Du kartus nesėkmingai ieškojęs kūrėjų, galinčių įamžinti Gedimino kalne rastų 1863–1864 metų sukilėlių atminimą, Lietuvos nacionalinis muziejus trečią kartą paskelbė viešąsias varžytuves.
Pirmos dvejos varžytuvės, skelbtos įvyko. Pirmą kartą nebuvo sulaukta nė vieno pasiūlymo, o antrą kartą nebuvo išrinkta nugalėtojo, nes trys iš penkių gautų pasiūlymų neatitiko varžytuvių sąlygų, o kiti du nesurinko reikiamo vertinimo komisijos balų skaičiaus.
Anot vertinimo komisijos narių, vertintiems architektūriniams sprendimams pritrūko architektūrinės argumentacijos ir pagrindimo.
Tikimasi, jog trečią kartą vyksiančios viešosios varžytuvės leis išrinkti geriausią projektą, kuris būtų įgyvendintas Gedimino kalno aikštelėje – sukilėlių įamžinimui skirtoje vietoje, kur 2017 metais vykdant archeologinius tyrimus ir buvo surasti pirmieji sukilėlių palaikai.
Keičiant varžytuvių sąlygas buvo išplėsta projekto varžytuvių komisijos sudėtis, į ją įtraukiant Kultūros paveldo departamento, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus miesto muziejaus atstovus.
Varžytuvės trečią kartą paskelbtos šių metų sausio mėnesį. Įamžinimui nustatytos sąlygos iš esmės nesiskirs nuo praėjusių kartų: perteiktos laisvės sumanymo architektūriniai/skulptūriniai įamžinimo bruožai turi derėti istorinėje Vilniaus piliavietėje ir nedisonuoti su Aukštutinės pilies statiniais.
Žadama, jog sukilėlių įamžinimui skirtas paminklas arba meninė kompozicija galėtų atsirasti Gedimino kalno centrinėje terasoje (neiškeliant įamžinimo bruožų virš paviršiaus) arba žoline danga padengtame aikštelės šlaite.
Paminklą sukilėliams įamžinti ant Gedimino kalno tikimasi įrengti per 2022 metus. Šiam projektui įgyvendinti skirta 150 tūkst. eurų.
