Devintajame 2021 m. kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje I. Smetonienė aiškina duonos koncepto pokyčius lietuvių kalbinio pasaulio vaizde; V. Garliauskas – ką reiškia Jogailos pasakymas hassto, užfiksuotas lotyniškame tekste;
R. Vladarskienė pristato atnaujintą lietuvių kalbos rašybos taisyklių rinkinį; apie lietuvių kalbos mokytojos patirtį – D. Nefienė; apie santykį su kalba – M. Ogulevičiūtė, apie nesusikalbėjimą – V. Girdžiūtė; apžvelgiama nauja trijų VU Šiaulių akademijos lituanistų knyga „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“…
Turinys:
Irena Smetonienė. DUONOS koncepto pokyčiai lietuvių kalbinio pasaulio vaizde ….. 3
Lietuviams duona yra toks maisto gaminys, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Duona be galo gerbta – tai rodo tautosaka, papročiai, literatūra.
Ji buvo suasmeninta: maitino žmones, juos mylėjo, verkė tinginio valgoma, supykdavo ir atkeršydavo arba išeidavo iš namų, o padėta po pamatu saugojo tų namų gyventojus nuo visokių blogybių. Duona, lydinti žmogų nuo lopšio iki karsto, buvo svarbi įvairiose šventėse ir apeigose.
Straipsnyje, kuriam medžiaga kaupta remiantis Liublino etnolingvistinės mokyklos metodika, apžvelgiamas DUONOS konceptas pagrindiniuose lietuvių žodynuose ir tarminiame diskurse, taip pat mėginama išsiaiškinti, kaip šio koncepto pokyčiai atsispindi grožinėje literatūroje ir jaunimo apklausos duomenyse.
Vidas Garliauskas. Viena lietuviška Jogailos frazė ….. 12
Profesorius Jurgis Lebedys ir kiti iškilūs tyrėjai kruopščiai rinko įrodymus apie lietuvių kalbos vartojimą LDK laikais. Jie stengėsi rasti priešmažvydinių lietuvių kalbos vartojimo faktų. O kartais jų aptinkama netikėtai.
Vienas iš tokių faktų – XV amžiaus lotyniškame pasakojime „Apie didįjį mūšį, kitaip susirėmimą, įvykusį 1410 Viešpaties metais“ užfiksuota Jogailos frazė hassto, ištarta 1386 m. lankantis Krokuvos Vavelio katedroje.
Straipsnyje aptariamos to apsilankymo aplinkybės, keliama klausimų dėl teksto autorystės ir pateikiama argumentų, kad užrašytasis hassto atitinka lietuvišką klausimą kas tai. Pasakymas hassto „kas tai“ būtų seniausia šiuo metu žinoma užrašyta ir iššifruojama lietuviška frazė.
Aktualijos
Svarstomas atnaujintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių projektas (Rasuolė Vladarskienė, kalb. Rita Urnėžiūtė) ….. 17
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) svetainėje paskelbtas doc. dr. Rasuolės Vladarskienės ir dr. Palmiros Zemlevičiūtės parengto ir VLKK apsvarstyto leidinio „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ rankraštis (žr. VLKK.lt/ VLKK nutarimai/ Projektai).
Apie tai, kodėl ir kaip atnaujinamos rašybos taisyklės, pasakoja viena iš naujojo leidinio autorių doc. dr. Rasuolė Vladarskienė.
Saulutė Juzelėnienė, Rita Baranauskienė. In memoriam Albertas Ružė ….. 23
Kolegių atsisveikinimo žodis kalbininkui, humanitarinių mokslų daktarui, ilgamečiam Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesoriui dr. Albertui Ružei (1936–2021).
Giedrė Čepaitienė, Rita Urnėžiūtė. „Skiriu meile ir viltimi spindinčioms ateities akims“ (Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė) ….. 25
Atsisveikinome su archeologe, Jablonskių šeimos istorijos tyrėja Egle Lukėnaite-Griciuviene (1951–2021).
Mokytojo užrašai
Dangira Nefienė. Ar mokykla galės puoselėti gimtąją kalbą? ….. 28
Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos žinovės Dangiros Nefienės teigimu, „jeigu pavyks parodyti, kad kalba svarbi, ji šalia mūsų, o ne muziejaus saugyklose, daug smagiau ir aiškiau atrodys ir rašyba, ir skyryba, ir kalbos dalių gramatiniai požymiai“.
Vytautė Girdžiūtė. Apie paslaptį ir nesusikalbėjimą ….. 31
Miglė Ogulevičiūtė. Mano santykis su kalba ….. 32
Kūrybinių varžytuvių „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės II vietos laimėtojų rašiniai.
Apžvalga
Regina Kvašytė, Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka „Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota“ (pristato Rita Urnėžiūtė) ….. 34
Apžvelgiama nauja trijų Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos lituanistų knyga.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m. Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
