Trečiadienis, 1 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Koks ryšys yra tarp detokso ir imuniteto?

www.alkas.lt
2023-02-28 11:05:42
38
PERŽIŪROS
0
Darbas | unsplasch.com nuotr.

Darbas | unsplasch.com nuotr.

Labiausiai paplitusios ligų priežastys

Senovinis kinų posakis sako: „Ieškok savo ligos ant savo lėkštės“. Šis posakis buvo pagrindinė žmogaus kūno gydymo kryptis Rytų šalyse. Arabų filosofas ir gydytojas Avicena sakė: „Jei žmogus susirgo, pirmiausia, ką jis turi padaryti, tai atsisakyti maisto, t. y. pasninkauti.

Antra: atlikti kraujo ir žarnyno valymą. Trečia: pakeisti savo mitybą ir išplauti savo kūno „nuotekų sistemą“ (limfinę, inkstų ir virškinimo sistemą). O jei visi šie veiksmai jam nepadėjo, jis gali eiti pas gydytoją“.

Ligos atsiradimą sukelia mažiausiai keturios pagrindinės priežasčių grupės, kurias aprašysime toliau. Tuomet bandysime suprasti, kad visuomet yra palankių sprendimų sveikatai gerinti bet kokioje būklėje.

Gydytojas V. Kolatas (W. Kollath) teigia, kad, išskyrus ligas, sukeltas nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų (pavyzdžiui, švinu, arsenu ir kt.), itin virulentiškų mikroorganizmų ir įgimtų apsigimimų, dauguma žinomų ligų tiesiogiai ar netiesiogiai kyla iš nesubalansuotos mitybos.

Gyvosios ir negyvosios maisto gaminių kokybės poveikis sveikatai

Posakis „Ieškokite savo ligos ant lėkštės“ turi gilią prasmę.  Geriausias maistas – tai yra daržovės, vaisiai, žalumynai, uogos, šviežias pienas, varškė, šviežia mėsa, žuvis, natūralios sultys, riešutai ir grūdai.

Žinoma, mes valgome kai kuriuos iš minėtų produktų, nes per modernius technologinius procesus pirma „žudome” maistą, o tada stengiamės jį pasisavinti.

„Produkto nužudymas” nereiškia mirties ir jo išmetimo. Atvirkščiai: ši transformacija padaro maistą skanesniu, ko mes ir norime. Ginklai, kuriuos naudojame puolimui prieš gyvus produktus, yra daugiausia druska, cukrus ir actas, bet ypač maisto priedai.

Žudymo būdas yra labai originalus – šių komponentų pridėjimas ruošiant maistą, visiškai arba dalinai sunaikina fermentų funkcijas.

Fermentai yra baltymai, kurie maistą skaido į molekules, kurios absorbuojamos į virškinimo traktą. Jos pasiekia kraują ir yra naudojamos metaboliniuose procesuose. Fermentai taip pat naudojami reakcijose, kurios kuria energiją, reikalingą visoms biocheminėms kūno reakcijoms.

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, dirbtinėmis medžiagomis papildytų maisto gaminių vartojimas yra trečia pagrindinė mirties priežastis pasaulyje po narkotikų, vaistų ir eismo įvykių.

Viena klaida, kurią daro visi, yra valgymas „negyvų, deformuotų produktų su ilgesniu galiojimo laiku” – su maisto priedais. Po tokio maisto valgymo kūnas priverstas vienas gaminti fermentus, kad pasisavintų maistą, ir sunaudoja daug didesnį energijos kiekį.

Kokį poveikį žmogaus kūnui turi maisto priedai?

Pridedami priedai, antibiotikai ir hormonai, kuriais gyvūnai buvo gydomi iki pjovimo ir kurie pasiekia maistą, skirtą galutiniam vartotojui, sunaikina imunitetą ir sutrikdo išsiskyrimo sistemų, tokių kaip limfinė, inkstų, virškinamoji, veikimą.

Jei maisto gaminiai su priedais dominuoja mityboje, sveikatos problemos gali būti rimtos, ir tai gali atsitikti bet kam.

Beveik kiekvienas maisto gaminys kasdieniniame maitinime gali turėti įvairiausių maisto priedų, žymimu E. Pavyzdžiui, kai kuriose makaronų rūšyse kiaušinis yra pakeičiamas geltonuoju dažikliu atrazinu – E 102, o visi mėsos paruošimo būdai yra tik su konservantais, tokiais kaip natrio ir kalio nitritai ir nitratai, o kaip skonio stipriklis naudojamas natrio glutamatas – E 621.

Tokių maisto gaminių ilgalaikis vartojimas dažnai yra pagrindinė lėtinių ligų priežastis, kurių negalima išgydyti be mėginimo sumažinti kasdieniniame maiste suvalgomo maisto priedų E kiekio.

Pirmais perspėjimo ženklas

Jeigu jums skauda galvą, jaučiate nuovargį, jaučiate padidėjusį širdies plakimą, pastebite ankstyvą senėjimą, atsiranda virškinimo bėdų ar padidėja kūno masė, tai reiškia, kad jūsų kūnas veikia kaip perkrautas variklis ir jam reikia pagalbos.

Pirmas dalykas, kurio turime imtis, siekdami išlaikyti savo sveikatą, yra atkurti virškinimo organų veikimo darną – galime naudoti kompleksinę valymo sistemą, kuri atsižvelgia į visus virškinimo trakto organų veikimo aspektus. Šios sistemos naudojimas padės kūnui pasiekti natūralų savireguliavimo lygį.

Kai kalbame apie mechanizmo veikimą, atrodo, kad viskas labai aišku. Paimkime pavyzdžiui populiariausią mechaninę sistemą – automobilį. Kiekvienas vairuotojas supranta, kad kiekvienas automobilis turi techninius eksploatacijos sąlygas, kurios negali būti pažeistos.

Pavyzdžiui, degalai turi būti suderinami su variklio tipu, tepalo valymo filtrai turi būti keičiami ar plaunami po tam tikro nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, oro filtrai turi būti reguliariai keičiami arba valomi ir taip toliau. Tik tokiomis sąlygomis automobilis gali veikti saugiai ir gerai.

Kaip pagerinti savo sveikatą

Kai žmogus galvoja apie savo kūną, jis galvoja, kad gali visą gyvenimą valgyti, ką nori ir niekada neatlikti jokių valymo procedūrų. Taip naudodamas savo kūną, jį silpnina ir labai užteršia.

Viena iš geriausių detoksikacijos sistemų yra Koralų Detox programa, kurią sukūrė Koralų klubo specialistai.

Ši programa yra labai paprasta ir patogi naudoti. Ji skirta visiems tiems, kurie nori išvalyti savo kūną įprastoje aplinkoje, be to, naudojant cheminius prietaisus, technikas ir metodus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Imuniteto stiprinimas žiemą
  2. Koks druskos poveikis mūsų sveikatai?
  3. Koks maistas padeda nuo ekranų pavargusioms akims?
  4. Kaip nepasimesti tarp salotų įvairovės?
  5. Naudingieji daigai: tarp maisto ir vaisto
  6. Įpratinti vaiką maitintis sveikiau nesudėtinga – 5 patarimai
  7. Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti?
  8. Skundžiatės miego sutrikimais? Padėti gali šis maistas
  9. Ką reikia žinoti apie organizmo valymą?
  10. Ar galėtume gyventi be konservantų?
  11. Lietuviškų vaisių ir daržovių rinkai neužtenka
  12. Ministrai ragina rinktis maistą, užaugintą šalia
  13. Saulėtasis vitaminas D: kaip juo papildyti kūną?
  14. Kaip maitintis sergant vėžiu?
  15. Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Priedanga | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė saugumą stiprinantiems pokyčiams

2026 04 01
Klimato kaita
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektui

2026 04 01
Sveikata
Lietuvoje

Nuo liepos – tikslesnė sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarka

2026 04 01
Kuriamas naujas parkas
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje sodinamas naujas parkas

2026 04 01
Aplinkosaugininkai
Gamta ir ekologija

Pradedami ūkinės veiklos apribojimų patikrinimai miškuose

2026 04 01
Poligonas
Lietuvoje

Pasirašytas susitarimas dėl biologinės įvairovės apsaugos poligonuose

2026 04 01
Policija
Lietuvoje

Balandį šalies keliuose – daugiau judesio ir dėmesio saugumui

2026 04 01
Naikintuvai
Lietuvoje

NATO oro policijos misiją perėmė Prancūzijos ir Rumunijos pajėgos

2026 04 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Marija apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimuose: pagarba Lietuvos šviesuoliams ir negarbingas išsišokimas
  • Marija apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimuose: pagarba Lietuvos šviesuoliams ir negarbingas išsišokimas
  • Vis tik apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimuose: pagarba Lietuvos šviesuoliams ir negarbingas išsišokimas
  • Kažin apie V. Sinica. ES griežtina migracijos politiką?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausybė pritarė saugumą stiprinantiems pokyčiams
  • Vyriausybė pritarė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektui
  • Nuo liepos – tikslesnė sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarka
  • Klaipėdoje sodinamas naujas parkas

Kiti Straipsniai

Sveikata

Nuo liepos – tikslesnė sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarka

2026 04 01
Nuo liepos keičiama tėvystės atostogų skyrimo tvarka

Sloga mažyliui: kokių klaidų nedaryti?

2026 03 29
Gėrimai

Medikai tėvus perspėja dėl energinių gėrimų pavojaus vaikams

2026 03 29
Varškė

3 varškės užtepėlės, kurios tiesiog dings nuo stalo

2026 03 28
Kačių ėdalas

Kaip pasirinkti kokybišką kačių ėdalą pagal jo poreikius?

2026 03 27
Vaistai

Plečiamas kompensuojamųjų vaistų sąrašas

2026 03 26
Kauno klinikinė ligoninė stiprina jėgas kovai su vaikų tuberkulioze

Pasaulinė tuberkuliozės diena: rodikliai primena, kad budrumas būtinas

2026 03 24
Daržovės, ridikėliai | pixabay.com nuotr.

Tyrimas atskleidė, kokių daržovių lietuviai labiausiai pasiilgę pavasarį

2026 03 22
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Pavasarį grįžo ir nuovargis: 5 tyrimai, padedantys nustatyti priežastis

2026 03 21
Lašiša

Karališkoji lašiša – karališkam Velykų stalui: nekasdieniški receptai

2026 03 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Marija apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimuose: pagarba Lietuvos šviesuoliams ir negarbingas išsišokimas
  • Marija apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimuose: pagarba Lietuvos šviesuoliams ir negarbingas išsišokimas
  • Vis tik apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimuose: pagarba Lietuvos šviesuoliams ir negarbingas išsišokimas
  • Kažin apie V. Sinica. ES griežtina migracijos politiką?
  • +++ apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimuose: pagarba Lietuvos šviesuoliams ir negarbingas išsišokimas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
G. Šavelė. Mažėjanti Europos pilietinės visuomenės erdvė – ką galima padaryti?

G. Šavelė. Mažėjanti Europos pilietinės visuomenės erdvė – ką galima padaryti?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai