Šeštajame 2022 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų ir merginų grožio samprata didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“.
Pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos ir Lietuvių kalbos instituto renginius, pristatoma originali knyga šiaurės panevėžiškių šnekta ir, kaip jau įprasta vasaros numeriuose, tęsiamas straipsnių ciklas apie gyvūnus tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje, skelbiami VLKK priimti nutarimų pakeitimai.
Turinys
Aurelija Gritėnienė. „Lietuvių kalbos žodynas“ apie merginų ir moterų grožį ….. 3
Žmogaus išorinį grožį kiekvienas suvokiame subjektyviai.
Ir nors objektyvių grožio bruožų nėra, remiantis didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“ galima nustatyti, kokios moterys lietuviams atrodo gražios, o kokios – nelabai, kurie gražios moters bruožai labiausiai pastebimi ir su kuo ji lyginama.
Ir žodynas, ir etnografiniai duomenys rodo, kad apie moters fizinį grožį dažniausiai buvo sprendžiama iš proporcingo sudėjimo, plaukų spalvos ir ilgio, akių spalvos bei veido odos savybių (spalvos, lygumo ir pan.).
Antra vertus, svarbu ne tik išorinis grožis: Ne į [žmogaus] gražumą reik žiūrėti, bet į gerumą (Kražiai). O kad grožis visų suvokiamas skirtingai, tai irgi gerai: Kad visiem viena [merga] būt graži, tai ažsimušt (Švenčionys).
Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Varlė ….. 10
Varlė – rusvas ar žalzganas, didokomis, išsprogusiomis akimis, nelygios, gruoblėtos odos, šaltakraujis, palengva žeme ropojantis ar šokuojantis šlapių vietų gyvis, paprastai nekeliantis žmogui didelės simpatijos.
Tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje su varle dažniausiai siejamas šaltumas, slidumas, nerangumas, gebėjimas pūstis, didėti, nemalonus balsas.
Šis gyvūnas gana dažnas tradiciniuose burtuose, tikėjimuose, liaudies medicinoje ir meteorologijoje.
Yra etiologinių sakmių, kuriose aiškinama įvairių nemalonių varlės ypatybių kilmė, o stebuklų pasakose žinomas virtimo varle motyvas.
Naujienos
Rita Urnėžiūtė. Viktorinos ir kalbos varžytuvės – žaidimas, nuotykis, pamoka? ….. 15
Lietuvoje gausu didesnių ir mažesnių, platesnės ir siauresnės tematikos viktorinų.
Kokią vietą tarp jų užima kalbos viktorinos, ar jos populiarios, ar naudingos, ar patrauklios ir kokybiškos, kalbėtasi gegužės 19 d. seminare „Viktorinos ir kalbos varžytuvės – žaidimas, nuotykis, pamoka?“.
Jį surengė Lietuvių kalbos draugija (LKD) su Kalbos ir kultūros institutu „Lingua Lituanica“.
Rita Urnėžiūtė. Regina Venckutė: „Mokytojo ir mokinio ryšys niekada nebūna vienakryptis“ ….. 23
Birželio 13 d. ketvirtą kartą įteiktas kalbininko Petro Būtėno ir jos mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo apdovanojimas.
Šiais metais apdovanojimo laimėtoja tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentė Regina Venckutė.
Apdovanojimas kalbininkei paskirtas už reikšmingus mokslo ir mokslo garsinimo bei mokomuosius darbus, kalbinį visuomenės švietimą, prasmingas pastangas išsaugoti lietuvių kalbininkų atminimą, nuoširdžią ilgametę visuomeninę lituanistinę veiklą.
Mums rašo
Sigita Bertulienė, Aurika Usonienė. Kai ateina laikas susitikti ….. 26
Gegužės 12–13 d. Vilniuje susitikę Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojai klausėsi pranešimų apie kalbos naujienas, sveikino kalbos bičiuliais išrinktus žurnalistus, aplankė svarbiausias Vilniaus kalbos kelio vietas.
Apžvalga
Genovaitė Kačiuškienė. Emilija Valentinavičienė. Tekėje saulala Šaukliuos’ ….. 29
Naujoje Panevėžio krašto literatės knygoje spausdinami šiaurės panevėžiškių šnekta parašyti tekstai įdomūs ne tik kūrybos ar kraštotyros bruožu.
Jie svarbūs ir lituanistikos tyrimams, pirmiausia dėl vaizdingos kalbos bei dėl kalbos ypatybių, ypač užfiksuoto garsų įvairavimo, rodančio, kokia linkme rutuliojasi ši šnekta.
Tokio pobūdžio leidinys kelia ir specifinių uždavinių redaktoriui: kaip pateikti tekstus, kad jie atspindėtų šnektos ypatybes ir būtų suprantami skaitytojams.
Kronika ….. 32
Ramunė Vaskelaitė rašo apie Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro surengtą pamoką „Lietuvių terminijos ištekliai skaitmeninėje terpėje: naujovės ir ateities galimybės“.
Teisės aktai
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-3 (192) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ pakeitimo“ ….. 35
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-4 (193) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. N-1 (190) „Dėl Lietuvių kalbos rašybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ….. 35
Nauji leidiniai
Danguolė Mikulėnienė „Lietuvių kalbos instituto istorija 1: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija“, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021.
Irena Smetonienė, Marius Smetona, Kristina Rutkovska „Žemė. Motina. Duona“, Vilnius: VU leidykla, 2021.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
