Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2023 01 02 11:00

Politinis strateginis lygmuo

Atsižvelgdama į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, Japonija planuoja pakviesti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dalyvauti gegužės 19-21 d. Hirosimoje vyksiantį aukščiausiojo lygio G7 susitikimą.

Japonija, kaip šio G7 susitikimo šeimininkė, nori sudaryti sąlygas intensyvioms diskusijoms dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. G7 veiksmų dėl Ukrainos koordinavimas yra svarbus žingsnis rengiantis galimam konfliktui aplink Taivaną.

Iš tiesų, jei į pasaulinę beprotybę įsitrauktų dar viena branduolinė valstybė, praėjusių metų vargai atrodytų kaip atostogos Sindziange.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola savo naujametiniame sveikinime patikino ukrainiečius, kad ir toliau juos rems. 2022-uosius ji pavadino sunkiais metais Europai.

Vaizdo pranešime Europos Parlamento vadovė brutalios invazijos į Ukrainą fone priminė kovą su koronavirusu, klimato iššūkius ir energetikos krizę.

„2023 m. turime padvigubinti pastangas, kad apsaugotume savo vertybes. Svarbiausia, kad mes ir toliau remsime Ukrainą siekiant taikos ir laisvės, taikos ir orumo, taikos ir saugumo“, – sakė ji.

Tikimės, kad padvigubintos pastangos reikš dvigubai daugiau tankų, dvigubai daugiau naikintuvų ir dvigubai daugiau smūgių į karinius Rusijos Federacijos taikinius. Bet… kad ir iš kokio skaičiaus nulį bedaugintum, lygties gale – visada nulis.

NATO perspėjo, kad Rusija ruošiasi užsitęsusiam karui ir galimam naujam puolimui, nes mobilizuojama daugiau pajėgų ir didinamos karines pajėgas. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad šioje situacijoje Vakarų partneriai turėtų planuoti ilgalaikę pagalbą Ukrainai kare su Rusija.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenės laimėjimai neturėtų sudaryti klaidinančio įspūdžio apie neišvengiamą Kijevo pergalę.

Rusija mobilizavo ir papildė savo kariuomenės gretas, o daugelis mobilizuotųjų šiuo metu dalyvauja mokymuose.

Visa tai rodo, kad priešas ruošiasi tęsti karą ir gali bandyti pradėti naują puolimą, – sakė J. Stoltenbergas.

Komentuodamas galimybę aprūpinti Ukrainą vidutinio nuotolio raketomis, J. Stoltenbergas sakė, kad „vyksta dialogas tarp NATO sąjungininkų ir Ukrainos dėl konkrečių sistemų“.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas anksčiau teigė, kad Vakarų partneriai nesiryžta suteikti Ukrainai ginklų, galinčių pasiekti taikinius 300 ar daugiau kilometrų atstumu. Jis pažymėjo, kad yra nuolat girdimas Vakarų partnerių „neeskalavimo“ klausimas.

Ne kartą sakėme ir dar pasikartosime – Ukrainai būtina turėti ginklų, kuriais ji galėtų smogti kariniams taikiniams Rusijoje.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad Rusija labiausiai baiminasi, kad Ukraina nepakeis savo pozicijos ir eis iki galo. Jo teigimu, Ukraina yra nusistačiusi savo derybines pozicijas, tačiau rusai nori priversti ją jas pakeisti.

Svarbiausia, kad bet kokie susitarimai bus svarstomi tik po to, kai Rusija išves savo karius iš Ukrainos teritorijos.

„Rusija labiausiai baiminasi, kad Ukraina pasieks pabaigą: ten nebus jokių užkulisinių separatistinių susitarimų, kaip buvo įprasta Rusijos užsienio politikoje. Rusija pradėjo spausti, kažkas nepavyko, bet jie tęsė tai, ko jiems reikėjo“, – aiškino Podoliakas.

Suomijos prezidentas Sauli Ninistio (Sauli Niinisto) savo naujametinėje kalboje palygino Rusijos prezidentą V. Putiną su Stalinu. Jis teigė, kad 2022 m. į Europą sugrįžo didžiojo karo siaubas, o Suomijos užsienio ir saugumo politikoje šiuo metu vyksta istorinis lūžis.

„Jei Rusija manė, kad didelio masto grėsmė greitai parklupdys Ukrainą ant kelių, ji labai suklydo. Negalima nepagalvoti apie panašumus su mūsų Žiemos karo situacija, kai sovietai manė, kad per dvi savaites žygiuos į Helsinkį.

Stalinas ir Putinas, būdami autoritariškai valdomos šalies lyderiai, neįvertino pagrindinio veiksnio. Laisvoje šalyje gyvenantys žmonės turi savo valią ir įsitikinimus. Ir kad kartu dirbanti tauta yra didžiulė jėga“, – sakė jis.

Lietuvos karas po karo su visa Sovietų Sąjungos mašina yra kitas puikus istorinis pavyzdys. Ir nors mūsų tauta neteko ketvirtadalio žmonių per sovietų vykdytą genocidą, mes atsilaikėme ir vėliau išsikovojome laisvę.

Padėsime Ukrainai atsilaikyti ir dabar.

Su naujaisiais metais Kroatija paskelbė du istorinius pokyčius – jauniausia Europos Sąjungos narė prisijungė prie ES Šengeno zonos be sienų ir bendros valiutos euro, taip įgyvendindama seniai puoselėtus siekius glaudžiai integruotis į Europą.

„Jei yra istorinių momentų, ypatingų akimirkų, kurios turėtų mums teikti didelę garbę ir kai matome, kaip pasiekiami strateginiai valstybės tikslai, – tai yra tokia diena“, – vėliau sekmadienį per iškilmes pasienyje sakė ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius. Prie jo prisijungė Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen, kuri pasveikino šią dieną kaip „dieną, kurią reikia švęsti“.

Kroatija į ES įstojo 2013 m. Ji tapo 27-ąja šalimi, prisijungusia prie Šengeno erdvės, ir 20-ąja, įsivedusia euro valiutą.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų.

Praeitų metų gruodžio 29 d. Rusija paskelbė mobilizacijos pabaigą, tačiau Ukrainos žvalgyba mano, kad nauja mobilizacijos banga Rusijoje prasidės jau sausio pirmoje pusėje.

Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas teigia, kad sausio pradžioje Rusijos valdžia uždarys sienas vyrams, paskelbs karo padėtį ir pradės dar vieną mobilizacijos bangą. Pasak jo, sienos bus uždarytos ir Baltarusijoje.

Mes manome, kad tam Rusija ruošia raktinį įvykį, galėsiantį savo užzombintai visuomenei paaiškinti tokius sprendimus. Iki to laiko, greičiausiai, bus vykdoma slapta mobilizacija, kaip ir iki šiol, o užsienio diplomatai visomis išgalėmis sieks gauti ginklų iš Irano, Sirijos ir Šėkorėjos.

Šią naktį teroristinė valstybė Rusija surengė dar vieną eilinę masinę ataką dronais ir raketomis. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė sunaikinusios 39 „Shahed-131/136“ kamikadzes, du operatyvinio lygio bepiločius orlaivius „Orlan-10“ ir valdomą raketą X-59. 15 priešo bepiločių orlaivių buvo sunaikinta virš kaimyninių regionų, 3 – Kijevo regione, o 22 dronai – virš sostinės, sakė Kijevo meras.

Rusija nuo vakar neturi išvedusi raketų nešėjų laivų į Juodąją jūrą. To priežastis, visų pirma, yra oras. Tačiau Rusijos laivams taip pat reikia atsargų.

„Dabar situacija jūroje audringa, jūra vėl mūsų pusėje. Ji labai įsisiūbavo, todėl raketų nešėjai buvo priversti grįžti į savo bazes. Po gruodžio 29 d. įvykdyto išpuolio, per kurį jie buvo panaudoti, jie atvyko papildyti atsargų“, – sakė Ukrainos pietų grupės atstovė spaudai N. Humeniuk.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas, vertindamas Rusijos pajėgumus tęsti karą sakė,kad Rusija turi raketų dviems masinėms atakoms prieš Ukrainą, tačiau Rusijos ginkluotės padėtis per du mėnesius taps kritine.

Jis taip pat užsiminė, kad rusai patiria beprotiškų nuostolių netoli Bachmuto, bet daugiau nei 70 proc. Rusijos piliečių palaiko karą.

K. Budanovas tvirtino, kad nuo sausio 5 d. Rusija (ir Baltarusija) ruošiasi uždaryti savo sienas jaunesniems nei 55 metų piliečiams vyrams.

Taktinis lygmuo

Tuo metu, kai Rusijos kariuomenė sausio 1 d. naktį apšaudė Ukrainos miestus, Vladimiras Putinas buvo bunkeryje toli nuo Maskvos, už Uralo kalnų.

„Putinas Naujuosius metus šventė su šeima ir keliais artimais draugais. Tarp pakviestųjų buvo Jurijus Kovalčiukas ir Nikolajus Patruševas“, – sakoma viename iš soctinklų pranešimų.

Rusijos Saugumo Tarybos vadovas N. Patruševas buvo vienintelis dabartinio režimo atstovas, pakviestas prie Kremliaus vadovo naujametinio stalo.

Ukrainos kariuomenės rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatis pranešė, kad paskutinę 2022 m. dieną Ukrainos kariai prie Bachmuto 23 susirėmimų su okupantais metu nunulino daugiau kaip 170, o sužeidė virš 200 taip vadinimų Rusijos karių.

Vakar Ukrainos gynėjai tiksliu HIMARS šūviu Makejevkoje sunaikino pastatą, kuriame buvo įsikūręs okupantų štabas ir improvizuotos kareivinės mobilizuotiesiems. Pirminiais duomenimis, 53 ginkluoti valkatos ir marodieriai iš Rusijos žuvo, 97 buvo sužeisti.

Per pastarąją parą priešas surengė 51 oro smūgį, įskaitant 44 bepiločių orlaivių „Shahed-136“ smūgius. Visus juos numušė Ukrainos gynybos pajėgų daliniai. Priešas 55 kartus iš salvinių raketinės ugnies sistemų apšaudė infrastruktūrą, įskaitant vaikų ligoninę Chersono mieste.

Per pastarąją parą gynybos pajėgų daliniai atrėmė 12 okupantų atakų rytų fronte.

Kituose ruožuose okupantai pliekė iš tankų, minosvaidžių ir statinės artilerijos tiek į gynėjų pozicijas, tiek į civilinę infrastruktūrą.

Iš viso sužeisti daugiau kaip 175 priešo gyvosios jėgos vienetai, sunaikinta 12 įvairaus tipo ginklų ir karinės technikos bei priešo amunicijos sandėlis. Informacija apie likviduotus okupantus tikslinama.

Gynybos pajėgų aviacija sudavė 13 smūgių vietovėse, kuriose buvo susitelkę okupantai. Savo ruožtu raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai per dieną smogė 5 priešo gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos rajonams.

Nuotrauka: regisi, vladyka Putinas taip bijo savo karių, kad po švarku dėvi neperšaunamą liemenę. Labai geras požymis.

Dėkojame, kad esate kartu. Tik Jūsų, mielieji, dėka, galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624