
      Tokiu atveju kryžiuočiai, vartojusieji lotynų kalbą, upės ir miesto (dvaro) pavadinime “Preglius” galėję įžvelgti giminystę su lot. regis, rex (liet. rikis) – karalius, o gal ir žinoję, kad ten prie vandenų buvo lietuvių (kuršių Ramovė – susiregėjimo su Dievu vieta), todėl pastatydami pilį jame pavadino vokišku Kionsburgo vardu. Toks būtų tikriausias lietuvių “Pragliaus/Pregliaus/Rykliaus” miesto (dvaro) vadinimo istorinis virtimas Karaliaučiaus vardu.

      Atsakyti
    • jo says:
      4 mėnesiai ago

      Tai yra vertimas pirmiausiai į lenkų kalbą (Kroleviec), o po to tas lenkiškai skambantis vietovardis sulietuvintas. Tai, deja, nevykęs būdas susikurti vietovardį. Ir skamba tas vietovardis nevykusiai lietuvių kalboje. Bet šitas vietovardis jau turi savo istoriją, jį vartojo tame krašte gyvenę lietuvninkai. Tvanksta skamba geriau, bet man būtų sunku pasirinkti, kurį vartoti oficialiai.

      Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      4 mėnesiai ago

      Saulės Vilna
      Your comment is awaiting moderation
      2 sekundės ago
      Priegliaus upės pavadinimas bylotų, kad Karaliaučiaus (Kionsbergo – Karalmiesčio) vardas yra radęsis iš šios upės pirminio vardo “Ra(e)gala/Rygala” pridėjus būdingą vietoms pavadinti priešdėlį ‘pa-‘. Taip miestas “Ra(e)galos/Rygalos” žiotyse tapo vadinamas “Para(e)galius”> “Pra(e)galius” (kirtis ant ‘-ra(e)g-‘ dešninis, ‘a’ po ‘g’ trumpasis – iškrito). Pavadinimo žodis dėl tokio tarimo garsinėje kalboje virto “Pra(e)galius” (kirtis ant ‘Pra(e)g-‘ tvirtagalis), o kalbinėje vartosenoje, iškritus ‘a’ trumpajai, tapo tariamas kaip “Pra(e)glius”. Kadangi pagal lietuvių (kuršių) tradiciją upės ir miesto pavadinimai savo kilme yra susieję, tokiu atveju upė “Ra(e)gala” ilgainiui tapo vadinta vienodu su miestu (dvaru) vardu Pra(e)gliumi. Tokiu atveju kryžiuočiai, vartojusieji lotynų kalbą, upės ir miesto (dvaro) pavadinime “Preglius” galėję įžvelgti giminystę su lot. regis, rex (liet. rikis) – karalius, o gal ir žinoję, kad ten prie vandenų buvo lietuvių (kuršių Ramovė – susiregėjimo su Dievu vieta), todėl pastatydami pilį jame pavadino vokišku Kionsburgo vardu. Toks būtų tikriausias lietuvių “Pragliaus/Pregliaus/Rykliaus” miesto (dvaro) vadinimo istorinis virtimas Karaliaučiaus vardu.

      Atsakyti
  3. jo says:
    4 mėnesiai ago

    Lietuvos požiūrį į Karaliaučiaus kraštą suformulavo Vytautas Didysis šiais žodžiais: „Prūsų kraštas – taip pat mano tėvų ir protėvių žemė, ir aš jos reikalausiu iki pat Uosos, nes čia yra mano tėvų palikimas!“
    Tokia ir turi būti Lietuvos valstybės politika ir tikslas.

    Atsakyti
    • Mikabalis says:
      4 mėnesiai ago

      Akivaizdu, kad siekiant Vytauto geisto Karaliaučiaus būtų neišvengiamas susigrūmimas su Lenkija, kuri jau dabar rikiuoja kariuomenę pasienyje su Karaliaučiaus sritimi. Beje, arija iš tos pačios operos gali būti ir visos rusų Kaliningrado srities teritorijos Lenkijos atliktas pervadinimas Karaliaučiaus srities vardu. Mat kieno būtų Karaliaučius, tam priklausytų ir visa srities teritorija. Taigi, kaip Jogailos Lenkija paliko Vytautą ne tik be Osos, bet ir be Klaipėdos, taip einama prie to ir dabar. Lietuvos saugumo Lenkija negalėjo užtikrinti ir neužtikrino niekada. Atvirkščiai, – Lietuva nuo Jogailos laikų buvo tapusi jos saugumo garantu. Visais istoriniais laikais buvo taikytasi glemžti Lietuvos žemes. Lenkija, regis, paskutinį kartą tai įformino 1938 metų kovo ultimatumu Smetonos Lietuvai, kai jai esant de facto su Lenkija karo būklėje, Smetona net vadeninio šautuvėlio neatstatęs ultimatumą priėmė. Ir dabar, kaip matosi, valdžios vyrukai yra Vytautais ir Smetonomis santykiuose su Lenkija… .
      Taigi kas buvo Vytautai, Smetonos – Lietuvos žiopliai ar Lenkijos tarnai Lietuvos žemėse…

      Atsakyti
  4. Morta says:
    4 mėnesiai ago

    Kiek prisimenu Sniečkui buvo pasiūlyta Kaliningrado sritį prisijugti prie Lietuvos, bet Sniečkus buvo trumparegis ir išsigando, kad tai per didelis kąsnis.

    Atsakyti
    • dar says:
      4 mėnesiai ago

      Berods buvo siūlyta prie Lietuvos prijungti ir dabartinės Baltarusios Gervėčių apylinkes ,kur ir dabar tebekalbama lietuviškai, bet to neįvyko.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėnesiai ago

      Kaip buvo, tik jis žino. Mano bendradarbius pasiekė žinios, jog atsisakė būtent dėl ten apgyvendintos kolonistų minios – visi kartu (Karaliaučiaus, Visagino, Klaipėdos, Vilniaus, kt. pramoninių miestų ir miestelių) jie nustelbtų lietuvių skaičių, mes taptume visiška mažuma.

      Atsakyti
      • My zavojevali! says:
        4 mėnesiai ago

        Vien Karaliaučiaus srityje jų dabar 1 018 624 (po subyrėjimo kažkiek išvyko į Rusiją). Jei juos visus prie tada Lietuvoje gyvenusių. pridėtų…
        TV reportaže žilagalvis piktai šaukia, jog tas „gradas” jų, my ego zavojevali , ir nė akimirkai nesusimąsto, ką šie žodžiai reiškia…

        Atsakyti
        • Dar piatiletkos planas? says:
          4 mėnesiai ago

          Dar prisiminiau – kai dalis jų po subyrėjimo norėjo į Rusiją trauktis, Maskva priešinosi (liepė toliau saugoti iskonno russkije zemli?), buvo nemažai triukšmo.

          Atsakyti
          • juras says:
            4 mėnesiai ago

            Teisinga butu kad Tvanksta atitektu Lietuvai….o kacapai savanoriskai arba per prievarta deportuoti i rytus…Bet …ar Lietuvos valstybe
            turi Valios to reikalauti ?
            Nei Mindaugo nei Vytauto Lietuva tokios Valios neparode netgi po Ordino pralaimejimo ….
            Kas galetu cia paremti Lietuvos interesus pries lenku imperializma?
            Danai ? Gutai is Svedijos ?Norvegai ? Vokieciai ? o gal AmeRike ?

          • >Jurui says:
            4 mėnesiai ago

            Kaimynė neleis. – Ar jie ne pirmiau rusų pajūrį ar netoli jo buvo užėmę? Kaip ir dvikalbio paso, ko gero, ji neleido?

      • jo says:
        4 mėnesiai ago

        Tuo metu jokio Visagino dar nebuvo net planuojama. Dabar Karaliaučiaus krašte yra beveik 1 mln. gyventojų, bet tada, kai galimai Sniečkui siūlė, jų buvo gerokai mažiau. Jei tai buvo 1945 m., tai dar visai beveik nebuvo. Vadinasi lietuviai nebūtų jokia mažuma. Net, jeigu prie Lietuvos pridėtume Karaliaučiaus krašto teritoriją, bet nepridėtume nė vieno papildomo kolonisto iš SSRS, tai tokioje teritorijoje Lietuvos gyventojų tankumas vis tiek būtų didesnis nei Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijos europinėje dalyje. Tai reiškia, kad objektyviai Lietuva būtų pajėgi viena pati savo gyventojais apgyvendinti tą kraštą ir gyventojų pasiskirstymas nebūtų blogesnis nei aplinkui (išskyrus Lenkiją). Žinoma rusų kolonistų SSRS laikais nebūtų išvengta, bet, turbūt, galėjo būti pasiekta, kad net pačiame Karaliaučiaus krašte jie nesudarytų daugumos gyventojų. Apie visos Lietuvos gyventojų daugumą net abejonių nekyla.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          4 mėnesiai ago

          Apie Kaliningrado srities sujungimą su Lietuva kalbėta Sniečkaus saulėlydyje. Gal būt tai buvo susiję su būsimąja AE.
          Jo valdymo ir gyvenimo paskutiniame dešimtmetyje planuota, projektuota ir Ignalinos AE bei tos AE darbuotojų miestelio statyba. Sniečkus mirė 1974, tais pačiais metais pradėti parengiamieji AE statybos darbai. Pirmiausia buvo privežta statybininkų, vėliau atvežti ir pačios AE darbuotojai. 1977 m. AE darbuotojų miestelis pavadintas Sniečkumi. Visaginu jis tapo tik 1992 m., todėl daugumai šių laikų skaitytojų miestelio vadinimas Sniečkumi jau nieko nesako.
          Kaip būtų buvę, jei būtų sujungę tą oblastį su Lietuva, kas beatspės. Tik labai gaila nutautinto ir nusiaubto krašto. Mano dėdė lankėsi ten prieš karą ir žavėjosi ten vyravusia tvarka, miestelių, sodų, laukų grožiu, ir grįžo pašiurpęs, kai vėl apsilankė gal 8-tą dešimtmetį.

          Atsakyti
          • jo says:
            4 mėnesiai ago

            Manau, kad ne (arba ne tik) saulėlydyje apie tai kalbėta, o pokario metais. Štai ką rašo VLE:
            Po Antrojo pasaulinio karo kai kuriems Jungtinių Amerikos Valstijų aukštiesiems politikams ėmus skelbti, kad iš SSRS reikią atimti Karaliaučiaus kraštą (nuo 1946 Kaliningrado sritis), J. Stalinas nurodė SSRS mokslų akademijai parašyti knygą ir įrodyti, kad Rytų Prūsijos šiaurinė dalis (Mažoji Lietuva), iki 1945 valdyta Vokietijos, yra lietuvių – SSRS vienos tautų – etninė teritorija. P. Kušneris-Knyševas parašė plačią piešiniais, štrichiniais žemėlapiais bei schemomis iliustruotą monografiją Etninės teritorijos ir etninės sienos (Etničeskie territorii i etničeskie granicy dvi dalys 1951; pirminis knygos pavadinimas buvo Etnografinės Lietuvos teritorijos vakarinė dalis / Zapadnaja čast′ territorii etnografičeskoj Litvy). Knygos antra dalis Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis (Etničeskoe prošloe Jugo‑Vostočnoj Pribaltiki 1979 Čikagoje išleista lietuvių kalba, 1991 Vilniuje – originalo kalba) pabrėžiama, kad Mažoji ir Didžioji Lietuva – vientisa etninė lietuvių teritorija.

    • Kažin says:
      4 mėnesiai ago

      Tas siūlymas Lietuvai prisijungti Kaliningradą, tai gryniausia Sniečkaus valdymo, o gal net Maskvos, – paleista antis, kaip dabar sakytume, viešųjų ryšių akcija. Mat, 16-osios lietuviškosios divizijos ir kiti frontavykai, po karo likę gyventi Lietuvoje, ją laikė kaip savo respublika, už kurios išvadavimą kovėsi fronte, kraują liejo, taigi jų supratimu priklausytų, kad Karaliaučius pagal teisybę būtų prijungtas prie Lietuvos. Juos piktinti galėjo ir tai, kad tiek žemių, net ir lietuviškų buvo atiduota kaimynei Lenkijai. Tad, Karaliaučių prijungus prie Rusijos federacijos, jie laikė, kad tuo jų respublikai Lietuvai yra padaryta skriauda. Tam, kad šitoms kalboms komunistų partijoje ir prie čerkos būtų padėtas taškas, buvo paleista antis, kad pats Sniečkus Karaliaučiaus prijungimo atsisakė. Beje, tai, kad Karaliaučiaus priklausymo Lietuvai klausimas, partinėse viršūnėse buvo aktualus, netiesiogiai bylotų ir tas faktas, jog Chruščiovas Karaliaučiaus ūkio srities valdymą priskyrė Lietuvos liaudies ūkio tarybai bei tai, jog jį nuvertusio Brežnevo pirmasis žingsnis buvo tų Liaudies ūkio tarybų respublikose panaikinimas, taip nutraukiant ir Lietuvai Maskvos pavestą Karaliaučiaus ūkio valdymą. Tai toks to Karaliaučiaus atsisakymas matytinas objektyviai žvelgiant į faktus.

      Atsakyti
    • Kažin says:
      4 mėnesiai ago

      Tas siūlymas Lietuvai prisijungti Kaliningradą, tai gryniausia Sniečkaus valdymo, o gal net Maskvos, – paleista antis, kaip dabar sakytume, viešųjų ryšių akcija. Mat, 16-osios lietuviškosios divizijos ir kiti frontavykai, po karo likę gyventi Lietuvoje, ją laikė kaip savo respublika, už kurios išvadavimą kovėsi fronte, kraują liejo, taigi jų supratimu priklausytų, kad Karaliaučius pagal teisybę būtų prijungtas prie Lietuvos. Juos piktinti galėjo ir tai, kad tiek žemių, net ir lietuviškų buvo atiduota kaimynei Lenkijai. Tad, Karaliaučių prijungus prie Rusijos federacijos, jie laikė, kad tuo jų respublikai Lietuvai yra padaryta skriauda. Tam, kad šitoms kalboms komunistų partijoje ir prie čerkos būtų padėtas taškas, buvo paleista antis, kad pats Sniečkus Karaliaučiaus prijungimo atsisakė. Beje, tai, kad Karaliaučiaus priklausymo Lietuvai klausimas, partinėse viršūnėse buvo aktualus, netiesiogiai bylotų ir tas faktas, jog Chruščiovas Karaliaučiaus ūkio srities valdymą priskyrė Lietuvos liaudies ūkio tarybai bei tai, jog jį nuvertusio Brežnevo pirmasis žingsnis buvo tų Liaudies ūkio tarybų respublikose panaikinimas, taip nutraukiant ir Lietuvai Maskvos pavestą Karaliaučiaus ūkio valdymą. Tai toks to Karaliaučiaus atsisakymas matytinas objektyviai žvelgiant į faktus.

      Atsakyti
  5. Bartas says:
    4 mėnesiai ago

    Siūlau baikti nieko nesakančius kalbėjįimus apie kažkokį sniečkų.
    Tai buvo nulis. Maskovijos paskirtas nulis. Gavęs ”jarlyka’ (iš maskvos caro) , valdyti užkariauta šalį ,Lietuva.

    Atsakyti
  6. AmeRikes variantas Tvankstai says:
    4 mėnesiai ago

    realiausias Tvankstos ateities vaizdas galetu buti toks :
    JAV kuri ne atsitiktinai vadinasi AmeRike/a…
    juk ja sukure tie patys Rikiai is Europos ir is Prutenu/Brutenu zemiu……ikuria savo protektorata su karine baze ( 2000 metu sios zemes karinga Lemtis …tokia yra ir siandien) ir
    laisvos prekybos zona Tvankstoje ,nesunku butu juos itikinti kad atkurtu istorinius vietovardzius ir vandenvardzius….cia joks leuchas negali nieko pasakyti …po to laikui begant ir Lietuvai protingejant ir ekonomiskai stiprejant …gal atsiras daugiau…galimybiu….gal koks milijonas emigrantu sugris i AmeRikes valdoma protektorata….

    Atsakyti
    • juras says:
      4 mėnesiai ago

      lietuviai KeltUsi i Amerikes protektorata Tvankstoje
      del Didesnio Darbo uzmokescio …tokia banali bet
      tikroviska prizastis galetu buti…????

      Atsakyti
  7. is kur ta pRusija? says:
    4 mėnesiai ago

    Maldauju nustokite Vartoti zodi pRusija…
    geriau sakykime kaip lotyniskai buvo vadinama
    Prutenorum,Pruthenorum taigi :Prutenija, arba
    Brutenija (Brutenis) …taip pat ir Ukrainiecius vadinkime Rutenais o baltarusius vadinkime Lietuviais….

    Atsakyti
  8. tvanksta@gmail.com says:
    4 mėnesiai ago

    Tvanksta 1255 metais buvo pavadinta Kionigsbergu (Karalisus kalnu) dėl Čekijos karaliaus dalyvavimo jos užėmime, o ne dėl Priegliaus upės pavadinimo panašumo į kitss kalbas.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      4 mėnesiai ago

      Nėra šaltinių, kurie patvirtintų, kad Tvanksta buvo vadinamas būtent Karaliaučius. Jeigu toks šaltinis Jums žinomas, gal malonėtumėte jį nurodyti bei kaip jame pats pavadinimas yra užrašytas.
      Be to, nei Karaliaučių, nei lenkų Krolewiec negalima laikyti Kionigsberg vertimu. Karaliaučiaus pavadinimas laikytinas dvikamieniu lietuvišku (kuršišku) žodžiu, buvusiu iš seno, o lenkiškąjį – atsiradusiu vėliau, dar iki kryžiuočių atsiradimo, lš lietuviškojo.
      Tai, kad Tvankta galėjo vadintis pati Semba, yra visai galimas daiktas.

      Atsakyti
      • >Kažin says:
        4 mėnesiai ago

        Apie Tvakstą ( Twanksta-prūsiškai užtvanka ),prūsų gyvenvietę dabartinio Karaliaučiaus vietoje pasiskaitykite čia:
        Robert Albinus: Königsberg-Lexikon. Stadt und Umgebung. Sonderausgabe. Flechsig, Würzburg 2002.

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          4 mėnesiai ago

          Twanksta – prūsiškai užtvanka = užtvara. Užtvara kam? Įėjimui į Aistmares pro laivybinę angą. Šią angą saugojo prūsų natangų – antang(i)ų genties žmones: taip atsiskleidžia miesto, saugančio įėjimą į Aistmares, pavadinimo Tvanksta semantinė esmė. Dėkoju.

          Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          4 mėnesiai ago

          Parašiau, bet laukia awaiting’e.

          Atsakyti
  9. Petras says:
    4 mėnesiai ago

    Na, vadiname tą nelaimingą Kalinino miestą Karaliaučiumi. Na, leis mums kokie nors geri dėdės tą kraštą prisijungti (kas yra utopija!). Ir kas toliau? Dabartinėje Lietuvos teritorijoje nėra tvarkos, o svajojame apie istorines lietuvių žemes! Dar pasvajokime apie Krymo prijungimą prie Lietuvos…

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      4 mėnesiai ago

      > Petras
      “Kalinino” krašte nėra nei vienos etninės gyventojų daugumos. Tai – lyg žemė palikta tiems, kas ją užgrobė ir pavertė dykyne. Batjka, skrisdamas lėktuvu su kažkuriuo maskviškiu paprašė: “Atiduokite šią žemę man, tai suarsiu ją, išakėsiu, apsėsiu ir padarysiu ją naudinga žmonėms”. Bet, ar apžiotų? Juolab, Lietuva jos neapžiotų. Tai – pirma. Antra – Lietuva niekuomet nesvajojo prisijungti Krymą ar bet kurias kitas žemes, jeigu jos neturi etninio baltų dugno. Būdavo žygiai iki Juodosios jūros ir panašiai tvarkai ten palaikyti, nuo mongolų Europą pridengti ir pan. Atminkite, Petrai, kad 1410 m. Žalgirio mūšio metu planetoje gyveno 425 mln. žmonių (World atlas, Kingfisher, London), o dabar jų turime 8 milijardus. Mes, po ledynmečio organizuotai grįždami į savo čia gyventas žemes prieš ledynmetį, visą laiką nuo mums negiminingų žmonių tik traukėmės (tą rodo kultūriniai baltų palikti pėdsakai), kol šiuo metu tapo taip kaip yra. Kol dar turime etninį pagrindą Lenkijoje – reikia tą kraštą po Želigovskio invazijos susigrąžinti – ir ne daugiau. Savo laiku Prezidentas Antanas Smetona aiškiai pasakė – didžiausias mūsų priešas yra Lenkija ir tas galios iki tol, kol Lenkija negrąžins mums Punsko, Augustavo, Seinų. Svarbiausias tikslas, norint kaip tautai išlikti su savo kultūros, humanitariniais ir moksliniais pasiekimais, mums yra išlikti – to demokratiniu būdu turim ir siekti. Apie jokį Krymą, Kalinino miestą ir pan. mes nesvajojame, bet palaikome ukrainiečius, kad dabartiniams rusams, jeigu jie užgrobtų Ukrainą, kartu su Latvija ir Estija nebūtume sekanti auka. Štai ir viskas.

      Atsakyti
      • Rimgaudui says:
        4 mėnesiai ago

        O kaip su Gervėčių, Brėslaujos, Lydos, Apso apylinkėmis dabartinės Baltarusios teritorijoje, kur iki šiol gyvena vietiniai lietuviai,kur Baltarusios valdžia uždarė lietuviškas mokyklas ir lietuviškai savasčiai iškilo didžiulis pavojus?

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          4 mėnesiai ago

          Palaukime demokratinės Baltarusijos Respublikos prezidento (-ės) laikų, kuomet bus sakoma ne “za nami Rossija”, o “za nami Litva”. Dėkoju.

          Atsakyti
      • jo says:
        4 mėnesiai ago

        > Rimgaudas
        Dėl štai tokio mastymo mes ir traukiamės. Kodėl Lietuva „juolab neapžiotų“? Kaip įsivaizduojate tą apžiojimą? Rusų kolonistai turėtų iš ten repatrijuotis, nes su tiek svetimo gaivalo Lietuva iš tiesų per silpna (per kvaila) susitvarkyti (nors ir su jais bendroje sumoje lietuvių ir kitataučių santykis nebūtų blogesnis, nei Latvijoje, o Latvija, taigi, susitvarko). O jeigu turite mintyje, kad gyventojų būtų per mažai, jei didžioji dalis rusų būtų iškelti, tai tame Lietuvos krašte galėtų nors ir miškai žaliuoti, juose meškos, vilkai ir kiškiai bėgioti… Kas nuo to pasidarytų blogai?

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          4 mėnesiai ago

          > jo
          Mes nesame imperialistinė valstybė.

          Atsakyti
          • jo says:
            4 mėnesiai ago

            Savaime aišku, kad nesame. Ar šis teiginys kažkaip susijęs su aptariamu klausimu?

      • Oetras says:
        4 mėnesiai ago

        Būtų baisiai smalsu sužinoti, ką mano patys Punsko bei Suvalkų lietuviai apie galimybę prisijungti prie Lietuvos…

        Atsakyti
  10. Petras says:
    4 mėnesiai ago

    Baikite vieną kartą sapalioti apie tuos prisijungimus,- Kremliaus liliputas nusprendė prisijungti tipo rusiškas žemes, esančias Ukrainoje. Ir ką dabar turime?

    Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    4 mėnesiai ago

    > jo
    Susiję tiesiogiai. Rusai be mūšio Kaliningrado neatiduotų.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      4 mėnesiai ago

      Kodėl be mūšio neatiduotų, Lenkijos pykčiui gali atiduoti, žinoma, kažkokių slaptų įsipareigojimų tam tikram laikotarpiui gali reikalauti. Antai, Medviedevas būdamas prezidentu viešiejimo Karaliaučiuje metu, regis, siūlė Grybauskaitei susitikti ir tartis, tačiau, matyt, gavo iš Lenkijos niuksą ir susitikti atsisakė. Be to, greitai išjodinio iš užsienio ministro kėdės Ušacką, kuris padarė didelį įdirbį beviziam ryšiui su Karaliaučiumi bei, regis, su Karaliaučiaus valdžia jau skraidė vienu lėktuvu. Beje, tuo Ušacko įdirbiu, suderintu su ES, po poros metų pasinaudojo Lenkija, o Lietuvai, regis, prisėjo pasienį su juo tvirtinti… Taigi, jeigu Karaliaučius Rusijos būtų atiduotas Lietuvai, tas Lenkijai būtų baisus strateginis smūgis, sukeltų jos sunkiai pakeliamą pyktį.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 mėnesiai ago

        Kas išaiškins, jog nedera tokiai civilizuotai tautai be perstojo per tvorą į kaimynų sodą žvilgčioti?..

        Atsakyti
  12. jo says:
    4 mėnesiai ago

    Manau, kad Lenkija labai norėtų prisijungti Karaliaučiaus kraštą, jei tik tokia galimybė pasitaikytų. O pas mus net ir „solidarizuojantis su Lenkija“ (čia Seimo narių motyvai) dar nėra sprendimo nenaudoti Kaliningrado pavadinimo, o naudoti lietuvišką Karaliaučius. Ir Latvija paskelbė, kad vadins Karaļauči. O pas mus, matyt, mastoma, kad lietuvišką vietovardį vartoti bus pernelyg nacionalistiška, kad tada būsime „imperialistinė valstybė“…

    Atsakyti
    • juras says:
      4 mėnesiai ago

      lenkti ne tik Tvankstos zemiu nori bet ir musu ir rutenu ir gudu….ju planai tokie pat kaip kacapu

      Atsakyti
  13. Rimgaudui juras says:
    4 mėnesiai ago

    Kada pas kacapus bus rimtas chaosas jie netures valios ir galimybiu kariauti…kaip 1917, 1990 ….
    tuo labiau kad jau siandien ju kariuomenes pajegumai labai menki …ekonomika gal temps dar metus….prie dabartines izoliacijos….tiketina kad jie paliks Tvanksta savanoriskai uz kokias nors suderetas Vakaru nuolaidas …..bet Lietuva siandien
    neturi jokiu realiu galiu varzytis su Lenktu ir vokieciu ambicijomis….tik istorini /moralini teisingumo atstatyma …man atrodo mums butu naudingiausia jei Euro ar Amerikes koalicija perimtu
    Tvankstos valdyma , bet ne lenkai ar vokieciai nes tai sukirsintu vidurio Europa…. o po 20 -30 metu gali atsirasti nauju galimybiu…per ta laika ruskiai gali atkurti karine galia jeigu jie nesubyres i naujas nepriklausomas valstybes….
    tiketina kad gudija galiausiai irgi taps nepriklausoma…reiketu galvoti kokia yra Tvankstos zemiu potencija be uostu ir derlingu zemiu…
    o gal Lietuva per ateinancius 20-30 metu taps nauju
    Taivaniu ar pietu Koreja….tai priklauso nuo musu
    …..taigi ilgas sudetingas zaidimas ateityje laukia….

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      4 mėnesiai ago

      > juras
      Malonu, kad išreiškiate taikią savo nuomonę.

      Atsakyti
      • juras rimgaudui says:
        4 mėnesiai ago

        Jei Lietuva turetu pakankamai stipria Rikiuote …butu kita kalba…
        bet realiai siandien lietuviai jau importuoja gudu ir rutenu darbo jega …o kaip atstatyti Tvanksta…?….ne musu galimybem siandien. tai…. deja deja….bet stai vietovardzius ir vandenvardzius atkurti visai realu…

        Atsakyti
      • Rimgaudui juras says:
        4 mėnesiai ago

        netaikiu nuomoniu alkas neprleidzia….

        Atsakyti
        • juras Rimgaudui says:
          4 mėnesiai ago

          jei lietuvos Rikiuote butu stipri Rikiujotas butu atkurtas per savaite…,

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

2023 09 10
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

2023 09 09
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo sesijoje – svarbiausi valstybės klausimai

2023 09 08
Ukrainos gynėjai | Šį savaitgalį galingiausių pasaulio šalių vadovai, įskaitant JAV prezidentą Džo Baideną, renkasi Naujajame Delyje į aukščiausiojo lygio susitikimą. G20 norėtų priimti bendrus sprendimus, kurie užtikrins skurdžiausių šalių apsirūpinimą maistu, kovos su klimato kaita veiksmus ir skolų mažinimą neturtingoms šalims. nuotr.

„Nelaimingas atsitikimas“ vardu Rusija

2023 09 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui grąžinti Pociūnų ir Alytaus aerodromus į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros sąrašą. Pasak vieno projekto...

Skaityti toliau

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 11
0
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Baigėsi didžiųjų pasaulio valstybių susitikimas Indijoje. 20-ties turtingų ir besivystančių šalių grupė pasveikino Afrikos Sąjungą kaip naują narę – neabejotinai...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
6
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
Seime atidaryta paroda „Lietuvos Puodžių karalių darbai“ | lrs.lt nuotr.

Seime atidaryta paroda „Lietuvos Puodžių karalių darbai“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai