Ištirti Kuršių marių ištekliai

Kuršių marių žuvų ištekliai nekinta – tai parodė atliktas tyrimas. Tačiau mokslininkai pažymi, kad būtina imtis papildomų sterkų apsaugos priemonių.

2014–2015 m. atliktų Kuršių marių žuvų išteklių tyrimų duomenys parodė, kad bendras žuvų gausumas ir biomasė nekito ir išlieka stabilūs per pastaruosius du dešimtmečius.

Verslinės žvejybos metu Kuršių mariose daugiausia sugaunama karšių ir kuojų. Šios dvi rūšys 2003–2014 m. vidutiniškai sudarė 66,9 % visų verslinių žvejybos laimikių. Kitos svarbios verslui žuvys yra stinta (didesnė dalis sužvejojama Nemuno žemupyje), sterkas, ešeriai ir pastaruoju metu pagausėję žiobriai. Unguriai pagal vertę taip pat sudaro svarbią žvejybos dalį, tačiau pastaruoju metu jų laimikiai sparčiai mažėja. Svarbiausios mėgėjiškos žvejybos žuvys Kuršių mariose yra ešerys, kuoja, karšis, sterkas ir stinta.

2003–2015 m. verslinių žvejybos laimikių analizė parodė, kad ešerių gausumas Kuršių mariose didėja, karšių ištekliai kito nežymiai, o kuojų, žiobrių ir ypač sterkų – mažėja. Pastaraisiais metais taip pat labai sumažėjo vidutinis sterkų ilgis. Todėl, mokslininkų teigimu, siekiant sumažinti neverslinio dydžio sterko šalutinį laimikį, būtinos papildomos priemonės.

Leidžiamų naudoti žvejybos įrankių kiekius ir verslinių žuvų kvotas kasmet nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į atskirų rūšių žuvų išteklių būklę, verslinės žvejybos taisyklės nustato atskirus leidžiamus žvejybos versle naudoti žvejybos įrankių tipus, jų naudojimo laikotarpius, žvejybos vietas.