Esu lotynų kalbos ir lietuvių kalbos dėstytoja. Aktyvi mano keturiasdešimties metų karjera apėmė ir vieną dešimtmetį prieš nepriklausomybę.
Paskutiniai studijų metai ir tas dešimtmetis liko atmintyje kaip tylaus tvenkimosi prieš audrą laikas. Romuviečiai, ekspedicijos, etnografiniai, vis daugiau atvirų straipsnių spaudoje ir pagaliau – Sąjūdžio veiklos pradžia.
Darbe turėjome savo misijas, bet manau, daugeliui mano kartos žmonių tas dešimtmetis buvo sąmoningos rezistencijos, spyrimosi nutautinimui metas.
Kiekviena mano studentų laida kaip tėve mūsų mokėjo: lotynų kalba yra Europos kultūros ir mokslo kalba, o lietuvių kalba – toji pati paveldėta ir išlaikyta sistema, tie patys kodai! Esame gyvoji Europos siela, ne šiaip geografinis centras.
’90-aisiais nebūtumėte radę kito žmogaus, kuris labiau trokštų Lietuvos grįžimo į Europą.
Garbinau Jogailą su Vytautu, kurie XIV amžiuje pasuko Lietuvą nuo slaviško pasaulio į lotyniškąjį, o paskui guldžiau galvą už Vytautą Landsbergį, kuris atlaikė visus spaudimus prieš ir po kovo 11-osios.
Praėjo trisdešimt treji metai, brandžios kartos amžius. Tokiu periodiškumu žmonės išjudėdavo po eilinių elito išdavysčių ar bejėgiškumo: 1794, 1831, 1861, 1883, 1904–1920, 1944–1953, 1987–1991.
Daugelis jaučiame, kad gyvename naujame virsme. Kokiu akmenėliu – baltu ar juodu žymime dabarties dienas?
Deja. Naujųjų liumpenų diktatūra, socialinio užribio vertybių ir chamo triumfas viešumoje, vaivorykštės ženklų žygis per Ameriką ir Europą – neva koks gėris ir progresas iš Vakarų.
Argi tai nėra sėkmingiausia GRU operacija? Tikriausiai niekas niekada neįrodys, bet… jeigu pasektume, kam naudinga sukompromituoti Vakarų kultūrą ir turėti susiskaldžiusias, nutautintas, nupilietintas ir bejėges visuomenes pasienyje…
Žinojau, kad gyvenu Lietuvai. Šiandien jau nieko nebežinau. Ne savo šaliai dirbanti vyriausybė (ak, kaip lengva būtų valdyti, jei tik čia negyventų ir netrukdytų tie Lietuvos žmonės!).
Galybių susirėmimas Ukrainoje. Pabėgėlių srautas. Ar jie mokysis lietuvių kalbos? Gal turėčiau rašyti jiems naujus vadovėlius?
Ar ukrainiečiai įlies mums sveiko kraujo ir padės atsispirti prieš sumankurtėjusią kliką?
Jeigu virsmas neišvengiamas – ar atsiras žmonės, kurie stiprins tautos dvasią, rodys gaires išgyvenimui? Kol kas – tamsa. Juodų juodžiausia. Prieš aušrą?
___________________
* Lot. Juodu akmenėliu žymėtina diena (t.y. nelaiminga, nesėkminga).
žodis nigro jau uždraustas? Kur galima pasiteirauti, sužinoti draudžiančio galiojančio teisės akto, jei toks yra, numerį?
Japoniški šachmatai (go) žaidžiami dėliojant akmenėlius – juodus (blogio) jėgos ir baltus (gėrio) jėgos. Įdomus žaidimas.
Taip autorė teisi, juodieji laimi daugelyje sričių… Tikiuosi ir aš, kad tai naktis prieš aušrą. Žiūrėjau konferenciją, dėl valstybinės kalbos naikinimo. Tiek absurdo dėl tų trijų svetimų raidžių ir kitų nesąmonių, kad pritrukau kantrybės, nesulaukiau pabaigos…
Kaip seimunai (lietuviai) galėjo įteisinti tokią nesąmonę??? Pinigai? Kvailumas? Visuotinis abejingumas?
Blogis negali pasišalinti, neapsireiškęs, neišlindęs į paviršių. Taip, pvz. badaujant, liežuvis pasidengia apnašom, kurių pašalinimui yra net specialūs grandikliai. Organizme susikaupę šlakai skiriasi per “visus galus”. Nuo jų kyla pavojus net apsinuodyti (intoksikacija).
Dabar visuomenėje (pasauliniu mastu) toks kiekis “toksinų” nuo kurių pavojaus (intuityviai) atsitveriama ABEJINGUMU.