Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga

www.alkas.lt
2014 10 09 08:50
1
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga

astrologycircle.com nuotr.

astrologycircle.com nuotr.
astrologycircle.com nuotr.

Prasidėjus antram rudens mėnesiui, Lietuvos žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyrius bendradarbiaujant kartu su Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojais pradėjo lašišinių žuvų ženklinimą, kuriam pirmą kartą Lietuvoje bus naudojami akustiniai siųstuvai, bei žuvitakių rekonstrukcijos darbus.

Atėjus rudeniui ir prasidėjus žuvų nerštui, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus specialistai kartu su Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojais pradėjo jų žymėjimą, kuriam pirmą kartą Lietuvoje bus naudojama akustinė telemetrija, pakeitusi iki tol buvusią radijo telemetriją. Šis žuvų žymėjimas vyksta kartu su Lietuvos žuvitakių rekonstrukcijos projektu.

Pasak Lietuvos Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriaus vyriausiojo specialisto Andrej Pilinkovskij, pagrindinis projekto tikslas – apsaugoti ir plėtoti vidaus vandenų fauną ir florą prisidedant prie vandens aplinkos gerinimo, t. y. padėti praeivėms žuvims, tokioms kaip lašišos, šlakiai, upėtakiai, kiršliai ir kt., migracijos ir neršto metu pasiekti aukštupiuose esančias neršti tinkamiausias vietas.

„Šis projektas yra išties labai svarbus Lietuvos upių faunai ir florai, nes kadaise, dar Sovietų sąjungoje statyti žuvitakiai apgriuvo, o jų efektyvumas ženkliai sumažėjo. Jais tapo itin sudėtinga migruoti žuvims. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta pradėti žuvitakių rekonstrukcijos darbus. Pradėjome nuo pačių svarbiausių ir šiemet baigėme dviejų žuvitakių rekonstrukciją – prie Rokantiškių ir Sausdravo upių užtvankų. Šiais metais bus pastatytas ir Kražantės žuvitakis. Tačiau jais neapsiribosime ir sieksime rekonstruoti visus Lietuvos žuvitakius“, – sako A. Pilinkovskij.

Pasak specialisto, visuose atnaujintuose žuvitakiuose bus atlikti tam tikri moksliniai stebėjimai, kurie leis įvertinti jų efektyvumą.

„Mokslininkams būtina žinoti, ar žuvis migruoja žuvitakiu, ar ne veltui jis buvo pastatytas, kur žuvys keliauja praplaukusios žuvitakiu ir t.t. Šie duomenys mums leis savo darbą paversti dar efektyvesniu“, – pasakoja mokslininkas.

Pirmą kartą naudojama akustinė įranga

Tam, kad tyrėjai galėtų gauti tikslius žuvų migracijos duomenis, yra naudojama stebėjimo įranga. Šiemet pirmą kartą Lietuvoje tokiems tyrimams bus pasitelkta akustinė telemetrija.

Pasak šiam projektui akustinius siųstuvus tiekiančios kompanijos direktoriaus Dariaus Imbraso, šie siųstuvai yra sekantis technologinis žingsnis.

„Anksčiau Lietuvoje buvo naudojama radijo telemetrija, tačiau šiemet žuvininkystės tarnyba įsigijo naują, akustinę telemetrijos įrangą, kuri kasdien vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Šio tipo siųstuvai gali būti naudojami tiek gėlame vandenyje, tiek ir jūrose ar vandenynuose, kur yra visiškai kitoks vandens sūrumas. Jie pateikia itin tikslius duomenis“, – dėsto D. Imbrasas.

Žuvivaisos specialisto A. Pilinkovskij teigimu, šie siųstuvai bus išdėstyti keliose žuvitakio vietose.

„Imtuvus išdėstysime keliose vietose: žemiau žuvitakio, kad fiksuotų žuvį, kuri į jį įplaukia, taip pat pačiame žuvitakyje, kad žinotume, kiek laiko žuvis jame užtrunka bei už jo, kad matytume, kiek laiko žuviai užtrunka adaptuotis po žuvitakio vandens telkinyje“, – pasakoja mokslininkas.

Sužymėta 30 lašišinių žuvų

Šalia akustinių imtuvų, tyrimams yra naudojami ir vidiniai žuvų žymekliai, kurie į žuvį yra implantuojami operacijos metu, ir siunčia signalus į imtuvus. Tyrimams bus sužymėta 30 lašišinių žuvų. Jos bus stebimos tris savaites.

„Lašišinių žuvų, lašišų ir šlakių nerštas prasideda rudenį, kai vanduo atšąla. Kol kas upėse daugiausiai pasitaiko šlakiai. Dabar jie atranda savo teritoriją, ją paruošia nerštui: valo žvyrą ir akmenukus nuo paviršiaus tam, kad patelės išmesti ikrai gerai priliptų prie akmenų, o tada patinas juos apvaisintų. Kitais metais pavasarį iš jų išsirita lervutės. Šlakio ir lašišų neršto metu kitos žuvys tarsi pasislepia, taip būna visada, todėl pagauname tik mums reikalingas žuvis“, – sako A. Pilinkovskij.

Norėdami pagauti žuvis, mokslininkai naudoja specialią elektros įrangą, kuriai leidimus išdavė Aplinkos apsaugos ministerija.

„Žuvis gaudome specialiomis elektrinėmis gaudyklėmis, kurioms tik mes vieninteliai turime leidimus. Jos visos atitinka visus metrologinius reikalavimus. Gaudant su šiuo aparatu naudojame kintamą impulsinę srovę nuo 20 iki 50 hz. Kuo daugiau bangų praeina per žuvies ilgį, tuo ji labiau yra veikiama elektros. Tarkime, jei gaudome lašišas, tai 2–3 cm ilgio žuvytė net nereaguos į srovę, nes jos ilgis mažesnis nei bangos. Kuo didesnė žuvis, tuo ji jautresnė elektros srovei“, – teigia specialistas.

Pagauta žuvis yra užmigdoma kubile su specialiais anestetikais, kurie parenkami pagal jos rūšį. Tada žuvis išmatuojama, pasveriama ir guldoma ant operacinio stalo. Įsitikinus, kad žuvis užmigdyta, jai papilvėje daromas pjūvis ir įstatomas nedidelis siųstuvėlis.

„Pjūvis daromas toje vietoje, kur yra mažiausiai kraujagyslių. Vėliau jis užsiuvamas vandenyje tirpiais siūlais, o pjūvio vieta dezinfekuojama, kad žuvis neužsikrėstų įvairiomis ligomis ar prie jos neprikibtų infekcijos. Galiausiai žuvis dar palaikoma kubile su vandeniu, kuris yra prisotintas deguonies, apie 5–10 minučių, ir paleidžiama atgal į upę ar ežerą. Atlikti tyrimai uždarose recirkuliacinėse sistemose parodė, kad mūsų naudojamas specialus skystis žuvims neleidžia užsikrėsti ir visos jos puikiai gyvena po šių nesudėtingų operacijų“, – tikina mokslininkas.

Lietuvoje žuvų ženkliai gausėja

Atliekami tyrimai padeda stebėti Lietuvos upių ir ežerų žuvų populiacijų kitimus. Specialistų teigimu, paskutinių metu tyrimai rodo, kad Lietuvos vandens telkiniuose žuvų gausėja.

„Pagal statistiką, kiekvienais metais lašišinių žuvų gausėja ir tai žino jau ne tik Lietuvos žvejai, bet ir žvejai iš kaimyninių šalių. Kiek žinau, nemažai jų atvyksta iš Lenkijos. Esu matęs, kai žvejai pagauna 15 ir 20 kg svorio lašišas, tai tikrai gražios žuvys, su kuriomis smagu pakovoti. Žuvivaisos skyriaus tikslas ir yra dar labiau gausinti šią populiaciją. Mes pavasarį ir rudenį atliekame įžuvinimo darbus ir išleidžiame paaugintus jauniklius. Tai duoda labai ženklų rezultatą, o kadangi kiekvienais metais žuvų gausėja, mes galime pagauti daugiau reproduktorių, todėl ir mūsų išleidžiamų žuvų kiekis didėja. Svarbu ir tai, kad auga ir retų bei vertingų žuvų populiacijos, kaip eršketų ar ungurių“, – žuvų prieaugio priežastis vardina A. Pilinkovskij.

Tačiau specialistas pastebi, kad norint sėkmingai tęsti pradėtus darbus, būtina ir žvejų bendruomenės pagalba ir parama.

„Kol kas žvejai lašišas pagauna tik didelėse Lietuvos upėse – Nemune ir Neryje, tačiau krentant vandens ir oro temperatūrai, lašišos pradės migruoti į šių didelių upių intakus, o tada žvejai pradeda jas gaudyti kur kas aktyviau. Kartais į jų rankas patenka ir pažymėtos žuvys, todėl dabar žuvis žymime ne tik vidiniais, tačiau ir išoriniais žymekliais, kad juos matytų žvejai. Labai prašau visų, jei pagaunate pažymėtą žuvį – paleiskite ją atgal, nes mums yra labai svarbūs šie duomenys“, – prašo Lietuvos Žuvininkystės tarnybos atstovas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl Lietuvoje išnyko lašišos?
  2. Uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais
  3. Prasideda gamtos apsaugos mėnuo „Lydeka – 2013“
  4. Rudeninė atmintinė žvejams mėgėjams
  5. Lietuvos vandens telkiniai praturtės daugiau kaip 400 tūkst. žuvų
  6. Savaitgalį žvejai sulauks gamtosaugininkų patikros
  7. Aplinkos ministerija skyrė 2,5 mln. litų vandens telkinių įžuvinimui
  8. Aplinkos ministerija primena apie pasikeitusias žūklės taisykles
  9. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  10. Šalies vandens telkiniuose pagausės ungurių
  11. Žaliosios pramonės inovacijoms skatinti – 32,5 milijono litų
  12. Aplinkos ministras G.Kazlauskas: rūpestis gamta – visų svarbiausia
  13. Vartotojo stalui bus patiekiami kokybiški žemės ūkio ir maisto produktai
  14. V.Mazuronis: „Stintų užteks visiems“
  15. Mėgėjų žvejybos taryba pasiūlė riboti verslinę žvejybą
  16. Žvejyba be mėgėjo bilieto – kaip žuvienė be žuvies
  17. Žalieji ragina žvejoti atsakingai ir saugoti nykstančius žuvies išteklius
  18. Bus apdovanoti pažangiausi šalies ekologiniai ūkiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. )..( says:
    8 metai ago

    o musu neseka akustine iranga ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

2023 02 01
„Žalioji savaitė 2023“ | zum.lrv.lt nuotr.

Savo gaminius Lietuva pristato Berlyne

2023 01 20
Kuršių marios | am.lrv.lt nuotr.

Įsigaliojo įstatymas dėl žvejybos Kuršių mariose

2023 01 19
Vetygalos atodanga | vstt.lt nuotr.

Ką mena gamtos istorija

2023 01 19
Žvejai mėgėjai Naujuosius galės pasitikti žvejodami | lrv.lt nuotr.

Žvejai Naujuosius galės pasitikti žvejodami

2022 12 31
Žvejyba | pixabay.com nuotr.

Žvejai Naujuosius galės pasitikti žvejodami

2022 12 30
Griciukas | vstt.lt nuotr.

Atlikti Europos sąjungos mastu saugomų rūšių tyrimai

2022 12 29
Stinta, „Wikipedia“ nuotr.

Gaudant stintas – nepamirškite taisyklių

2022 12 28
Ungurys | am.lrv.lt nuotr.

Siūloma stipriai mažinti ungurių žvejybą

2022 12 20
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pastabos apie „Lietuvos respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą“

2022 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.
Žmonės

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Petras apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Petras apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Gediminas Martišius apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?
  • „Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)
  • Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.
  • Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

by Ditė Česėkaitė
2023 02 01
0
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Tuo tarpu vėgėlių žvejybos...

Skaityti toliau

Savo gaminius Lietuva pristato Berlyne

by Ditė Česėkaitė
2023 01 20
0
„Žalioji savaitė 2023“ | zum.lrv.lt nuotr.

Berlyne duris atvėrė  87–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto gaminių ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2023“. Kasmet parodoje „Žalioji savaitė“ demonstruojami...

Skaityti toliau

Įsigaliojo įstatymas dėl žvejybos Kuršių mariose

by Ditė Česėkaitė
2023 01 19
0
Kuršių marios | am.lrv.lt nuotr.

Įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos įrankių, mažinamas leidžiamų naudoti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Petras apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Petras apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Gediminas Martišius apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

Kitas straipsnis
Jaunųjų skulptorių bronzos liedinimo simpoziumo paroda „Gurgutis – 2014“

Jaunųjų skulptorių bronzos liedinimo simpoziumo paroda „Gurgutis – 2014“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai