Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Užtvankos trukdo ne tik lašišoms

www.alkas.lt
2023-03-16 15:07:52
0
Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Artėjant pavasariui žvejai juokauja, kad Velykų laukia, bet žiobrių laukia dar labiau. Šios migruojančios žuvys iš jūros neršti į Lietuvos upes traukia būriais dviem migracinėmis bangomis rudenį ir pavasarį, tad balandžio viduryje jau pradeda kibti. Savo ruožtu mokslininkai pastebi, kad savo dydžiu ir jėga žiobriai neprilygsta lašišoms, tad įveikti Lietuvos upėse žmogaus pastatytas užtvankas šioms žuvims yra gerokai sunkiau.

Kai balandžio viduryje prasideda pavasarinė žiobrių migracinė banga, žvejai jų pagauna pagrindinėse Lietuvos upėse, kuriose vėliau pavasarį ir vasaros pradžioje žiobriai neršia. Pirmųjų signalų apie prasidėjusią žiobrių migraciją pavasarį Lietuvos žvejai sulaukia iš kaimyninės Latvijos, kur šios karpinės žuvys pasirodo anksčiau. Ypač įspūdingai atrodo jų šuoliai Ventos upėje per Kuldygos krioklį.

Dėl vienos užtvankos prarado net pusę nerštaviečių

Lietuvoje Neringos kurortas ir įvairūs miesteliai prie Nemuno turi jau daugiau kaip šimtmetį pavasarį gyvuojančią tradiciją švęsti Žiobrines. Žiobriai nuo seno yra laikomi delikatesu, vertingomis verslinėmis žuvimis. Vis dėlto iki praėjusio amžiaus vidurio žiobrių Lietuvoje būdavo gausiau, nes jų migracijos kelyje nebuvo tiek užtvankų ir hidroelektrinių.

„Kad atplauktų iki Lietuvos upių, sėkmingai išnerštų ir grįžtų atgal į jūrą, žiobriai turi sukaupti pakankamai energijos atsargų. Užtvankos yra nemenkas išbandymas jų jėgoms. Kai kurie hidrotechnikos statiniai praeivėms žuvims yra apskritai neįveikiami. Tad gyvūnai negali pasiekti vietų, kuriose kaip rūšis dauginosi tūkstančius metų ir nerštavietės konkrečiose upių ir upelių atkarpose tarsi yra įrašytos į jų genus – kiek žinoma, žiobriai kaip ir lašišos, pasižymi „homingu“ – grįžimu į savo gimtas upes daugintis“, – teigia daktaras Nerijus Nika, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas.

Pasak  ichtiologo, vien žiobrinių šventės tradicijos Nemuno pakrantėse rodo, kad didžiausia Lietuvos upė žiobrių migracijai yra svarbiausia. Tačiau Jonavą žiobriams pasiekti paprasčiau negu Birštoną ar Druskininkus. Mat kelionė Nemunu baigiasi ties Kauno hidroelektrine, o migracija Nerimi – gerokai sklandesnė.

Įvairiais vertinimais, žiobriai neteko iki 50–70 proc. nerštaviečių, kai praėjusio amžiaus viduryje Kaune iškilo hidroelektrinė, dabar žinoma Algirdo Brazausko vardu. Tai iliustruoja, kiek žmogaus sprendimai gali paveikti gamtą ir sutrikdyti tūkstančius metų gyvuojančius ciklus.

Žuvitakiai: kas tinka lašišoms, nebūtinai tiks žiobriams

Mokslininkų teigimu, kiekviena žmogaus sukonstruota užtvanka sutrikdo ne tik žiobrių ir kitų žuvų, bet ir nešmenų, maisto medžiagų, smulkiųjų organizmų judėjimą bei natūralų pasiskirstymą upėse. Gamtai yra didžiulis pokytis, sukeliantis ekologinę žalą.

Anot ichtiologo N. Nikos, pralaidos ir žuvitakiai tik iš dalies padeda spręsti užtvankų sukeliamas problemas. „Nėra žuvitakių, kurie būtų suprojektuoti taip, kad tiktų visoms migruojančioms žuvims. Pavyzdžiui, stipri lašiša gali pasinaudoti jai suprojektuotu žuvitakiu, o žiobris – nebūtinai“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas.

Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas N. Nika atkreipia dėmesį, kad labai maža dalis užtvankų Lietuvoje turi žuvitakius, o nemaža dalis jų yra riboto efektyvumo.

N. Nika atkreipia dėmesį, kad Lietuvos upėmis migruoja ne tik žiobriai, žuvys praeivės, bet ir vietinės, pavyzdžiui, nuo žemupio iki aukštupio. „Suardžius upės vientisumą, šis ciklas sutrikdomas. Taip pat reikia atsižvelgti, kad žuvys migruoja ne tik pirmyn, bet ir atgal į jūrą. Jų kelionės turėtų būti sklandžios, bet neaišku, kiek į tai yra atsižvelgiama projektuojant žuvitakį“, – pastebi pašnekovas ir priduria, kad vis dėlto, jeigu užtvankos neįmanoma pašalinti, tuomet žuvitakis yra geriau negu nieko.

Mažiau užtvankų – daugiau žiobrių

Ichtiologas N. Nika teigiamai vertina tai, kad siekiant atkurti upių vientisumą ir biologinę įvairovę Lietuvoje kaip geriausias sprendimas yra pradedamas prioretizuoti užtvankos pašalinimas.

Kaip rodo praktika, užtvankų pašalinimo projektai mūsų šalyje gali būti įvykdomi apgalvotai ir sklandžiai. Pastaraisiais metais buvo sėkmingai pašalintos Bražuolės užtvankos liekanos Neries regioniniame parke, taip pat išardyta užtvanka Salantuose. Mokslininkas tai vadina svarbiais simboliniais pirmaisiais žingsniais.

Pašnekovas sutinka su nuomone, kad Lietuva turi didelį potencialą – labiau atverti savo upes migruojančioms žuvims. Ir ne tik ikona tapusioms lašišoms, bet ir kitoms mažesnėms pavyzdžiui, žiobriams, kurie pas mus atplaukia iš Baltijos jūros arba atlieka vietines migracijas upės baseine.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lašišoms patekti į nerštavietes tapo lengviau
  2. Užsienyje taikomas cheminis ežerų valymo būdas bus pasirinktas tik jį išmėginus
  3. Lašišas ir šlakius nuo šiol bus galima gaudyti dar 5 upėse
  4. Tūkstančiai lašišų ir šlakių papildė Lietuvos upes
  5. Rudeninė atmintinė žvejams mėgėjams
  6. Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
  7. Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga
  8. Žolinė – nemokamos žvejybos diena
  9. Atkuriamos upių vagos
  10. Sugautą lašišą ar šlakį žvejai nuo spalio 1-os turės paleisti, o kai kuriose vietose žvejoti draudžiama
  11. Nuomojamuose ežeruose ir upėse žvejos tik mėgėjai
  12. Aplinkos ministerija atsigręžė į sovietmečiu ištiesintas upes
  13. Vandens telkiniai įžuvinami lašišomis ir šlakiais
  14. Sugautus šlakius ir lašišas teks paleisti
  15. Gamtininkas papasakojo apie užtvankų žalą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Akcijos „Saugom lydeką 2023“ iliustracija | lrv.lt nuotr.

„Saugom lydeką“: žala gamtai viršija 113 tūkst.

2023 05 31
Rūta Benedikt, amerikiečių antropologė | wikipedija.org nuotr.

R. Benedikt. Individas ir kultūra

2023 05 31
Žuvys, ūsoriai | zum.lrv.lt nuotr.

Į upes išleista išleista 18 tūkst. retų žuvų

2023 05 26
Žvejyba, laivas | am.lt nuotr.

Seimas pritarė verslinės žvejybos ribojimui

2023 05 18
Ungurys | am.lrv.lt nuotr.

Į Nerį išleista dešimtys tūkstančių ungurių

2023 05 15
Plonytis nerūdijančio plieno metalęšis (dešinėje) lyginant su mums įprastu optiniu lęšiu | Dokt. R. Ivaškevičiūtė-Povilauskienė, FTMC nuotr.

Lietuvos mokslininkai sukūrė išskirtinį metalęšį

2023 05 15
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Patarimai, kad žuvį pamėgtų net vaikai

2023 05 06
Šventoji | fabula.lt nuotr.

Lietuvos upių turtai – dideli, bet nebranginami

2023 05 05
Kuršių mariose vyks tradicinių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis 2017“

„Žiobrinės“ Neringoje: galios įvažiavimo lengvata

2023 04 28
Eršketai | zum.lrv.lt nuotr.

Į upes paleista 1000 aštriašnipių eršketų

2023 04 23
Rodyti daugiau

Naujienos

VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Saugom lydeką“: žala gamtai viršija 113 tūkst.

by Ditė Česėkaitė
2023 05 31
0
Akcijos „Saugom lydeką 2023“ iliustracija | lrv.lt nuotr.

Per tris mėnesius trukusį vajų „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 566 reidus ir tikrino tiek žvejus mėgėjus, tiek...

Skaityti toliau

R. Benedikt. Individas ir kultūra

by daiva
2023 05 31
4
Rūta Benedikt, amerikiečių antropologė | wikipedija.org nuotr.

Iš tiesų jokio antagonizmo tarp visuomenės ir individo nėra. Vienas iš didžiausių paklydimų, kokius tik yra sukėlęs šis XIX a....

Skaityti toliau

Į upes išleista išleista 18 tūkst. retų žuvų

by Ditė Česėkaitė
2023 05 26
0
Žuvys, ūsoriai | zum.lrv.lt nuotr.

Šią savaitę baigti Lietuvos upių įžuvinimo ūsoriais darbai – į Nerį (Trakų r.) ir Šventąją (Anykščių r.) išleista 18 tūkst....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Myliu Lietuva apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Balsavimas | vrk.lt nuotr.

Balsus jau atidavė 58 tūkstančiai rinkėjų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai