Gegužės 19 d., paminėtos Gintaro Žagunio, pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje žuvusio pasieniečio, Lietuvos valstybės pareigūno, 30-osios žūties metinės.
Trečiadienio rytą įvyko. šv. Mišios už Gintarą Žagunį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Po to buvo padėtos gėlės Vilniaus Antakalnio kapinėse ant Gintaro Žagunio kapo. Po pietų Gintaro Žagunio žūties vietoje Krakūnuose (Šalčininkų r.) prie paminklo pasieniečiui Valstybės sienos apaugos tarnybos pareigūnai surengė minėjimo iškilmės.
Seimo rūmuose, Jono Pauliaus II auloje, nuo gegužės 17 d. pristatoma Gintaro Žagunio atminimui skirta paroda.
Lemtingomis sovietų agresijos dienomis 1991 m. sausio mėn. Lietuvos pasieniečiai vieni pirmųjų stojo ginti atkurtos Nepriklausomybės. Jie budėjo valstybės pasienio postuose, padėjo atremti Aukščiausiosios Tarybos rūmų šturmą sausio 8-ąją, davė kario savanorio priesaiką.
Kartu su kitais Šalčininkų užkardos pareigūnais, 1991 m. sausio – kovo mėnesiais Gintaras Žagunis saugojo Vyriausybės rūmus.
Atslūgus įtampai sostinėje, Sovietų Sąjungos kariuomenės puldinėjimai ir provokuojami incidentai tęsėsi Lietuvos pasienyje. 1991 m. gegužės mėn. Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga padėtis.
Nuspręsta laikinai nebudėti šios užkardos postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Lemtingąjį budėjimą, neradę technikos, Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Savo tarnybos draugams Gintaras Žagunis liepė eiti ilsėtis, o pats liko poste.
„Jei žūti, tai vienam, o ne visiems“, – tokie buvo jo žodžiai. 1991 m. gegužės 19-osios naktį pasieniečio Gintaro Žagunio tykojo mirtis – jo gyvybę nutraukė iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti sovietų režimo pakalikai.
Jam tuo metu ėjo 34-ieji metai. Gintaras Žagunis amžinojo poilsio atgulė 1991 m. gegužės 21 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse šalia Sausio 13-osios Laisvės gynėjų kapų.
Po mirties Gintaras Žagunis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu. Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą Vilniaus rinktinės užkarda Šalčininkų rajono Poškonių kaime pavadinta Gintaro Žagunio vardu, 2001 m.
Poškonyse atidengta paminklinė lenta. 2004 m. lapkričio 19 d. Gintaro Žagunio žūties vietoje Krakūnų kaime atidengtas granito paminklas (skulptorius Vidmantas Gylikis).
Daugiau specialių žinių apie Laisvės gynėją, pasienietį Gintarą Žagunį skelbiama Seimo svetainėje.
Koks niekšas turėtum būti, kad tą jauną vyruką nužudytum! Nors pačiam jis pavojaus nekėlė, neėjo nežinia kur tavęs ieškodamas tikslu nužudyti.
Ateis Tiesos valanda, kai norėsi, bet negalėsi iš savo atminties to vaizdo ištrinti, kai norėsi skradžiai prasmegti, keiksi save, kad ne sąžinės, o kažkieno komandos paklausei.
Vilniuje ir Šalčininkų rajone bus minimos G.Žagunio 32-osios žūties metinės
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniuje-ir-salcininku-rajone-bus-minimos-g-zagunio-32-osios-zuties-metines-56-2055616?utm_medium=copied