Šių metų vasario 7 d. sukako 85-eri metai, kai gimė ekonomikos mokslų kandidatas, docentas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma (1938–2019).
Ta proga Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai – 85“, kurioje atspindėti svarbiausi signataro gyvenimo akimirkos, jo profesinė, mokslinė, pedagoginė bei politinė veikla.
Pateikiamas gausus pluoštas fotografijų, taip pat dokumentų, straipsnių, laiškų, sveikinimų, susijusių su L. S. Razmos veikla įvairiais jo gyvenimo laikotarpiais.
Savo atsiminimais apie docentą, bendražygį Vilniaus pedagoginiame universitete pasidalino istorikas, akademikas prof. Ginas Eugenijus Jovaiša.
Parodos lankytojai taip pat turės progą paskaityti rašytojo, signataro Stasio Kašausko 2019 metais parašytus atsiminimus apie L. S. Razmą bei signataro Zigmo Vaišvilos šiai parodai atsiųstus du išskirtinius dokumentus (su išsamiu komentaru), susijusius su L. S. Razma ir Vilniaus pedagoginiu universitetu.
Parodos autorius Darius Gudelis už bendradarbiavimą ir naudingus patarimus rengiant šią parodą nuoširdžiai dėkoja dėkoja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėjui Žydrūnui Mačiukui, signatarei Irenai Andrukaitienei, L. S. Razmos sūnui Ainiui Razmai.
Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Platelių miestelyje (Plungės raj.). Tėvai – Liudvikas ir Stefa Razmos. Augo su jaunesniais broliais Vyčiu ir Algiu.
1945–1950 m. mokėsi Platelių pradinėje mokykloje, vėliau persikėlė į Kauną, kur baigė III vidurinę mokyklą.
1955–1960 m. L. S. Razma studijavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Ekonomikos mokslų fakultete. 1960–1963 m. studijavo šio universiteto aspirantūroje, dirbo dėstytoju.
1964 m. vedė jau tuo metu išgarsėjusią baleto artistę Leokadiją Aškelovičiūtę, su kuria po 3 metų susilaukė sūnaus Ainio.
1967 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Liaudies vartojimas ir pagrindiniai jo bruožai Lietuvoje“.
1963–1972 m. dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (1992–2011 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011–2018 m. – Lietuvos edukologijos universitetas, dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) vyresniuoju dėstytoju, nuo 1969 m. – docentu.
1951–1972 m. dalyvavo studentų, jaunimo organizacijų veikloje. 1972 m. dėl politinės disidentinės veiklos buvo pašalintas iš pedagoginio darbo šiame institute.
1972–1989 m. dirbo ūkio valdymo tobulinimo organizacijose, Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo institute (1990–1992 m. – Lietuvos vadybos akademija) Valdymo katedros docentu, 1972–1980 m. – Automatizuotų valdymo sistemų projektavimo konstravimo biure vadovaujančiuoju konstruktoriumi, sektoriaus vedėju, projekto vyriausiuoju konstruktoriumi. Vėliau dirbo vyresniuoju inžinieriumi, vyriausiuoju ekonomistu.
1989–1993 m. doc. L. S. Razma ėjo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus pareigas.
1988 m. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1990 m. kovo 4 d. į Aukščiausiąją Tarybą išrinktas Vilniaus miesto Žirmūnų rinkiminėje apygardoje Nr. 3).
1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, buvo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
Nuo 1990 m. liepos 20 d. – nuolatinės Biudžeto komisijos narys. 1991 m. sausio 30 d. paskirtas į Mandatų ir etikos komisiją.
L. S. Razma buvo Mokslo ir studijų įstatymo rengimo pagrindu sudarytos komisijos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų poįstatyminei bazei parengti narys.
Įėjo į 1990 m. birželio 5 d. sudarytą komisiją politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės klausimams spręsti.
1994–1995 m. L. S. Razma buvo Lietuvos komercinių bankų asociacijos valdybos pirmininkas, 1996–2001 m. – Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros docentas, dėstė socialinius mokslus bei vadovavo metodiniam centrui.
1996 m. (su Respublikonų partija) ir 2000 m. (su Krikščionių demokratų sąjunga) kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą, tačiau nebuvo išrinktas.
Taip pat buvo Vilniaus „Rotary“ klubo prezidentas (1994–1998), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo veiklos rėmimo fondo pirmininkas (1996–2000), Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas ir viceprezidentas (2004–2008).
Paskelbė straipsnių mokslinėje ir populiarioje spaudoje ekonominės teorijos, gyvenimo lygio, valdymo teorijos ir praktikos, kultūros ir švietimo politikos klausimais, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Mokėjo rusų, anglų ir prancūzų kalbas.
2000 m. signataras buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Giminystės ryšiai L. S. Razmą siejo su kitais garsiais Razmų giminės atstovais – žymiu JAV lietuvių veikėju, gydytoju, visuomenininku dr. Antanu Razma (1922–2017) ir tarpukario žurnalistu, redaktoriumi, ekonomistu, leidėju Pranu Razma (1902–1942). Abu buvo L. S. Razmos dėdės, kilę iš to paties Platelių valsčiaus. Atgavus Nepriklausomybę, su dr. A. Razma signataras palaikė itin glaudžius ryšius.
L.S. Razma mirė 2019 m. gegužės 19 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
