Trečiadienis, 29 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2023 12 31 11:00

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022-12-31 13:36:30
1
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino NATO valstybes nares tiekti daugiau ginklų Ukrainai. „Raginu sąjungininkus padaryti daugiau. Visų mūsų saugumo interesas yra užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų, o Putinas nenugalėtų“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Žinome, kad dauguma karų baigiasi prie derybų stalo – tikriausiai ir šis karas – tačiau žinome, kad tai, ką Ukraina gali pasiekti šiose derybose, neatsiejamai priklauso nuo karinės padėties“, – sakė jis.

Vienintelis kelias, galintis užtikrinti saugumą Europai prie taikos derybų stalo yra Rusija, priimanti visas sąlygas be išlygų, kurias pasiūlys Ukraina.

Maskvos JT ambasadorius Vasilijus Nebenzija pareiškė, kad Kijevo priemiestyje Bučoje nebuvo kankinami ir žudomi civiliai gyventojai, nežiūrint akivaizdžių įrodymų apie žiaurumus.

„Nė vienas vietos gyventojas nenukentėjo nuo jokių smurtinių veiksmų“, – sakė V. Nebenzija, pavadinęs gatvėse esančių kūnų nuotraukas ir vaizdo įrašus „grubia klastote“, kurią inscenizavo ukrainiečiai.

Krauju gargaliuojantis kraugerys tyčiojasi iš neįgalios JT ir viso pasaulio demokratijos, spjaudydamas į Vakarų civilizacijos principus bei tvarką, o Vakarai tai toleruoja.

Vakarų impotencija yra diagnozė, ir Rusija, deja, čia niekuo dėta. Rusija tik naudojasi tuo kaip telefoninis sukčius naudojasi seniline demencija sergančia senute, atiduodančia jam visas per gyvenimą sukauptas santaupas.

Vienintelė Bulgarijos atominė elektrinė pasirašė branduolinio kuro tiekimo sutartį su Prancūzijos įmone, kuri pakeis iš Rusijos tiekiamą branduolinį kurą. Valstybinė Kozlodujaus elektrinė prie Dunojaus upės šiuo metu naudoja rusišką kurą dviems sovietmečiu statytiems 1000 MWe galios reaktoriams.

Pagal 10 metų trukmės susitarimą, Prancūzijos energetikos milžinės EDF patronuojamoji įmonė „Framatome“ nuo 2025 m. pradžios tieks branduolinį kurą Kozlodujaus penktojo bloko reaktoriui.

Bulgarija „visiškai diversifikavo branduolinio kuro tiekimą“ savo vienintelei atominei elektrinei“, teigia laikinasis šalies energetikos ministras Rosenas Christovas (Rosses Hristov). „Tikslas – tiekimo saugumas ir saugi eksploatacija“.

Pagaliau atėjo supratimas, jog pigu – toli gražu ne saugu. Metų gale labai verta paskaičiuoti, kiek mums visiems kainavo „pigios“ rusiškos dujos ir „pigi“ nafta bei kiti pigūs pigios žaliavų šalies resursai, perkami iš nusikaltėlių rankų.

Kiek milijardų šiuo metu mokame mes, Vakarai, Ukrainai, kiek milijardų nuostolių patiriama dėl energetinės, maisto ir kainų krizės, kiek milijardų dar reikės naujiems karo resursams bei Ukrainos atstatymui?

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Tomas Bachas patvirtino, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai galioja. „Šios sankcijos Rusijos ir Baltarusijos valstybėms ir vyriausybėms turi būti ir bus tvirtai taikomos“, – sakė jis.

„Visur solidariai remiame Ukrainos sportininkus ir olimpinės bendruomenės narius. Taip pat ir naujaisiais metais Ukrainos sportininkai gali tikėtis visiško TOK ir viso olimpinio judėjimo įsipareigojimo šiam solidarumui. Norime matyti stiprią Ukrainos komandą 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir 2026 m. Milano Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse“, – pridūrė Bachas.

Svarbus palaikymas ir smūgis Kremliui, kariaujančiam visuose, tame tarpe ir sporto, fronte.

Fiureris Putinas iš bunkerio „nuoširdžiai“ pasveikino Turkijos valdovą Redžepą Tajipą Erdoganą su artėjančiais Naujaisiais metais pabrėždamas, kad „abipusiai naudingi Rusijos ir Turkijos santykiai plėtojami labai dinamiškai, nepaisant sudėtingos tarptautinės padėties“.

Putleris taip pat nusiuntė šventinius sveikinimus okupuotos Abchazijos regiono, Azerbaidžano, Armėnijos, aneksuotos Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano, okupuotos Pietų Osetijos, Bolivijos, Brazilijos, Vengrijos, Venesuelos, Vietnamo, Indijos, Kinijos, Kubos, Nikaragvos, Serbijos ir Sirijos vadovams.

Kremlius pareiškė, kad Putinas nepageidaus laimingų Naujųjų metų Dž. Baidenui, F. Šolcui, E. Makronui ar kitų „nedraugiškų šalių vadovams“.

Koks „praradimas“ – būti ignoruojamam pasaulio atmatos! Ir, mhm, mums kažkaip keista, kad Makronui skambučiai vis tik nepadėjo sulaukti naujametinio atviruko iš teroristo ir karo nusikaltėlio rankų. O Vengrija štai, priešingai, turi kuo didžiuotis.

Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Vakaruose liko tik „Rusijos veido gelbėjimo“ sekta. Tai marginalinė sekta, bet ji vis dar egzistuoja, – aiškino ministras.

„Man dabar svarbiausia ne tiek įveikti šią sektą, kiek įtvirtinti partnerių supratimą, kad kokia bebūtų Rusijos valdžia, Rusija iš esmės nepasikeis.

Tai turėtų sustabdyti daug platesnį žmonių ratą, tikinčių, kad iš Rusijos įmanoma sukurti liberalią, demokratinę šalį. Ir tikrai daug svarbiau įveikti šį pasakojimą. Ir pritarti tezei, kad Rusija yra tokia, kokia yra, ir mūsų užduotis yra ne paversti orką elfu, o numalšinti šią agresiją.

Ir sukurti sąlygas, kuriomis Rusijos ekspansija taptų neįmanoma. Tai reiškia, kad iš agresyvios autoritarinės šalies ji turėtų tapti tiesiog autoritarine, konservatyvia šalimi. Juos reikėtų įgrūsti į jų sienas ir uždaryti.

Tegul jie gyvena savo autonomijoje, vadovaujami savo karaliaus, bet tegul nieko nepuola“, – pridūrė A. Kuleba.

Pasirašome po žinute, jog liberali Rusija šiandien neįmanoma, nes negali būti liberalios imperijos. Nei viena Kremliaus opozicinė jėga kol kas nepateikė jokio aiškaus Rusijos liberalizavimo plano. Tačiau…

Negalime sutikti su teiginiu, kad įmanoma Rusiją paversti uždara ir konservatyvia autoritarine valstybe. Rusijos imperija – be Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Baltijos šalių ir Berlyno – ne imperija.

Todėl žygis bus tęsiamas tol, kol imperijos projektas nebus likviduotas tiek fiziškai, tiek kolektyvinio Putino galvoje. O atsitverti nuo Rusijos spygliuota viela nepavyks, nes raketos šiandien vis dar įveikia fizinius barjerus.

Vakar Putinas virtualiame susitikime su Kinijos draugu Si Dzinpingu pasakė, kad jų partnerystė yra svarbesnė nei bet kada anksčiau, nes dėl Maskvos invazijos į Ukrainą ji vis labiau izoliuojama pasaulinėje arenoje.

Rusijos vladyka abiejų tautų santykius apibūdino kaip „geriausius istorijoje“, teigdamas, kad jie gali „atlaikyti visus išbandymus“, ir pakvietė Si apsilankyti Maskvoje 2023 m. pavasarį.

Si pakartojo V. Putino žinią apie vienybę, sakydamas, kad abi šalys turėtų „stiprinti strateginį koordinavimą“ ir „suteikti pasauliui daugiau stabilumo“, praneša Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Tik neįsivaizduokime, kad ši Pekino ir Maskvos draugystė nuoširdi. Pekinas seniai laukia, kol nupiepusi ir nušiurusi Rusijos meška plika subine su visais savo resursais atšliauš į kinų drakono nasrus.

Tačiau užsitęsęs karas, ekonominė krizė skaudžiai kerta ir Kinijos ekonomikai, tuo pat metu šalis ilgai kovojo su didžiausiu per visą savo istoriją kovido viruso protrūkiu.

Spręsdamas didžiules vidaus bei išorines ekonomines problemas Pekinas nori stabilumo ir taikos.

Prieš 28 metus, 1994 gruodžio 31 prasidėjo „Naujametinis Grozno šturmas“. „Demokrato“ Boriso Jelcino, generolų Pavelo Gračiovo ir Anatolijaus Kvašino įsakymu, prasidėjo netikėta ataka.

Miestą puolė 15 000 karių, 200 tankų, 500 šarvuočių, palaikant 200 artilerijos vienetų. Rusai tąkart patyrė gėdingą ir triuškinantį pralaimėjimą. Pralaimėjo ir pirmąjį Čečėnijos karą.

Tačiau 1999-aisiais, jau Putino valdymo metu, per Antrąjį Čečėnijos karą, Grozno miestas buvo sulygintas su žeme.

Tiek Rusija, tiek Vakarai nepasimokė iš savo klaidų ir užlipo ant to paties grėblio. Į anuometinius Jelcino karo nusikaltimus ir masines čečėnų civilių žudynes buvo žiūrima pro pirštus.

Karo nusikaltėlis Jelcinas kai kurių, baudžiauninko sindromą turinčių mūsų politikos lyderių, iki šiol vadinamas demokratu.

Jei Rusiją būtume stabdę anuomet, šiandien nebūtų Ukrainos karo, nereiktų spręsti geopolitinio galvosūkio ir pergyventi dėl mūsų vaikų saugumo.

Operacinis lygmuo

Rusija pradėjo naudoti mažiau raketų masinių smūgių metu, pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas.

Jis pažymėjo, kad gruodžio 29 d. Rusija prieš Ukrainą panaudojo „viską, ką tik gali“: paleido „šahedus“ ir smogė iš raketų sistemų „žemė-oras“ S-300. Jusovo teigimu, Rusija nebegali išlaikyti tokio didelio raketų atakų intensyvumo.

Vakar Rusijos karo ir teroro ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie mobilizacijos pabaigą. Tačiau Ukrainos žvalgybos teigimu, Rusijos Federacija planuoja naują šaukimo į kariuomenę bangą, kuri prasidės sausio pirmoje pusėje.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, jog „formuojant naujus dalinius, okupantams trūksta darbo jėgos.

Tuo remdamiesi, jie dabar svarsto ir jau nusprendė patys pradėti dar vieną mobilizacijos bangą sausio 5 d.“

Teigiama, jog rusai susiduria su esamų dalinių komplektavimo problemomis. Dalyvaudami mūšiuose kariniai daliniai patiria didelių nuostolių, tačiau rusai neturi rezervo. O tai gresia didelėmis skylėmis gynyboje.

Bachmuto puolimas, kurio metu žuvo tūkstančiai rusų, gali netrukus virsti gėdingu bėgimu atgal. Būtent dėl gyvųjų ir techninių resursų trūkumo, rusai nebegali vykdyti karinių operacijų, o ukrainiečių pajėgoms trūksta išteklių, kad galėtų žengti į priekį.

Žodį turi tarti Vakarai. Tačiau Vakarai susidomėję stebi karo lauko „spektaklį“, vildamiesi, kad karo išvargintos pusės sės prie derybų stalo.

Turime nuvilti. Šalis, turinti 140 mln. gyvosios mėsos resursų, pasiryžusi užkariauti pusę pasaulio ir kariauti tiek metų, kiek reikės. Ji nesustos jokiomis aplinkybėmis, kol nebus smogiama atgal.

Sunkiąją ginkluotę, įskaitant tankus ir naikintuvus Kijevui teks tiekti paspartintu tempu. Geriau tą daryti jau dabar.

Taktinis lygmuo

Per praėjusią parą rusų okupantai į Ukrainos teritoriją paleido 5 raketas ir sudavė 29 smūgius iš oro. 26 smūgiais buvo taikyta į civilinę infrastruktūrą.

Užpuolikai atakose panaudojo 10 „Shahed-136“, tačiau visi jie buvo numušti. Rusų teroristai atliko 80 apšaudymų iš reaktyvinių ugnies sistemų.

Aviacinių ir raketinių smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainoje.

Turimais duomenimis, okupuotoje Krymo teritorijoje esančiuose kariniuose komisariatuose sudaryti sąrašai asmenų, kurie 2023 m. sausio mėn. bus pašaukti į karo tarnybą.

Chersono srities Fedoriovkos vietovėje ukrainiečiai likvidavo apie 200 driskių.

Zaporožės srityje sužeista 115 taip vadinamų karių, sunaikinti 5 vienetai įvairaus tipo karinės technikos, priešlėktuvinių raketų kompleksas ir amunicijos sandėlis.

Ukrainos karo aviacija sudavė 10 smūgių į okupantų gyvosios jėgos ir karinės technikos sutelkimo židinius, smogė ir 3 priešlėktuvinių raketų kompleksams.

Buvo numuštas priešo žvalgybos bepilotis orlaivis „Orlan-10“.

Ukrainos artilerijos daliniai smogė valdymo punktui, 7 priešo gyvybinių pajėgų ir karinės technikos židiniams, 5 šaudmenų sandėliams ir 2 okupantų radijo stotims.

Komentaras

Ukraina šiandien analizuoja, kaip pasikeitė Vakarų parama nuo karo pradžios.

Reikia pripažinti, nors šiandien Kijevas ir mes priekaištaujame dėl lėtų apsukų – parama Ukrainai pasikeitė radikaliai.

Pirmosiomis karo dienomis ukrainiečiai Mordorą stabdė lengvaisiais iš Vakarų pasiekusiais ginklais – NLAW, Javelin ir Stinger.

Aktyviai rėmė tik kelios šalys. JAV, Didžioji Britanija, Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija labiausiai padėjo Ukrainai pirmosiomis karo dienomis, todėl ukrainiečių laikomos patikimiausiomis partnerėmis. Vėliau prisijungė Čekija ir Slovakija.

Kai kurios Europos šalys nusprendė laikytis patogios politikos: Austrija, Vengrija ir Italija atsisakė paremti sankcijas Rusijai.

Vokietija, Vengrija, Italija ir Kipras pasipriešino Rusijos atjungimui nuo SWIFT. Putino draugu numeris vienas Europoje iki šiol išliko Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas teigia, jog Prancūzija iki paskutinės akimirkos neigė Rusijos invazijos grėsmę, o Vokietija tikėjosi, kad Kijevas greitai žlugs.

Pasak buvusio Ukrainos ambasadoriaus Vokietijoje Serhijaus Melnyko, kai kurie politikai net viešai prognozavo Ukrainos pralaimėjimą.

Vokietijos finansų ministras Ukrainos diplomatui esą pasakė, kad Ukrainos sostinė žlugs „per 2-3 valandas“. Todėl, anot jų, ginklų tiekimas Kijevui yra „beprasmis“.

Europos politikų retorika pasikeitė tik po to, kai ukrainiečių tauta atlaikė Rusijos šturmą. Pirmosiomis karo dienomis Romoje, Milane, Kelne, Bukarešte ir net Tel Avive vyko daugybė mitingų prieš Rusijos agresiją. Politikų buvo klausiama, kodėl jie prekiauja Putinu.

Labiausiai požiūris į Ukrainą pasikeitė Vokietijoje, kuri iki invazijos pradžios iš viso atsisakė teikti pagalbą, o kiek vėliau Berlynas sutiko Kijevui perduoti tik penkis tūkstančius šalmų ir reikmenis karo ligoninei.

Tačiau vėliau Ukrainos kariuomenė gavo vokiškų oro gynybos sistemų „Iris-T“ ir „Gepard“, haubicų, šarvuočių, nešiojamų prieštankinių ir priešlėktuvinių sistemų, taip pat amunicijos ir kitos paramos.

Teigiama, jog Vokietijos lyderių poziciją lėmė šalies gyventojų spaudimas ir nuotaikos šalyje. Politikai ėmė stengtis kelti savo smunkančius reitingus, kad tik būtų perrinkti.

Italija taip pat pakeitė savo elgesį ir jau perdavė Ukrainai penkis karinės pagalbos paketus. Juose – savaeigės artilerijos ir salvinės raketinės ugnies sistemos, planuojama tiekti ir oro gynybos sistemas.

„Globsek“ analitinio centro Kijevo biuro direktorė Julija Osmolovska primena, kad pagalbos Ukrainai teikimas 2022 m. turėjo kelis lūžio taškus. Pirmasis – Ukrainos kariuomenės sėkmė mūšio lauke, antrasis – Rusijos taip vadinamų karių žiaurumai Bučoje ir Irpenėje.

Zelenskio vizitas Baltuosiuose rūmuose buvo taip pat labai svarbus signalas Vakarams. Vienai šaliai pradėjus tiekti tam tikrą ginkluotę, įvyksta grandininė reakcija.

Kai Slovakija ir Čekija pristatė pirmuosius tankus T-72, panašių kovinių priemonių ėmė ieškoti ir kitos šalys. JAV pažadėjus suteikti „Patriot“, kiti sąjungininkai taip pat ketina suteikti daugiau panašaus lygio sistemų.

Manome, kad karinės pagalbos Ukrainai didinimo tendencija išliks ir 2023 metais, įjungiant ir tam būtinas karinės pramonės gamybos linijas.

Tikimės Ukrainos padangėje išvysti F-16, o ant žemės – riaumojančius „Abramsus“ bei kitus driskiams siaubą keliančius ir trydą spaudžiančius pajėgumus.

Tačiau, kad tai įvyktų realybėje, mes, piliečiai, turime nenustoti sekti įvykių Ukrainoje, minti savo ir Vakarų šalių politikams ant kojų, ypač tiems, toli pietvakariuose, kurie, deja, nenori mąstyti toliau asmeninių bei savo partijos reitingų, pajamų ir vaizdo į jūrą per vilos langą.

Nuotrauka: pilietinė čekų iniciatyva pasiekė finansavimo tikslą – įsigyti ir padovanoti Ukrainai 15 šalyje pagamintų priešlėktuvinės gynybos sistemų „Viktor“. „Viktor“ – tai modernizuota priešlėktuvinė patranka ZPU-2, sumontuota ant automobilio „Toyota Land Cruiser 79“.

RUSIJOS IR BALTARUSIJOS INVAZIJA. SITUACIJOS APŽVALGA 2022 12 31 / 11:00

Politinis strateginis lygmuo

NATO generalinis…

Posted by Aurimas Navys on Saturday, December 31, 2022

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų).

Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T., Sauliui G. ir Lietuvos aludarių gildijai bei UAB „Vilkeda“. 2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis.

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 15 11:49
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 03 13:00
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 23 11:00
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 22 11:30
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 24 12:00
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 29 11:00
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 30 14:00
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 10 11:00
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 27 14:00
  10. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 07 15:30
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 02 11:00
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 08 15:00
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 17 11:00
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 15 11:00

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Nuoroda says:
    3 mėnesiai ago

    • Įvykių Ukrainoje scenarijus svarstantys ekspertai įspėja dėl dar vieno karo
    − delfi.lt/news/daily/world/ivykiu-ukrainoje-scenarijus-svarstantys-ekspertai-ispeja-del-dar-vieno-karo.d?id=92139419
    „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė, kad Vakarai silpni, nes suteikė jam galimybę okupuoti Krymą ir pradėti karą Donbase.“

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Šiaulių Bankas | įmonės nuotr.

„Global Finance“: Šiaulių bankas – geriausias 2022 metų bankas Lietuvoje

2023 03 29
PAGD | pagd.lrv.lt nuotr.

PAGD įspėja: sukčiai apsimeta ir ugniagesiais

2023 03 29
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Į KT pirmininkus siūlomas Gintaras Goda

2023 03 29
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

2023 03 28
Padangos | vrm.lrv.lt nuotr.

Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tik ar verta skubėti?

2023 03 28
Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos | Rengėjų nuotr.

Mėgėjų teatrų apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“

2023 03 28
Įtektos prof. V. Šikšnio vardo | VU nuotr.

Įtektos prof. V. Šikšnio vardo stipendijos

2023 03 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Rimgaudas apie Vydūnas. Didis darbas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 29
0
Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.

Rusijai nutarus nesidalinti duomenimis apie savo branduolines pajėgas pagal svarbų branduolinės ginkluotės kontrolės susitarimą, JAV pareiškė, kad jais taip pat...

Skaityti toliau

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Kovo 29 d., trečiadienį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu generolu Kristoferiu Kavoliu. Šalies...

Skaityti toliau

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Moldovos, Čekijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos  Vyriausybių vadovais atviru laišku kreipėsi į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Želvietis , Ukmergės r. apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Rimgaudas apie Vydūnas. Didis darbas
  • Antanas (1) apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
Kitas straipsnis
Daugėja sportuojančių lauke – galima peršalti ne tik dėl netinkamos aprangos

Sveikatai padės ir nedideli pokyčiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai