Gegužės 1 d. įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų skatinimo draudimas ir nauja viešųjų vertybių pripažinimo, pažeidžiančių šį draudimą, pašalinimo ar pakeitimo tvarka.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas Draudimo skatinti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas sudarys prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitas memorialines vertybes, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų vertybių pavadinimus.
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, šis draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, žinias, skatinančias totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Viešųjų vertybių pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos.
Prieš tai savo vertinimą turės pateikti Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kurioje dirbs 9 nariai, paskirti iš įvairių institucijų ir organizacijų.
Šios komisijos sudėtį turės patvirtinti Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, rengsiančio jos darbą, teikimu.
Beje, komisija numatytais atvejais turės gauti Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Teisingumo ministerijų, Kultūros paveldo departamento nuomonę.
Centro generalinis direktorius, gavęs šios tarpinstitucinės komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip 5 darbo dienas.
Sprendimas pašalinti tokią vertybę turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešosios vertybės pašalinimo arba pakeitimo galės būti skundžiamas administraciniam teismui.
Beje, savivaldybių vykdomosios institucijos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui turės pateikti žinias apie jų savivaldybių teritorijose esančius viešąsias vertybes, galimai pažeidžiančių šį draudimą.
P. Kuzmickienė: dekomunizavimas neturėtų užtrukti
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, viena iš šio įstatymo sumanytojų Paulė Kuzmickienė sako, kad dekomunizavimas bent iš viešųjų erdvių neturėtų užtrukti, tačiau privalo būti visuomenės, bendruomenių diskusija.
Be to, pasak jos, reikia, kad naujai išrinkti ir prisiekę savivaldybių merai ir administracijos imtųsi šių darbų neatidėliotinai.
„Šiandien kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu kreipiamės į merus, naujas tarybas imtis svarbaus darbo − išvalyti miestų erdves, gatves nuo likusių totalitarinių režimų ženklų“, − pažymi Seimo komisijos vadovė.
Politikė primena, kad dekomunizavimo įstatymas savo visa aprėptimi gimė ir buvo rengiamas karo kontekste, rusijai užpuolus Ukrainą, kaip demokratinė priemonė gintis nuo anticivilizacinių režimų.
„Kalbėdami apie karo priežastis istorikai išskiria neįvertintą komunizmo ideologiją, už nusikaltimus nenuteistus raudonuosius diktatorius.
Galiausiai įstatymu, kuris leis ne tik nuimti ženklus, bet ir diskutuoti apie režimą ir jo nusikaltimus, aiškiau apsibrėšime santykį su komunistine praeitimi.
Jame neliks vietos režimo romantizavimui, o komunizmas ir nacionalsocializmas bus suprantami kaip blogis, mums svarbi šių režimų įveika“, − tvirtina politikė.
Pasak Seimo narės, ne mažiau svarbus yra visuomenės geresnio supratimo didinimas apie totalitarinius bei autoritarinius režimus ir jų ideologijas, okupacijų laikotarpiais vykdytus nusikaltimus.
„Perprasdami ideologijas, atpažindami jų ženklus didiname visuomenės atsparumą dezinformacijai ir propagandai“, − tikina parlamentarė.
P. Kuzmickienė pabrėžia, kad dekomunizavimo procesas tolins Lietuvos visuomenę nuo nostalgijos sovietmečiui, kartu labiau susies lietuvius su demokratiniu Vakarų pasauliu.
Plačiau apie tai, kaip yra pasirengta įgyvendinti nuo gegužės 1 d. įsigaliosiantį Draudimo skatinti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą galima susipažinti šia tema surengtos spaudos konferencijos vaizdo įraše.
Atidarius šį langelį iššoka pranešimas, jog URL neteisingas, ir klausimas, ar leisti perkelti į teisingą langelį…
vietiniai maskovijos bolševikų “chalopai ” išėjo visiems laikams . Nėra kam “krasnųjų gvazdikų” nešti prie tų laikų balvonų. Baimės nėra – prasidėjo apsivalymas. Šaunu.
Ar šis įstatymas leidžia viešai naikinti totalitarinių TSRS, hitlerinės Vokietijos, Kinijos, dabartinės Rusijos režimų aktyvistų parašytas knygas bei paminklus, pastatytus jiems?
Turiu omeny Salomėją Bačinskaitę (Nėrį), Algirdą Brazauską, Petrą Cvirką, Adolfą Hitlerį (Vilką), Xi Jinpingą, Hu Jintao, Nikitą Chruščiovą, Josifą Staliną, Leonidą Brežnevą, Dalią Grybauskaitę, Petrą Griškevičių, Justą Paleckį.