Dar karantino išgarsintas laisvalaikio leidimas gamtoje vis labiau patinka daugeliui žmonių, tačiau daugelis pamiršta ar ignoruoja taisykles, kurių reikėtų laikytis gamtoje.
Kokios tos taisyklės, kodėl jų reikia laikytis ir kas nutiks, jei to nedarysime, atsako Žuvinto biosferos rezervato, kuriame yra ir gamtos mokykla, grupės patarėjas Tomas Pikūnas.
„Kasdieninėje veikloje, namuose ar darbe taip pat gausu taisyklių ir reikalavimų, kurių būtina laikytis, todėl žmonės, atvykę praleisti laisvalaikio gamtoje, atsipalaiduoja, jaučiasi patogiai, atsiriboja nuo kasdienybės ir visų juos supančių rūpesčių, kas ir pastūmėja nepaisyti gamtoje egzistuojančių taisyklių“, – komentuoja T. Pikūnas.
Visgi, jo nuomone, padėtis šiandien gerėja – žmonės darosi sąmoningesni, atsakingesni, mat jau nuo mažų dienų darželiuose, mokyklose vaikai supažindinami su gamtoje egzistuojančiomis taisyklėmis.
„Saugomose teritorijose yra rengiamos įvairios pamokėlės, mokomosios išvykos, kurių metų supažindinama ne tik su mus supančios gamtos grožiu, teikiamomis fizinėmis gėrybėmis ar psichologine nauda, bet ir paaiškinama, kaip reikia išsaugoti gamtą ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti.
Prie šios užduoties prisijungia ir žiniasklaida bei kiti žinių šaltiniai“, – tvirtina pašnekovas.
10 taisyklių pagal gamtininką
Pasak Žuvinto biosferos rezervato atstovo, dažniausiai netinkamai elgiamasi atostogų metu, vasaros laikotarpiu:
leidžiama garsi muzika, deginami laužai tam neskirtose vietose, automobiliai statomi arti vandens telkinių, lankomasi tam neskirtose vietose.
„Dažnai netinkamai elgiamasi, kai norima kokioje nors teritorijoje vykdyti tam tikrą veiklą, pavyzdžiui, šienauti, grybauti ar uogauti.
Šiais atvejais dažnai iškyla problemų, nes ne visur tai galima daryti“, – atkreipia dėmesį T. Pikūnas.
Tarp pagrindinių 10 elgesio gamtoje taisyklių rikiuojasi šios:
nesilankyti tam neskirtose vietose (rezervatuose), netriukšmauti ar kitaip netrikdyti laukinių gyvūnų, netrikdyti kitų asmenų, besilankančių miške, poilsio, neplauti transporto priemonių miške, šalia vandens telkinių bei nešiukšlinti.
„Taip pat svarbu nekurti laužų ir naudoti atvirą ugnį tik viešojo naudojimo poilsio vietose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse.
Nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų ir kitų daiktų, galinčių sukelti gaisrą.
Septintoji taisyklė – nekirsti medžių, krūmų, kitų augalų, ar kitaip jų nežaloti, neardyti miško paklotės.
Aštuntoji – negaudyti, nenaikinti laukinių gyvūnų, jų negabenti iš laukinės gamtos, nerinkti kiaušinių, neardyti gyvūnų būstų (olų, drevių, lizdų, skruzdėlynų, inkilų).
Devintoji – negadinti želdinių apsaugos įrenginių, poilsiaviečių ir kitos rekreacinės įrangos, aprašomųjų ir įspėjamųjų ženklų, kvartalinių linijų stulpų, geodezinių ženklų, riboženklių ar kitų įrenginių.
Ir paskutinė – nepaleisti miške šunų be antsnukio, antsnukis nebūtinas, jei šuo vedamas už pavadėlio“, – vardija gamtininkas.
Suaugusiems reikėtų pasimokyti iš vaikų
Žuvinto biosferos rezervato atstovo teigimu, už taisyklių nesilaikymą ar tam tikros neleistinos veiklos vykdymą dažnu atveju gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė – paskirta bauda, kurią teks susimokėti, arba bus duotas įspėjimas.
„Nesilaikydami minėtų taisyklių, ne tik turėsime už tai atsakyti, bet sukelsime neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai.
Būtent dėl to apie gamtos saugojimą reikia kalbėti nuo pat mažų dienų, kadangi vaikystėje formuojasi mūsų pagrindiniai elgesio įpročiai, sąmoningumas, mąstymo ypatybės.
Jei pradėsime mokyti vaikus kuo anksčiau ir paaiškinsime, kaip reikia elgtis, bus tik geriau.
Nepamirškime, kad ir suaugusiems kartais reikia priminti apie gamtosauginius reikalavimus, kadangi taisyklės ir visi reikalavimai nuolat pasipildo“, – pabrėžia T. Pikūnas.
Jis priduria, kad geriausias būdas mokyti vaikus yra per pažinimą – būtent tai daro saugomų teritorijų gamtos mokyklos, kurių Lietuvoje šiuo metu yra devynios:
Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Sirvėtos, Kauno marių, Kurtuvėnų, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose bei Žuvinto biosferos rezervate.
„Jaunajai kartais reikia padėti suprasti, kodėl yra saugoma ir kas yra saugoma, kas nutiks, jei to nedarysime.
Siekti, jog visiems vaikams ir suaugusiems gamtos mokyklos durys būtų atviros, kad tai taptų erdve, kuri laukia visų, norinčių pažinti Lietuvos saugomą teritoriją, kraštovaizdžius ir jų vertybes.
Per stebėjimą ir pažinimą padėti vaikams suvokti save kaip visumos dalelę, žadinti troškimą pažinti gamtą, gerbti, mylėti ir saugoti supančią aplinką.
Kad gamtos stebėjimas taptų nuolatiniu procesu, vykstančiu kasdieniniame gyvenime.
Skatinti, ugdyti vaikų smalsumą, auginti dvasines, protines, psichologines ir fizines savybes per patyrimą ir pažintį su gamta“, – komentuoja pašnekovas.
Anot T. Pikūno, gamtos mokykla jaunąją kartą keičia iš esmės:
padeda susivokti, kad esame visumos dalelė, kuri turi įtaką didžiajai daliai gamtos išteklių.
„Jaunoji karta tikrai yra labiau žingeidi ir jiems žinios yra lengviau pasiekiamos ir suprantamos.
Suaugusiems reiktų pasimokyti iš jaunesniųjų didesnio užsispyrimo, noro sužinoti, pakeisti, išsaugoti“, – pabaigia jis.
Jei kažkas, pvz., pasistatė 350 kv. m. sodybą rezervate, tai ką, jis negali garsiai popso (lietuviškas žodis) klausytis ar savo geltoną lambordžinį nuplauti ežere? Ir ant laužo elnieną pasikepinti, kur nori, uždrausta?
ateini, atsineši ir iškeli (ne bet kaip, o kaip priklauso!)
„Namus“ paukščiams gaminančios įmonės vadovas svajoja apie milijoną: ne eurų, o inkilų
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/namus-pauksciams-gaminancios-imones-vadovas-svajoja-apie-milijona-ne-euru-o-inkilu-56-2030596?copied
Kaip gyveno ir gyvena paukščiai miške, kaip gyveno paukščiai prieš tūkstančius metų? Kam paukščiams inkilai? Ko kištis į Gamtą? Patys gyvenkite inkiluose medžiuose.
Vat, ir nežinau, ar šokti akis, ar tyliai pritarti…
Jokie gyvūnai mūsų nusiaubtoje gamtoje nebeturi anų laikų sąlygų, nebėra tiek saugūs. Viską išknisome, išrausėme, kaip šernai. Į mišką dieną ir naktį, ginkluoti, girti ir blaivūs braunamės; laukus visokiu brudu tręšiame – auginame daugiau, negu sau, čia gyvenančiai tautai šiai dienai ir atsargoms reikia. Tada viską aplink užteršiančiais kriokiančiais vilkikais svetur vežame… Todėl gal toks rūpinimasis padės dar išlikusiai čia išlikti, neišmirti ir niekur iš čia nesitraukti, kol rasime kitą, gamtą tausojantį tvarkymosi Žemėje būdą?
Balandžių šėrimas buvusioje černiachovskio a. yra gėris? Kinai kažkada žvirblius užmušinėjo. Rusai upes nukreipinėjo. Aralas išdžiūvo. Amazonės miškai kertami, o Lietuvos kaip? Bet koks kišimasis į gamtą – blogis. Kam paukščius žieduoti, dar prikabinti gps? Kam tie visi tariamai moksliniai tyrimai, kad išsaugoti etatus? Jau seniausiai žinoma, kur gandrai žiemoja. Kuo Ventės Rage užsiimama? Tikrai, tikrai to reikia? Bet už Kuršių marių teršimą kas pasodintas? Kam rūpėjo klaipėdiškių skundai dėl smarvės? Štai kur klausimas svarbus, o ne inkilai. Ir lesyklėles nereikalingos, nes natūralioji atranka viską sutvarkys. Be jokios abejonės, šunims padėti reikia, jie taip priklausomi nuo žmogaus. Bet sniegena pati išgyvens, o jei neišgyvens, reiškia buvo silpna, ligota. Stipri sniegena išgyvens. Ir jos palikuonys bus stiprūs. Amen 🙂
Aršias nuomonių kautynes siūlau tęsti kitą savaitę. Šiąnakt pasilsėkite, nes jėgų prireiks.
Prieš tai ir mums, ir kautynių stebėtojams siūloma perskaityti:
Vytautas Rubavičius. „Dirbtinis intelektas“: ar išliks žmonija?
– pozicija.org/vytautas-rubavicius-dirbtinis-intelektas-ar-isliks-zmonija/
Viena vertus, mes iš tiesų taip atpratiname paukštelius savimi pasirūpinti. Jie patikėjo, jog jau gyvena Gerovės valstybėje. Atpratę, jie užmirš, kaip tai daroma, ir nebemokės viso to, ką iki mūsų įsikišimo mokėjo? O jei žmonija iš tiesų neišliks, jei Žemėje liks tik bejausmiai robotai, su kuriais nei paukštelis, nei žvėrelis nesusikalbės, nežais, tada ir gyvūnija išmirs? O kas bus su mūsų prisijaukintais šunimis, katinais ir visais kitais?
Kita vertus… A, tiek tos, atidedam
Aršias nuomonių kautynes siūlau tęsti kitą savaitę. Šiąnakt pasilsėkite, nes jėgų prireiks.
Prieš tai ir mums, ir kautynių stebėtojams siūloma perskaityti:
Vytautas Rubavičius. „Dirbtinis intelektas“: ar išliks žmonija?
– pozicija.org/vytautas-rubavicius-dirbtinis-intelektas-ar-isliks-zmonija/
Viena vertus, mes iš tiesų taip atpratiname paukštelius savimi pasirūpinti. Jie patikėjo, jog jau gyvena Gerovės valstybėje. Atpratę, jie užmirš, kaip tai daroma, ir nebemokės viso to, ką iki mūsų įsikišimo mokėjo? O jei žmonija iš tiesų neišliks, jei Žemėje liks tik bejausmiai robotai, su kuriais nei paukštelis, nei žvėrelis nesusikalbės, nežais, tada ir gyvūnija išmirs? O kas bus su mūsų prisijaukintais šunimis, katinais ir visais kitais?
Kita vertus… A, tiek tos, atidedam kitai savaitei.
Uždanga nusileidžia
Pasitikslinimui. Žodis – Amen – , viską , ką pasakiau yra tiesa . Ar taip?
Tiesa, iš tikrųjų, teesie, tebūnie, t.p. baigta, galas. Galite pasirinkti tokią reikšmę, kuri Tamstai arčiau prie šrdies. Jūsų vertimas man labai patiko.
amžinam atminimui nuo Gamtos
– media.lrytas.lt/images/2023/04/01/092958667-a42b056b-2fc1-46b0-abdf-3e27c80f6c49.jpg
bei kaip vilkai savo damas šokiui kviečia, išgirsite ir pamatysite čia:
– facebook.com/plugins/video.php?height=314&href=https%3A%2F%2Fwww.facebook.com%2F100068893612656%2Fvideos%2F1355417935239176%2F&show_text=false&width=560&t=0
(kokie nuostabūs garsai. Kad galėtum žmogus ten atsidurti…)
ir
[Delfi trumpai] Vilkų pavasariniai šėliojimai nepaliks abejingų: pamatysite juos visai kitaip
– delfi.lt/grynas/gamta/delfi-trumpai-vilku-pavasariniai-seliojimai-nepaliks-abejingu-pamatysite-juos-visai-kitaip-92960749
bei kaip vilkai savo damas šokiui kviečia, išgirsite ir pamatysite čia:
– facebook.com/plugins/video.php?height=314&href=https%3A%2F%2Fwww.facebook.com%2F100068893612656%2Fvideos%2F1355417935239176%2F&show_text=false&width=560&t=0
(kokie nuostabūs garsai. Kad galėtum žmogus ten atsidurti…)
ir
[Delfi trumpai] Vilkų pavasariniai šėliojimai nepaliks abejingų: pamatysite juos visai kitaip
– delfi.lt/grynas/gamta/delfi-trumpai-vilku-pavasariniai-seliojimai-nepaliks-abejingu-pamatysite-juos-visai-kitaip-92960749
Nematau ryto, tik vakarą ir naktį.
O be reikalo. Nes ryte, išklausius
Dvasinė ekologija
− marijosradijas.lt/transliacijos/246516-2023-04-03-10-00-dvasine-ekologija.html
Tamstai akyse nušvistų tokios Vilties kupinas rytas!.. Nes ten išgirstumėte žodžius, kokius ir pats man išsakėte: Nekišk nagų prie Gamtos, ba bus, kap kinams buvo, kai tie, neapsikentę žvirblių šiukšlinimo ir purpsėjimo aplinkui, ėmė ir įsikišo į Gamtos tvarką!
O be reikalo. Nes ryte, išklausius
Dvasinė ekologija
− marijosradijas.lt/transliacijos/246516-2023-04-03-10-00-dvasine-ekologija.html
Tamstai akyse nušvistų tokios Vilties kupinas rytas!.. Nes ten išgirstumėte žodžius, kokius ir pats man išsakėte: Nekišk nagų prie Gamtos, ba bus, kap kinams buvo, kai tie, neapsikentę žvirblių šiukšlinimo ir purpsėjimo aplinkui, ėmė ir įsikišo į Gamtos tvarką!
Visai rimtai siūlau priimti labai labai griežtą įstatymą, draudžiantį „Alkui” dėti gamtos nuotraukas be gamtos garsų: be čiurlenimo, almėjimo, ošimo, bangų mūšos, kukavimo, čiurenimo, be kranksėjimo ir t.t.
Gal ir kvapų norėtumėte nemokamai? Ir vitamino D?
Kvapų? Miško? Žydinčių pievų? Nemokamai? –
– Kto poslednij? – Ja za vami.
………………
Na, ir nūda gi Tamsta. Aš apie pirmą pasaulyje įstatymą, susijusį su romantika, o Tamsta apie banknotus…
Beje, nežinote, kokio dydžio lagamino reikia, kad tilptų 15 mln.? Ir kiek jis gal sverti? Kartais net kelis kartus per dieną man primena, jog vienur laimėjau, kitur buvau apdovanota, ar man buvo skirta. Tik vis nuvažiuoti atsiimti negaliu – neturiu tokio lagamino. O pinigai, kaip suprantate, nuo šiol man smulkmena, dėl kurios galvos nesuku.