Lietuvos mokslų akademijoje vasario 28 d. įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) metų apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Tai jau devintą kartą skiriami apdovanojimai už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Šiemet tradicinėmis skulptūrėlėmis „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomais apdovanoti du laureatai – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas ir Gamtos tyrimų centro mokslininkas doc. dr. Zigmantas Gudžinskas.
Čekijos ir Lietuvos kalbininkas I. Lemeškinas įvertintas už kalbinių renginių visuomenei organizavimą ir šviečiamąją veiklą, lietuvių kalbos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.
Mokslininko veiklos sritys – baltistika, slavistika, lingvistikos istorija, LDK raštija ir literatūra, rašytiniai prūsų kalbos paminklai, leksikografija, lingvofolkloristika, baltų ir slavų kalbų santykiai. Jis daugelio mokslinių straipsnių autorius, aktyvus paskaitininkas. Iš gausybės jo skaitytų pranešimų – net 27 lietuvių kalba.
Atsiimdamas apdovanojimą mokslininkas sakė esantis dėkingas pirmiausia savo lietuvių kalbos mokytojams – VU Lituanistinių studijų katedros lektorei Joanai Pribušauskaitei ir kitiems.
Taip pat „Sraige“ norėtų pasidalinti su 2020 m. lietuvių kalba išleistos savo knygos „Pranciškaus Skorinos portretas“ vertėja Irena Miškiniene bei kalbos redaktore Rosita Rastauskiene, kitais brangiais žmonėmis, bičiuliais, kurie per laiką tapo kaip giminės.
Laureatas pabrėžė P. Skorinos indėlį į bendrinę lietuvių kalbą, nes atsiradus spausdintam žodžiui prasidėjo kalbos norminimas.
Gamtos tyrimų centro mokslininkui, ilgamečiam VLKK Terminologijos pakomisės nariui doc. dr. Zigmantui Gudžinskui apdovanojimas įteiktas už gamtos mokslų srities lietuviškos terminijos kūrimą ir sklaidą.
Mokslininkas yra parengęs per 10 mokslo populiarinimo leidinių, kuriuose teikiami dabartinėje lietuvių kalboje siūlomi vartoti lietuviški augalų pavadinimai, ir toliau kruopščiai rengia naujus augalų lietuviškų pavadinimų sąrašus, taip pat aktyviai kuria ir normina lietuviškus gyvūnų, grybų pavadinimus.
Vien tik 2021–2022 m. pateikė per 700 dekoratyvinių augalų, dumblių pavadinimų. Jo kurti naujadarai puikiai prigyja, nes yra taiklūs ne tik dalykiniu, bet ir kalbiniu bei terminologiniu požiūriu.
Laureatas Z. Gudžinskas sakė kalba susidomėjęs tuo pat metu kaip ir gamta – vaikystėje. „Kalba kaip gyvas organizmas. Stebėdamas iš gamtininko pozicijų pastebiu daug panašumų. Pvz., svetimybės kalboje – visai kaip invazinės rūšys gamtoje. Kai kurie savi žodžiai, kaip ir seniai pažįstami augalai, nepelnytai primiršti, nemadingi,“– sakė Z. Gudžinskas
Laureato manymu, kalbą turime saugoti panašiai kaip gamtą.
Kalbos komisijos pirmininko padėkos raštai už aktyvią šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, skirtą lietuvių kalbai populiarinti, įteikti Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistei (kalbos tvarkytojai), Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus pirmininkei Daivai Beliokaitei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos kalbos tvarkytojai, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotojai Aušrinei Rinkevičienei ir žurnalistei, Prienų r. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ direktorei Ramutei Šimukauskaitei.
Apdovanojimus įteikė VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir Lietuvių kalbos instituto direktorė, VLKK narė, Apdovanojimų atrankos komisijos pirmininkė dr. Albina Auksoriūtė.
Laureatus pasveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas dr. Paulius Saudargas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Artūras Žukauskas bei Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis.
Renginyje dalyvavo Čekijos Respublikos ambasadorius Vitas Korseltas (Vít Korselt).
Parengta pagal VLKK pranešimą
Vidmantas MISEVIČIUS: Lietuviams kalbos nebereikia?
– pozicija.org/vidmantas-misevicius-lietuviams-kalbos-nebereikia/
VLKK išaiškinimas:
„Kokie tarptautinio žodžio „invazija“ galimi lietuviški pakaitai?
Invazija [lot. invasio – užpuolimas, įsiveržimas]: 1. kar. įsiveržimas į svetimą šalį; 2. med. parazitų (pirmuonių, helmintų, kai kurių nariuotakojų) patekimas į žmogaus, gyvūno ar augalo organizmą; 3. biol. spartus savaiminis svetimžemių organizmų plitimas ir skverbimasis į naujas teritorijas (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 363). Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi šio žodžio lietuviški pakaitai: įsiveržimas, įsiskverbimas; proveržis (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 35).“
KAIP ĮSIVERŽUSIOS RŪŠYS GAMTOJE, KAIP ĮSISKVERBUSIOS RŪŠYS GAMTOJE.